Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, APVA, Agentūra) direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. T1-191 „Dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas, įdiegiant biologinio valymo grandį, bei tinklų išplėtimas“ netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas, kuriuo jis įpareigotas grąžinti 509 303,29 Lt (147 504,42 Eur) Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, yra neteisėtas, nes priimtas neįgalioto asmens. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų ES Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 8.4 punktą kompetenciją priimti sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo, vykdyti šių lėšų susigrąžinimą ir (arba) įgalioti įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą turi išimtinai tarpinė institucija, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija). Tarpinė institucija turi teisę įgalioti vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, tačiau neturi teisės įgalioti įgyvendinančią instituciją, t. y. Agentūrą, priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo. Nagrinėjamu atveju 2014 m. spalio 21 d. išvadą „Dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/007 „Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimas įdiegiant biologinio valymo grandį bei tinklų išplėtimas“ viešojo pirkimo“ (toliau – ir Išvada) parengė Aplinkos ministerija, tačiau sprendimą dėl pažeidimo Įsakymu priėmė Agentūra.

3. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jame nenurodyta aiški priežastis sugrąžinti lėšas, nors tokia priežastis Įsakyme privalėjo būti nurodyta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) 9.2 punktą. Išvadoje nurodyta kita susigrąžintina suma nei Įsakyme, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu yra paskaičiuota reikalaujama grąžinti 509 303,29 Lt suma. Įsakyme vadovaujamasi Paramos grąžinimo taisyklių 5.1.1 punktu, pagal kurį sprendimas susigrąžinti lėšas priimamas, kai administruojanti institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje, tačiau nei Įsakyme, nei prieš jo priėmimą parengtuose dokumentuose nėra pateikiami jokie paaiškinimai, kad buvo viršyta paramos sutartyje numatyta suma.

4. Pareiškėjas teigė, jog pagal 2005 m. spalio 14 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. V/2005/K16 dėl Kauno nuotekų valymo įrenginių išplėtimo, įdiegiant biologinio valdymo grandį (toliau – ir Rangos sutartis) viešuosius pirkimus organizavo ir pareigą mokėti už atliktus darbus turėjo Agentūra, Paramos grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkte nurodyta projekto vykdytojo sąvoka apima ir rangovus. Įsakyme turėjo būti nurodyta, kodėl Įsakyme nurodytą sumą turi grąžinti pareiškėjas, jei pagal Paramos grąžinimo taisykles projekto vykdytoju yra rangovai, o pažeidimą padarė Agentūra. Neįrodžius galutinio paramos gavėjo kaltės dėl netinkamo ir neteisėto paramos lėšų panaudojimo, tokios lėšos turi būti grąžintos iš Agentūros biudžeto.

5. Pareiškėjas nurodė, jog Išvadoje nekonstatuota, kad išlaidos panaudotos neteisėtai, o pateikta rekomendacija dėl finansinės korekcijos taikymo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes pareiškėjas nepadarė jokių viešųjų pirkimų pažeidimų, jis neturėjo įgaliojimų organizuoti ar vykdyti viešąjį pirkimą sudarant Rangos sutartį ar įsigyjant papildomus darbus pagal ją. Todėl nepagrįsti Išvados teiginiai, kad pareiškėjas, norėdamas įsigyti papildomus elektros generatorių įrengimo darbus, turėjo, vykdyti naują viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu.