- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- N2-2734-792/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00976-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- J. N.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius, Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui E. J., ieškovo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, atsakovės atstovei advokatei Astai Mačernytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal E. J. ieškinį atsakovei J. N., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), iki 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu iš jo sūnaus išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teigia, jog po minėto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Nors gauna beveik tokį patį darbo užmokestį, tačiau nebeišgali iš jo mokėti priteistą išlaikymą, pragyventi ir susitvarkyti savo buitinę aplinką. Nurodo, jog turi negyvenamąjį namą, tačiau į jį negali savaitgaliais atsivežti sūnaus, kadangi namas yra senas ir jam reikalingas kapitalinis remontas. Kartu nurodo, jog sugedus dujinei viryklei ir televizoriui turėjo imti paskolą jiems nusipirkti (b.l. 3-4).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad priežasčių keisti priteistą išlaikymo dydį nėra.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. J. ir J. N. (b.l. 7). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11298-512/2011 nuspręsta pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-31 nutartį ir iš E. J. sūnaus A. N. išlaikymui priteisti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2011-07-21, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 8-10).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11298-512/2011 pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-31 nutartis ir iš E. J. sūnaus A. N. išlaikymui priteista po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. A. N., dėl kurio išlaikymo dydžio kyla ginčas tarp šalių, šiuo metu yra 4 metai ir 8 mėnesiai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, ugdymo ir mokymo priemonės, higienos reikmenys. A. N. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį per mėnesį reikia mokėti apie 210,00 Lt, taip pat papildomai darželyje lanko sportinių šokių kolektyvo „Klaipėdos šokių akademija“ užsiėmimus (mėnesio mokestis – 60,00 Lt), lanko krepšinio treniruotes (mėnesio mokestis – 50,00 Lt) (b.l. 44). Be to, atsakovė atsiliepime nurodė, jog vaikas kartais serga, todėl yra būtinos išlaidos vaistams, tačiau sveikatos būklė yra pakankamai gera (b.l. 49-66). Taip pat atsakovė procesiniame dokumente nurodė, jog vaiko išlaikymui reikia apie 1200,00 Lt per mėnesį. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais atsakovės atsiliepimo teiginiais. Minėtos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Pažymėtina, jog ieškovas teismui negalėjo nurodyti konkrečios vaiko išlaikymui reikalingos pinigų sumos, ieškovas pateikė tik abstrakčius samprotavimus, jog atsakovės nurodoma pinigų suma, kuri reikalinga vaiko išlaikymui, yra per didelė.
Byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad iš esmės pasikeitė ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis. Po teismo sprendimo, kuriuo iš E. J. sūnaus A. N. išlaikymui priteista po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priėmimo momento šalys neįgijo jokio nekilnojamojo turto – atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje (b.l. 43), o atsakovo vardu registruotas gyvenamasis namas, kiti pastatai bei žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra įgyti (paveldėti) dar 2009-01-21 (b.l. 19, 20). Ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pag. m. 1995 (b.l. 18), atsakovė 2012 m. įgijo transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pag. m. 2000 (b.l. 41, 42). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtą transporto priemonę atsakovė įgijo iš skolintų lėšų (b.l. 67). Ieškovas taip pat turi kreditorinių įsiskolinimų už įsigytą turtą – televizorių, dujinę viryklę bei mobilųjį telefoną (b.l. 16, 17), tačiau teismas pažymi, jog ieškovas yra pilnametis asmuo, todėl žinodamas apie prievolę išlaikyti vaiką, turi realiai įvertinti savo turtinę padėtį ir spręsti dėl naujų prievolių/įsipareigojimų prisiėmimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė turi sveikatos sutrikimų (b.l. 32), ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog taip pat turi sveikatos sutrikimų, tačiau jokių duomenų, įrodančių minėtą teiginį nepateikė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra dirbantys – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1200,00 Lt (b.l. 13, 14-15), atsakovės – apie 1400,00 Lt (b.l. 36-37, 38-40). Pažymėtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė be išlaidų vaiko išlaikymui turi ir kitų išlaidų – mokesčiai už būstą, komunalines paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, transporto išlaidos, kitos asmeninės išlaidos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir išlaikymo priteisimo momentu šalys turėjo tokias pačias išlaidas – išlaidas už būstą, drabužius ir t.t. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu neturi galimybės teikti priteistą išlaikymą, kadangi darbo užmokestis yra nedidelis. Pažymėtina, kad ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Ieškovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per didelis. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt.
Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovo ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo atmestinas. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė nurodė, jog turėjo 2500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 72-73), todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. J. 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. N..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.