- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1001/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- G. U.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ricora“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. U. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ricora“ iškėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. U. prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Ricora“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytą kandidatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nes pranešimu dėl ketinimo iškelti bankroto bylą, kuris atsakovui buvo įteiktas 2010-06-14, pareiškėjas atsakovui suteikė trumpesnį nei įstatymo nustatytą 30 dienų terminą skolai sumokėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas G. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą UAB „Ricora“. Nurodė, kad nutartis yra nepagrįsta, teismas formaliai taikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. 2010-05-14 pranešime atsakovui dėl ketinimo iškelti bankroto bylą buvo nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų terminas skolai sumokėti, tai yra iki 2010-06-20. Minėtas pranešimas atsakovo direktorei buvo įteiktas pasirašytinai, todėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai nėra pažeisti. Be to, su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2010-12-29, todėl atsakovas turėjo ilgesnį nei 30 dienų terminą skolos sumokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo G. U. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Ricora“ iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Ieškiniui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti CPK 111, 135 straipsniuose. Laikytis šių reikalavimų privalo kiekvienas asmuo, paduodantis teismui ieškinį. Procesiniam dokumentui, kuriuo asmuo siekia bankroto bylos įmonei iškėlimo, be bendrųjų reikalavimų yra keliami ir specialūs reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ĮBĮ normos. ĮBĮ nustato išankstinę neteisminę tvarką, kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas 2010-05-14 pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Ricora“ bankroto bylos iškėlimo priminė atsakovui apie jo neįvykdytą pareigą išmokėti darbo užmokestį bei perspėjo, kad iki 2010-06-20 nesumokėjus darbo užmokesčio, jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Ricora“ iškėlimo (b.l. 4). Toks apelianto pranešimo turinys iš esmės atitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pranešimą apeliantas atsakovui išsiuntė registruotu paštu. AB „Lietuvos pašto“ įteikimo pranešimas patvirtina, kad apelianto 2010-05-14 pranešimas atsakovui įteiktas 2010-06-14 (b.l. 3).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar apeliantas tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sprendė, kad apeliantas, pranešime nustatydamas atsakovui terminą skolą sumokėti iki 2010-06-20, kai pats pranešimas atsakovui įteiktas buvo tik 2010-06-14, netinkamai įvykdė reikalavimą nustatyti ne trumpesnį nei 30 dienų laikotarpį skolos padengimui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo reguliavimo tvarkos reikalavimų įvykdymo vertinimu.
Įstatymas, numatydamas pareigą kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu pranešti įmonei, nenustato imperatyvių šios pareigos įgyvendinimo būdų ir tvarkos reikalavimų. Kreditorius, turėdamas teisę pasirinkti rašytinio pranešimo kreditoriui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdą, kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju turi pareigą įrodyti, kad buvo laikytasi ikiteisminės ginčo reguliavimo tvarkos reikalavimų. Teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų tinkamo įgyvendinimo, juos turi vertinti taip, kad nevaržytų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų jo teisės į teisminę gynybą esmę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus rentinys“ v. UAB „BSI kompanija“, bylos Nr. 2-844/2009).
Apeliantas pranešimą atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė registruotu paštu, pranešimą AB „Lietuvos paštui“ pateikdamas 2010-05-14 (b.l. 3). Toks pranešimo atsakovui įteikimo būdas laikomas tinkamu (CPK 117 str.). Minėtame pranešime apeliantas nustatė atsakovui terminą skolai sumokėti iki 2010-06-20, tai yra apeliantas nustatė ilgesnį kaip 30 dienų terminą. Todėl darytina išvada, kad apeliantas tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliantas negalėjo numatyti kada pranešimas atsakovui bus įteiktas, be to, įstatymas termino skolai sumokėti nesieja su pranešimo skolininkui įteikimu. Pažymėtina, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui apeliantas į teismą kreipėsi tik 2010-12-29, tai yra praėjus žymiai ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui.
Remdamasi aukščiau nurodytais duomenimis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas tinkamai pasinaudojo ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio bankroto bylos sprendimo ne teisme tvarka. Kitoks apelianto veiksmų vertinimas pažeistų jo teisę į teisminę gynybą, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos nutartis naikintina ir apelianto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti G. U. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ricora“ priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.