Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

nuteistajam V. V. V.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. V. gynėjo advokato Sauliaus Žentelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ turto pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 200 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 28 607,23 Lt pelno mokestį) – 60 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo ir panaudojimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 50 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo) – 40 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 21 819,15 Lt pelno mokestį) – 60 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ metinių pelno deklaracijų už 2003 – 2004 metus suklastojimo ir panaudojimo) – 40 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl apgaulingos UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – 40 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „S“, registruotos 1999 m. gruodžio 27 d., įmonės kodas Nr. XXXX, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „S. S.“ turtą, 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. (S. K.) (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas) suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais: S. K., E. L. (E. L.) (dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas), veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S“ priklausantį turtą – 187 536,42 Lt, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. V. V. iš S. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje bei už nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėto nusikalstamo susivienijimo narių – S. K., E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytų to pačio nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398 ir 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „B“ ir UAB „O“ neva pardavė, o UAB „S“ iš jų nupirko prekių bei paslaugų iš viso už 10 498,96 Lt, bei jose atliko rankraštinius įrašus ir pasirašė.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. balandžio mėnesiais, veikdamas pagal S. K. pasiūlytą planą, UAB „S“ pirkimus iš UAB „B“ vykdė per tarpinę jokios realios ūkinės-finansinės veiklos nevykdančią įmonę UAB „B“, tam, kad į pardavimus būtų įterptos suklastotos šios įmonės PVM sąskaitos faktūros su įrašytomis sąmoningai ir fiktyviai padidintomis prekių ir paslaugų kainomis, kad taip būtų galima pasisavinti UAB „S“ turtą.

V. V. V. žinodamas, kad realių sandorių tarp UAB „B“ ir UAB „B“ neįvyks, įtikino UAB „B“ direktorių G. L. bei gamybos vedėją L. T. panaudoti UAB „B“ rekvizitus ir į UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras įrašyti melagingus duomenis apie neva UAB „B“ parduotas prekes UAB „B“ iš viso už 34 633,72 Lt, t. y. pagal 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GEA Nr. 6430113 už 1 777,36 Lt; pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GEA Nr. 6430128 už 3 157,68 Lt; pagal 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GED Nr. 1235847 už 3 216,69 Lt; pagal 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GED Nr. 2432304 už 2 224,91 Lt; pagal 2003 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GED Nr. 2432352 už 5 381,39 Lt; pagal 2004 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GED Nr. 5551646 už 2 298,4 Lt; pagal 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GED Nr. 5551693 už 3 545,9 Lt; pagal 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GED Nr. 5551758 už 10 977,72 Lt; pagal 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GED Nr. 5551826 už 2 053,67 Lt. UAB „B“ atstovams apgaulės būdu pasirašius šiose PVM sąskaitose faktūrose, V. V. V. perdavė jas S. K., kuris nurodė UAB „B“ formaliam vadovui V. L. (V. L.) pasirašyti minėtose suklastotose UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenis.

S. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė V. L., faktiškai realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „B“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus kompiuterinės technikos pagalba įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamai UAB „B“ parduotas prekes ir paslaugas bei jas patvirtinti savo parašais t. y. kad UAB „B“ neva iš UAB „B“ įsigytas prekes parduoda UAB „S“ iš anksto aptartomis, padidintomis kainomis: pagal 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639599 už 15 196,51 Lt; pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639619 už 24 985,32 Lt; pagal 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639633 už 26 007,2 Lt; pagal 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639647 už 18 746,81 Lt; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639666 už 4 836,44 Lt; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639668 už 19 363,8 Lt; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639670 už 15 316,4 Lt; pagal 2004 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639671 už 18 716,19 Lt; pagal 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639674 už 24 425,98 Lt; pagal 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639678 už 5 019,73 Lt; pagal 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639676 už 21 662,09 Lt; pagal 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639680 už 17 394,71 Lt, t. y. iš viso už 211 671,18 Lt. V. V. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras paėmė iš S. K. ir jose atliko rankraštinius įrašus, t. y. pasirašė sąskaitose faktūrose ir taip patvirtino nurodytus melagingus duomenis.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu 2003 m. rugsėjo 22 d. – 2004 m. gegužės 27 d., žinodamas, kad realiai tarp UAB „B“, UAB „O“, UAB „B“ ir UAB „S“ jokie sandoriai nėra įvykę, pagal UAB „O“ žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą į šios įmonės sąskaitą Nr. XXXXX, esančią AB banke „S“, pervedė 8 224,6 Lt, pagal UAB „B“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras į šios įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „S“, pervedė 211 671,18 Lt, o pagal UAB „B“ žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo S. K. 2 274,36 Lt grynais iš įmonės kasos, t. y. iš viso šioms jokios veiklos nevykdančioms įmonėms buvo sumokėta 222 170,14 Lt.

S. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pats ar jo nurodymu nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai iš UAB „B“ sąskaitos į UAB „B“ banko sąskaitą pervedė 34 633,72 Lt kaip tariamą atsiskaitymą pagal suklastotas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2003 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396839, 2003 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396840, 2003 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396842, 2003 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396845, 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396847, 2004 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396852, 2004 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396854, 2004 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396855, 2004 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396857, kuriomis buvo įforminti fiktyvūs UAB „B“ ir UAB „B“ sandoriai.

Likusieji pinigai (išskyrus 2 274,36 Lt, kurie buvo sumokėti grynais) – 185 262,06 Lt (8 224,6 + 211 671,18 – 34 633,72) buvo pervesti į S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių UAB „J“, UAB „J“, UAB „O“, UAB „J“ banko sąskaitas, po to pervedė į šių įmonių mikroprocesorinių kortelių einamąsias sąskaitas, iš kurių S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., laikotarpiu 2003 m. rugsėjo – 2004 m. gegužės mėnesiais, šiuos pinigus nuėmė grynais iš bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir UAB „F“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), arba S. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė S. K., kuris tokiu būdu gautus UAB „S“ pinigus pats ar per V. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, perdavė V. V. V., o už suklastotų dokumentų išrašymą, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį, nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko sau.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, gautus UAB „S“ priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams.

Tokiu būdu, V. V. V. veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „S“ didelės vertės turtą, t. y. 187 536,42 Lt (8 224,6 + 211 671,18 + 2 274,36 – 34 633,72).

Šiais veiksmais V. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „S“, registruotos 1999 m. gruodžio 27 d., įmonės kodas Nr. XXXX, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „S“ turtą, 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas) suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais: S. K., E. L. (dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais (kurių atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas), veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „S“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 28 607,23 Lt pelno mokestį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. V. V. veikdamas pagal S. K. pasiūlymą fiktyviais dokumentais įforminti pirkimus iš jokios realios ūkinės-finansinės veiklos nevykdančių įmonių, tam, kad šių fiktyvių sandorių pagrindu būtų galima sumažinti UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, 2003 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste iš S. K. už ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, įsigijo S. K., E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398 ir 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „B“ ir UAB „O“ neva pardavė, o UAB „S“ iš jų nupirko prekių bei paslaugų iš viso už 10 498,96 Lt, iš jų 1 601,54 Lt PVM bei jose atliko rankraštinius įrašus ir pasirašė.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas pagal S. K. pasiūlytą planą, t. y. UAB „S“ pirkimus iš UAB „B“ vykdyti per tarpinę jokios realios ūkinės-finansinės veiklos nevykdančią įmonę UAB „B“, tam, kad į šią pardavimų grandinę įterpus suklastotas šios įmonės PVM sąskaitas faktūras, su įrašytomis sąmoningai fiktyviai padidintomis prekių ir paslaugų kainomis, būtų galima sumažinti UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir žinodamas, kad realių sandorių tarp UAB „B“ ir UAB „B“ nebus, įtikino UAB „B“ direktorių G. L. bei gamybos vedėją L. T. panaudoti UAB „B“ rekvizitus ir į UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2003 m. rugpjūčio 29 d. serija GEA Nr. 6430113; 2003 m. rugsėjo 30 d. serija Nr. 6430128; 2003 m. spalio 31 d. serija GED Nr. 1235847; 2003 m. lapkričio 28 d. serija GED Nr. 2432304; 2003 m. gruodžio 24 d. serija GED Nr. 2432352; 2004 m. sausio 30 d. serija GED Nr. 5551646; 2004 m. vasario 27 d. serija GED Nr. 5551693; 2004 m. kovo 31 d. serija GED Nr. 5551758; 2004 m. balandžio 30 d. serija GED Nr. 5551826, bei įrašyti melagingus duomenis apie tai, jog UAB „B“ neva parduoda UAB „B“ prekių ir paslaugų už 34 633,72 Lt, iš jų 5 283,13 Lt PVM. UAB „B“ atstovams atlikus nurodytus veiksmus bei pasirašius šiose PVM sąskaitose faktūrose, V. V. V. perdavė jas S. K., kuris nurodė UAB „B“ formaliam vadovui V. L. pasirašyti minėtose suklastotose UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenis.

S. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė V. L. į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „B“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus kompiuterinės technikos pagalba įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamai UAB „B“ parduotas prekes ir paslaugas bei jas patvirtinti savo parašais, t. y. kad UAB „B“ neva iš UAB „B“ įsigytas prekes parduoda UAB „S“ iš anksto aptartomis, padidintomis kainomis: pagal 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639599 už 15 196,51 Lt, iš jų 2 318,11 Lt PVM; pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639619 už 24 985,32 Lt, iš jų 3 811,32 Lt PVM; pagal 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639633 už 26 007,2 Lt, iš jų 3 967,2 Lt PVM; pagal 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639647 už 18 746,81 Lt, iš jų 2 859,68 Lt PVM; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639666 už 4 836,44 Lt, iš jų 737,76 Lt PVM; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639668 už 19 363,8 Lt, iš jų 2 953,8 Lt PVM; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639670 už 15 316,4 Lt, iš jų 2 336,4 Lt PVM; pagal 2004 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639671 už 18 716,19 Lt, iš jų 2 855,01 Lt PVM; pagal 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639674 už 24 425,98 Lt, iš jų 3 726 Lt PVM; pagal 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639678 už 5 019,73 Lt, iš jų 765,72 Lt PVM; pagal 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639676 už 21 662,09 Lt, iš jų 3 304,39 Lt PVM; pagal 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639680 už 17 394,71 Lt, iš jų 2 653,43 Lt PVM, t. y. iš viso už 211 671,18 Lt, iš jų 32 288,82 Lt PVM. V. V. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras paėmė iš S. K. ir jose atliko rankraštinius įrašus, t. y. pasirašė sąskaitose faktūrose ir taip patvirtino nurodytus melagingus duomenis.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. įtraukti į šios įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas žinomai neteisingus duomenis, nurodytus suklastotoje UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 1628398, suklastotoje UAB „O“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 2901398, bei suklastotose UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose: 2003 m. rugpjūčio 29 d. serija LEA Nr. 9639599; 2003 m. rugsėjo 30 d. serija LEA Nr. 9639619; 2003 m. spalio 31 d. serija LEA Nr. 9639633; 2003 m. lapkričio 28 d. serija LEA Nr. 9639647; 2003 m. gruodžio 31 d. serija LEA Nr. 9639666; 2003 m. gruodžio 31 d. serija LEA Nr. 9639668; 2003 m. gruodžio 31 d. serija LEA Nr. 9639670; 2004 m. sausio 30 d. serija LEA Nr. 9639671; 2004 m. vasario 27 d. serija LEA Nr. 9639674; 2004 m. kovo 31 d. serija LEA Nr. 9639678; 2004 m. kovo 31 d. serija LEA Nr. 9639676; 2004 m. balandžio 30 d. serija LEA Nr. 9639680. UAB „S“ vyr. finansininkė R. J. nežinodama, kad šios UAB „B“, UAB „O“ ir UAB „B“ PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos bei UAB „B“ ir UAB „O“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai įmonei „S“ parduotos nebuvo, ir kad UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių bei paslaugų kaina yra sąmoningai padidinta bei neatitinka tikrovės, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą PVM sąskaitose faktūrose nurodytas PVM sumas, iš viso už 33 890,36 Lt (32 288,82 + 1 601,54), taip pat įtraukė į UAB „S“ PVM deklaracijas už 2003 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius bei 2004 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius, ir tokiu būdu sumažino UAB „S“ 28 607,23 Lt (33 890,36 – 5 283,13) valstybės biudžetui mokėtiną PVM.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S“ PVM deklaracijas, su žinomai neteisingais duomenimis 2003 m. rugsėjo 25 d., 2003 m. spalio 27 d., 2003 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 24 d., 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. kovo 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d., pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

Tokiu būdu, V. V. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, apgaule, UAB „S“ naudai panaikino turtinę prievolę 28 607,23 Lt PVM sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais V. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas) suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais: S. K., E. L. (dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas), veikdamas vieninga tyčia, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. V. V. veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, kompiuterinės technikos pagalba į UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėta įmonė pardavė UAB „S“ prekių ir paslaugų už 2 274,36 Lt, bei į UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 2490396 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „S“ sumoka 2 274,36 Lt įmonei „B“ už pateiktas prekes ir paslaugas, o į UAB „O“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėta įmonė pardavė UAB „S“ prekių ir paslaugų už 82 224,6 Lt (turėtų būti 8 224,60 Lt).

S. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė V. L. į UAB „B“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus kompiuterinės technikos pagalba įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamai UAB „B“ įmonei „S“ parduotas prekes ir paslaugas iš viso už 211 671,18 Lt bei jas patvirtinti savo parašais, taip suklastojant įmonių direktorių A. S. ir A. M. parašus, t. y. 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639599; 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639619; 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639633; 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639647; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639666; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639668; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639670; 2004 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639671; 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639674; 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639678; 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639676; 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639680.

V. V. V. tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad realiai UAB „S“ jokių prekių ir paslaugų iš UAB „B“, UAB „O“ ir UAB „B“ nepirko ir nepirks, atliko rankraštinius įrašus, t. y. pasirašė UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 1628398, UAB „O“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 2901398, bei UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose: 2003 m. rugpjūčio 29 d. serija LEA Nr. 9639599; 2003 m. rugsėjo 30 d. serija LEA Nr. 9639619; 2003 m. spalio 31 d. serija LEA Nr. 9639633; 2003 m. lapkričio 28 d. serija LEA Nr. 9639647; 2003 m. gruodžio 31 d. serija LEA Nr. 9639668; 2004 m. sausio 30 d. serija LEA Nr. 9639671; 2004 m. vasario 27 d. serija LEA serijos, Nr. 9639674; 2004 m. kovo 31 d. serija LEA Nr. 9639678; 2004 m. kovo 31 d. serija LEA Nr. 9639676; 2004 m. balandžio 30 d. serija LEA Nr. 9639680, ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

V. V. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotus tikrus dokumentus, t. y. visas minėtas PVM sąskaitas faktūras, perdavė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. bei apgaule įtikino jas įtraukti į šios įmonės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu panaudojo suklastotus tikrus dokumentus, kurių pagrindu buvo pasisavintas UAB „S“ turtas ir taip UAB „S“ buvo padaryta didelė – 187 536,42 Lt žala.

Šiais veiksmais V. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje

V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. V. V. žinodamas, kad pagal UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398, pagal UAB „O“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398, pagal UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639599; 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639619; 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639633; 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639647; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639666; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639668; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639670; 2004 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639671; 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639674; 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639678; 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639676; 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639680, bei sandoriai tarp UAB „B“, UAB „O“, UAB „B“ ir UAB „S“ nėra įvykę, nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2003 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių bei 2004 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių, UAB „S“ PVM deklaracijas, o V. V. V. žinodamas, kad PVM deklaracijų 39 ir 40 eilutėse yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie pardavimus ir PVM atskaitą, kaip UAB „S“ direktorius, pasirašė 2003 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių bei 2004 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, minėtas UAB „S“ PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuri 2003 m. rugsėjo 25 d., 2003 m. spalio 27 d., 2003 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 24 d., 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. vasario 25 d., 2004 m. kovo 25 d., 2004 m. balandžio 26 d., 2004 m. gegužės 25 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB „S“ suklastotas 2003 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių bei 2004 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių PVM deklaracijas, kuriose buvo panaudoti žinomai suklastoti dokumentai.

