Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-07-12 · Civilinė byla Nr. 2YT-2910-292/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-12
Bylos Nr.
2YT-2910-292/2016
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02242-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
J. A., R. K., A. T., J. D.
Civilinė byla Nr. 2YT-2910-292/2016;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02242-2016-8;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 12 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiškėjo A. A. atstovei advokatei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. A., R. K., A. T., J. D., J. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. A. po jo motinos O. A., mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir jo atstovė advokatė A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo motina O. A. mirė(duomenys neskelbtini). Mirusioji testamento nepaliko. O. A. turto įpėdiniai yra pareiškėjas, jo seserys R. K., A. T., J. D., brolis J. A. ir tėvas J. A., kurie per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Mirusioji paliko turtą - žemės ūkio paskirties sklypus. Pareiškėjas priėmė mirusios motinos palikimą (žemės sklypus) faktiškai pradėdamas jį valdyti. Motinai priklausančius žemės sklypus pareiškėjas dirbo ir prižiūrėjo, naudojo savo poreikiams pagal tiesioginę žemės ūkio paskirtį. Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno su abiem savo tėvais O. A. ir J. A. C. kaime. Suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl žemės pareiškėjui neturi, kadangi dar iki motinos mirties pareiškėjas dirbo ir prižiūrėjo motinai priklausančią žemę, nes jo tėvas J. A. yra senyvo amžiaus.

Pareiškėjas A. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, jį byloje atstovauja advokatė A. B..

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. A., R. K., A. T., J. D., J. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, jų pateiktuose atsiliepimuose nurodyta, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b. l. 50-53).

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 str. 5 d.).

2

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos O. A. mirties momento 2011-09-17 (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas A. A. ir suinteresuoti asmenys J. A., R. K., A. T., J. D., J. A. (b. l. 6-20), kurie yra mirusiosios vaikai ir vyras. Paveldėjimo byla po O. A. mirties nėra užvesta (Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro 2016-04-08 liudijimas Nr. 1442). Po O. A. mirties atsirado palikimas – 3,80 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r., 24/304 dalis 3,04 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., 72/895 dalis 8,95 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. (b. l. 23-36). Pareiškėjas, jo nurodymu, minėtais žemės sklypais rūpinosi, juos prižiūrėjo ir dirbo. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. R. ir R. V., kurie nurodė, kad gyvena C.. kaime ir yra pareiškėjo kaimynai, taip pat, kad pareiškėjas gyvena ūkiškai, turi žemės apdirbimo technikos, prižiūri ir dirba savo mirusios motinos žemę. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiosios O. A. palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad A. A. priėmė palikimą po savo motinos O. A. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti (b. l. 48, 50, 51, 52). Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po O. A. mirties jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, paveldėjo mirusiosios O. A. sūnus A. A..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po O. A. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors A. A. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo motinos O. A. palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 11,02 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

3

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė