- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- eI-502-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02682-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 49SF-1391-(14.49.104.), panaikinti NŽT 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 1SS-1375-(7.5.) ir įpareigoti NŽT įrašyti pareiškėjos pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujo lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai Vilniuje, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodo, jog (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š. (J. Š.) iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus mieste, turėtą 1,8209 ha žemę. Prašyme pareiškėja išreiškė valią nuosavybės teises atkurti grąžinant žemę natūra.
Aiškina, jog buvo priimti šie sprendimai: Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 9 d. potvarkiu Nr. 563V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ J. B. buvo grąžintas natūra 0,1850 ha naudojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje; NŽT 2012 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 49S-198 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant pareiškėjai natūra (duomenys neskelbtini) gatvėje bendrą 0,3266 ha žemės plotą; NŽT 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1382 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.“ pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naują 0,0794 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, individualaus gyvenamojo namo statybai.
Pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. turėtą bendrą 0,5910 ha žemės plotą. Liko neatkurtas 1,2299 ha žemės plotas.
Šalies argumentai
Skunde paaiškina, kad 2018 m. gegužės 11 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu suteikti jai lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai ir tuo tikslu prašė įrašyti ją į Piliečių, pageidaujančių lygiaverčio žemės sklypo Vilniuje, sąrašą.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 1 d. sprendime atsakė, kad pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškė valios dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo nuosavybėn, todėl jai negali būti suteiktas lygiavertis žemės sklypas Vilniaus miesto teritorijoje. Pareiškėja šį sprendimą 2018 m. birželio 28 d. apskundė NŽT. Institucijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. liepos 11 d. raštu paaiškino, jog nurodytu nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teises, mano, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai nurodė, jog negali būti perduotas lygiavertis žemės sklypas Vilniaus mieste.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su atsakovų NŽT 2018 m. liepos 11 d. ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 1 d. sprendimais, prašo juos panaikinti ir įpareigoti NŽT įrašyti jos pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujo lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai Vilniuje, eilę, pagal pirminio prašymo padavimo datą – (duomenys neskelbtini).
Pasak pareiškėjos, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja nuosavybės teisių į nacionalizuotą žemę atkūrimo būdus ir sąlygas Vilniaus miesto teritorijoje, priskirtoje iki 1995 m. birželio 1 d. Visi šie atkūrimo būdai buvo išnaudoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 20 d. raštu informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad daugiau grąžintinų žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nėra, nes likusi žemė yra valstybės išperkama.
Pareiškėjai naujas 0,0794 ha ploto žemės sklypas individualiai statybai (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo suteiktas tik 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1382, todėl iki šios datos ji negalėjo pateikti prašymo dėl įrašymo į sąrašą gauti lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje, kadangi toks prašymas būtų atmestas pagal Tvarkos 37 punktą.
Skunde aiškina, jog nebuvo įmanoma iki 2003 m. balandžio 1 d. savo prašyme numatyti į ateitį visą atkūrimo tvarką ir visus atkūrimo būdus. Atkreipia dėmesį, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija nežinojo, koks laisvas ir grąžintinas plotas yra buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir kiek piliečių bei į kokį plotą pretenduoja atkurti savo nuosavybės šiame kaime. Pareiškėja pasirinko prioritetą atkurti natūra turėtoje vietoje, todėl nebuvo įmanoma iki atsakovo nurodyto termino (iki 2003 m. balandžio 1 d.) rinktis kitų kompensavimo būdų net nežinant, ar liks neatkurto ploto po suformuotų sklypų grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos manymu, nelogiška ir neįmanoma buvo piliečiui 2003 metais numatyti visus į ateitį kompensavimo būdus už valstybės išperkamą ir negrąžinamą žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. rugsėjo 2 d. ir juose nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovė teigia, kad valią dėl atkūrimo būdo privalėjo pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d. Pareiškėjos nuomone, NŽT Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas Tvarkos 3 punkto nuostatas, turėjo pareigą iki 2003 m. kovo 1 d. informuoti ją, kad atkurti nuosavybės teises prašymuose nurodytais būdais nėra galimybės ir privalėjo pranešti apie teisę pasirinkti kitą Atkūrimo įstatyme įtvirtintą būdą.
Skunde nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius tik 2012 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra ir tik 2014 m. spalio 8 d. suteikė naują žemės sklypą individualiai statybai ir tik 2014 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo apie laisvą buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime žemę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik 2015 m. gegužės 20 d. raštu informavo, kad likusi buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime iki nacionalizacijos valdyta žemė yra valstybės išperkama. Pareiškėjai akivaizdu, jog dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pakeisti savo valios iki 2003 m. balandžio 1 d. dėl nuosavybės atkūrimo būdo, juo labiau, kad valstybės institucijos nevykdė savo pareigos ir iki 2003 m. kovo 1 d. nepranešė, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises jos prašomu būdu (grąžinant natūra).
Pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisingai bando taikyti 2003 m. balandžio 1 d. terminą kaip naikinamąjį, suėjus kuriam negali būti išreiškiama piliečio valia dėl atkūrimo būdo. Esant tokiam teisės aktų interpretavimui būtų pažeistas piliečių lygiateisiškumo principas, kadangi asmenys, kuriems buvo suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai iki 2003 m. balandžio 1 d., turėjo galimybę iki šios datos pateikti prašymą dėl lygiaverčio naujo žemės sklypo suteikimo individualiai statybai ir buvo įtraukiami į sąrašą. Tuo tarpu asmenys, kuriems nauji žemės sklypai individualiai statybai buvo suteikti po 2003 m. balandžio 1 d., praranda galimybę gauti naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai.
Šalies argumentai
Pareiškėja neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka. Teismo prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 49SF-1391-(14.49.104.) „Dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo“, NŽT 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. lSS-1375-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Įpareigoti NŽT įrašyti pareiškėjos J. B. pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujo lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai Vilniuje, eilę, pagal pirminio prašymo padavimo datą – (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto skyrius, atstovaudamas NŽT interesus, atsiliepime nurodo, jog remiantis Vilniaus miesto skyriuje saugoma nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 5254 matyti, kad pareiškėja tuometei Vilniaus miesto valdybai pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės, nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą –„natūra“ (visi kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai išbraukti). Tokia pati valia pakartota ir 2002 m. rugsėjo 2 d. pateiktame prašyme. Atsiliepime nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-1245 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini) prašyme nurodytos valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais. Nurodoma, kad pareiškėja atsakydama į NŽT raštą, 2012 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą, nurodydama pageidavimą pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, prašant atlyginti pinigais pagal nustatytą vidutinę rinkos vertę. Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. birželio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, nenumato galimybės atlyginti už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pagal rinkos vertę. Taip pat NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėjai 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-990 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pranešė, kad „iš dalies pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-07-09 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-795 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintas 1 priedas išbraukiant pil. J. B. pavardę iš eilės Nr. 64.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja gauti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai ir tuo tikslu prašo būti įrašyta į piliečių pageidaujančių lygiaverčio žemės sklypo sąrašą.
NŽT Vilniaus miesto skyrius, ginčijamu raštu atsakydamas į prašymą, informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) bei 2002 m. rugsėjo 2 d. pateiktuose prašymuose ji nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, atsižvelgiant į išreikštą valią, kuri nebuvo pakeista, o minėtame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjai negali būti suteiktas lygiavertis žemės sklypas Vilniaus miesto teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, jog NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. birželio 28 d. skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė perduoti lygiavertį žemės sklypą Vilniaus miesto teritorijoje, kadangi Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ji nepakeitė valios.
Pabrėžia, kad tiek pareiškėja 2005 m. rugpjūčio 24 d., 2005 m. rugsėjo 13 d., 2006 m. kovo 22 d., 2006 m. spalio 6 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. birželio 15 d., 2010 m. rugpjūčio 20 d., jos atstovo prašymu 2006 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. liepos 1 d., 2014 m. liepos 28 d. raštais ir skundais kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, Nacionalinės žemės tarnybos direktorių ir prašė grąžinti buvusio savininko J. Š. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę natūra turėtoje vietoje, o pageidavimo būti įtrauktai į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – Pretendentų eilė) ir gauti naują žemės sklypą individualiai statybai už buvusio savininko (duomenys neskelbtini)rėžiniame kaime turėtą žemę, nepareiškė.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju pareiškėja įstatymų nustatytais terminais neišreiškė valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.
Atsakovė daro išvadą, kad pretendentė, veikdama apdairiai ir rūpestingai, galėjo iki numatyto termino pakeisti valią ir pateikti prašymą gauti naują žemės sklypą individualiai statybai. Pabrėžia, kad buvo atstovaujama advokato, kuris galėjo paaiškinti galiojančius teisės aktus, kad ji įstatymų nustatytais terminais išreikštų valią gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymuose nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, taip pat į tai, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikė prašymo, kuriuo būtų pakeitusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nėra pagrindo ją įrašyti į Pretendentų eilę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėja J. B. tuometei Vilniaus miesto valdybai pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės Vilniaus mieste. Prašyme nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra. Pareiškėja 2002 m. rugsėjo 2 d. pateikė dar vieną prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame taip pat nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra.
NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104)-1245 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ pareiškėja informuota apie galimybę pakeisti (duomenys neskelbtini) prašyme išreikštą valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašymą pateikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. (b. l. 73-74). Minėtame rašte NŽT nurodė teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis. Pareiškėja 2012 m. gegužės 17 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, nurodydama, kad „pageidauja pasinaudoti Įstatyme numatyta galimybe – pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę, kurios plotas 1,6359 ha, prašau atlyginti pinigais pagal nustatytą vidutinę rinkos vertę“ (b .l. 68). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1346 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo pareiškėją, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, nenumato galimybės atlyginti už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pagal rinkos vertę (b. l. 66). Atsakyme nurodyta, kad atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius dydis apskaičiuojamas pagal teisės aktuose nustatytą tvarką.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104.)-990 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo pareiškėją, kad nustačius, jog NŽT 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1382 perduotas nuosavybėn neatlygintinai naujas žemės sklypas, ji nepareiškusi valios gauti lygiavertį naują žemės sklypą, todėl išbraukta iš piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai, eilių (b. l. 52). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ginčijusi šį raštą ir su jo priėmimu susijusius administracinius aktus.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SF-(14. 49.104.)-2024 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją apie galimybę pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią, prašant atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, prašymus teikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. (b. l. 51).
Pareiškėja 2018 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui suteikti lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai ir tuo tikslu įrašyti ją į Piliečių, pageidaujančių lygiaverčio sklypo Vilniuje, sąrašą (b. l. 7).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 49SF-1391(14.49.104.) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl valios pakeitimo, prašant perduoti nuosavybė lygiavertį žemės sklypą. Šiame sprendime nurodoma, kad ji (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. rugsėjo 2 d. prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra, o sprendime nurodytuose teisės aktuose nustatytais terminais nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (b. l. 8-9). Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, su 2018 m. birželio 28 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti Vilniaus miesto skyriaus sprendimą ir įpareigoti pastarąjį įtraukti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių lygiaverčio žemės sklypo Vilniaus mieste, sąrašą (b. l. 10-11).
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. birželio 28 d. skundą (b. l. 10-11), 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 1SS-1375-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymuose išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – natūra. Pareiškėja iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d., valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė, jos prašomu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teises, neatlygintinai perduodant lygiavertį žemės sklypą, todėl pareiškėjos prašymas – įrašyti jos pavardę į Piliečių, pageidaujančių lygiaverčio žemės sklypo, eilę pagrįstai netenkintas (b. l. 12-14).
Pareiškėja, nesutikdama su NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti NŽT įrašyti jos pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujo lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai Vilniuje, eilę, pagal pirminio prašymo padavimo datą – (duomenys neskelbtini).
Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo tvarka) ir kiti teisės aktai.
Ginčui aktualios Atkūrimo įstatymo redakcijos (įstatymo redakcija, galiojusi 2015 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos prašymas pateiktas nepraleidus Atkūrimo įstatyme nustatyto termino – (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija pažymi, jog Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. spalio 25 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija), kuriame buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2005 m. gruodžio 31 d. galėjo pakeisti pareikštą valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija, kurios 2 punktas numatė, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, ir pagal vėlesnius Įstatymo pakeitimus iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo lygiaverčiu miško plotu (Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. redakcija galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas po 2003 m. balandžio 1 d. nebenumatyta galimybė piliečiams teikti prašymus, keičiant valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje numatytas išimtis.
Pareiškėjos 2018 m. gegužės 11 d. prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu. Taigi, iš išdėstytų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad pareiškėja prašymą NŽT dėl valios pakeitimo privalėjo teikti teisės aktų nustatyta tvarka, šiuo atveju Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais.
Taigi, Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą reglamentavimą, daro išvadą, jog piliečiai turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba vėliau pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, atsižvelgiant į Atkūrimo įstatyme su vėlesniais pakeitimais numatytas išimtis. Vėlesni, t. y. po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo pakeitimo negalėjo ir negali sukurti pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu, išskyrus Atkūrimo įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) 21 straipsnyje numatytas išimtis. Taigi, aptariamoje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatoje numatyta esminė sąlyga, pareiškiant valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atkūrimo būdo pakeitimo, tai daryti Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT, gavusi piliečio prašymą, kompetentinga įvertinti, ar prašymas pagrįstas ir galimas tenkinti pagal prašymo pateikimo metu galiojusius teisės aktus.
Kaip minėta, pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 1,8209 ha žemės į buvusio savininko J. Š. iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, kurį prašė grąžinti natūra, t. y. jos nurodyta valia reiškė išlikusio nekilnojamojo turto – žemės, grąžinimą natūra turėtoje vietoje, kitokio atlyginimo būdo už išperkamą žemę pareiškėja nei minėtame prašyme, nei vėliau nenurodė. Taigi, ji iki 2003 m. balandžio 1 d. siekė žemę susigrąžinti natūra, kito konkretaus Atkūrimo įstatyme nustatyto atlyginimo būdo už valstybės išperkamą turtą per Atkūrimo įstatyme numatytus terminus nepasirinko. Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat nepasinaudojo Atkūrimo įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) 21 straipsnyje numatytomis galimybėmis ir iki nustatytų konkrečių terminų pageidavimų pakeisti valią kaip tai numatė įstatymas, nepateikė. Šioje byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. 49SF-(14.48.104)-1245 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ pareiškėja informuota apie galimybę pakeisti (duomenys neskelbtini) prašyme išreikštą valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašymą pateikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. (b. l. 73-74); o NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SF-(14. 49.104.)-2024 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją apie galimybę pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią, prašant atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, prašymus teikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. (b. l. 51). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka būtų pasinaudojusi NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštuose nurodytomis galimybėmis.
Nustatyta, jog pareiškėja prašymą pakeisti valią pateikė tik 2018 m. gegužės 11 d. Ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Taigi, ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija numato konkrečius būdus, kuriais nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, ir nesuteikia besąlyginės teisės reikalauti, kad asmeniui nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik natūra, ar kitu pretendento nurodytu būdu, jeigu valia dėl būdo pakeitimo nebuvo pateikta nustatytais terminais.
Teismo vertinimu, nors NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendime nėra pakankamai išsamiai pateikta faktinių aplinkybių ir teisės aktų analizė, tačiau NŽT sprendime pakankamai detaliai pagrindė institucijos poziciją dėl pateikto prašymo nepagrįstumo. Todėl bendrai įvertinus tiek NŽT Vilniaus miesto skyriaus, tiek ir NŽT sprendimų turinį, laikytina, kad esminės aplinkybės, vertinant pareiškėjos prašymo pagrįstumą, buvo atskleistos tinkamai, pagrindžiant institucijos poziciją galiojančių teisės aktų nuostatomis. Sutiktina su atsakovų skundžiamuose sprendimuose nurodytais argumentais, kad pareiškėja savo teises keičiant valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo realizuoti per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT 2018 m. liepos 11 d. sprendime iš esmės teisingai nurodyta, jog pagal nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnio pakeitimus numatytas atlyginimo būdas pinigais, jeigu piliečiai iki šiame įstatyme nustatyto termino nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Kadangi pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais savo valios dėl atkūrimo būdo nepakeitė, todėl nėra galimybių atkurti nuosavybės teises jos pageidaujamu būdu, būtent perduodant lygiavertį žemės sklypą, todėl nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, darytina išvada, kad prašymas įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, kai aptarti teisės aktai nenumato galimybės keisti valią prašant nustatyti konkretų atlyginimo būdą, yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad naujas 0,0794 ha ploto žemės sklypas individualiai statybai (duomenys neskelbtini) Vilniuje buvo suteiktas tik 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1382, todėl iki šios datos ji net negalėjo pateikti prašymo dėl įrašymo į piliečių sąrašą gauti lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje, kadangi toks prašymas būtų atmestas pagal Tvarkos 37 punktą. Todėl, pareiškėjos nuomone, asmenys, kuriems nauji žemės sklypai individualiai statybai buvo suteikti po 2003 m. balandžio 1 d., jie praranda galimybę gauti naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-990 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ buvo informuota apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1223, kuriame nurodoma, kad ji nėra pareiškusi valios gauti lygiavertį naują žemės sklypą (b. l. 52-53). Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėja savo galimai pažeistas teises būtų gynusi pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas ar būtų išreiškusi pageidavimą keisti valią pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant ir į tai, kad NŽT dar 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-2024 (b. l. 51) informavo pareiškėją apie Atkūrimo įstatymo pakeitime numatytas galimybes. Todėl aukščiau nurodyti pareiškėjos teiginiai, kad iki NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 49S-1382 priėmimo net negalėjo pateikti prašymo dėl įrašymo į piliečių sąrašą gauti lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai Vilniuje, kadangi toks prašymas būtų atmestas pagal Tvarkos 37 punktą, vertintini kaip pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio pamąstymai, kuriais ji grindžia nesavalaikio prašymo pateikimą ir neigiamų NŽT sprendimų tariamą neteisėtumą, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepateikė prašymų, kuriuose būtų išreiškusi valią pakeisti būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nenurodė būdo, kuriuo pageidauja, kad būtų atlyginta už valstybės išperkamai žemei priskirtus žemės sklypus. Todėl vertinant pareiškėjos 2018 m. gegužės 11 d. prašymo pateikimo metu galiojusias Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas darytina išvada, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir įrašant ją į eilę piliečių, pageidaujančių naujo lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai Vilniuje eilę pagal pirminio prašymo pateikimo datą – (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad netenkinus pareiškėjos reikalavimų dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti NŽT įrašyti pareiškėjos J. B. pavardę į Piliečių, pageidaujančių naujo lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai Vilniuje, eilę pagal pirminio prašymo padavimo datą – (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.