Šiais veiksmais V. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „S“, registruotos 1999 m. gruodžio 27 d., įmonės kodas Nr. XXXX, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „S“ turtą, 2003 – 2005 metų laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas) suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais: S. K., E. L. (dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas), veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „S“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 21 819,15 Lt pelno mokestį, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. V. V. veikdamas pagal S. K. pasiūlymą fiktyviais dokumentais įforminti pirkimus iš jokios realios ūkinės-finansinės veiklos nevykdančių įmonių, tam, kad šių fiktyvių sandorių pagrindu būtų galima sumažinti UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, iš S. K. už ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo S. K., E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytų to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus: 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398 ir 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „B“ ir UAB „O“ neva pardavė, o UAB „S“ iš jų nupirko prekių bei paslaugų iš viso už 8 897, 43 Lt (be PVM), bei jose atliko rankraštinius įrašus ir pasirašė.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas pagal S. K. pasiūlytą planą, t. y. UAB „S“ pirkimus iš UAB „B“ vykdyti per tarpinę jokios realios ūkinės-finansinės veiklos nevykdančią įmonę UAB „B“, tam, kad į šią pardavimų grandinę įterpus suklastotas šios įmonės PVM sąskaitas faktūras, su įrašytomis sąmoningai fiktyviai padidintomis prekių ir paslaugų kainomis, būtų galima sumažinti UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir žinodamas, kad realių sandorių tarp UAB „B“ ir UAB „B“ nebus, įtikino UAB „B“ direktorių G. L. bei gamybos vedėją L. T. panaudoti UAB „B“ rekvizitus į UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2003 m. rugpjūčio 29 d. serija GEA Nr. 6430113; 2003 m. rugsėjo 30 d. serija Nr. 6430128; 2003 m. spalio 31 d. serija GED Nr. 1235847; 2003 m. lapkričio 28 d. serija GED Nr. 2432304; 2003 m. gruodžio 24 d. serija GED Nr. 2432352; 2004 m. sausio 30 d. serija GED Nr. 5551646; 2004 m. vasario 27 d. serija GED Nr. 5551693; 2004 m. kovo 31 d. serija GED Nr. 5551758; 2004 m. balandžio 30 d. serija GED Nr. 5551826, bei įrašyti melagingus duomenis apie tai, jog UAB „B“ neva parduoda UAB „B“ prekių ir paslaugų už 29 350,59 Lt (be PVM). UAB „B“ atstovams atlikus nurodytus veiksmus bei pasirašius šiose PVM sąskaitose faktūrose, V. V. V. perdavė jas S. K., kuris nurodė UAB „B“ formaliam vadovui V. L. pasirašyti minėtose suklastotose UAB „BSPB“ PVM sąskaitose faktūrose, kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenis.

S. K. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė V. L. į faktiškai S. K. nusikalstamo susivienijimo narių valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „B“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus kompiuterinės technikos pagalba įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamai UAB „B“ parduotas prekes ir paslaugas bei jas patvirtinti savo parašais, t. y. kad UAB „B“ neva iš UAB „B“ įsigytas prekes parduoda UAB „S“ iš anksto aptartomis, padidintomis kainomis: pagal 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639599; pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639619; pagal 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639633; pagal 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639647; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639666; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639668; pagal 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639670; pagal 2004 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639671; pagal 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639674; pagal 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639678; pagal 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639676; pagal 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639680, iš viso už 179 382,36 Lt (be PVM). V. V. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, žinomai suklastotas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras paėmė iš S. K. ir jose atliko rankraštinius įrašus, t. y. pasirašė sąskaitose faktūrose ir taip patvirtino nurodytus melagingus duomenis.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. įtraukti į šios įmonės buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas už 2003 – 2004 metus, žinomai neteisingus duomenis, nurodytus suklastotose UAB „B“, UAB „O“, UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose ir vyr. finansininkė R. J. nežinodama, kad šios UAB „B“, UAB „O“ ir UAB „B“ PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos bei UAB „B“ ir UAB „O“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai įmonei „S“ parduotos nebuvo, ir kad UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių bei paslaugų kaina yra sąmoningai padidinta bei neatitinka tikrovės, įtraukė jas į UAB „S“ buhalterinę apskaitą į sąnaudas įrašydama prekių už 188 279,79 Lt (8 897,43 Lt + 179 382,36 Lt), nors realios UAB „S“ sąnaudos pagal UAB „B“, UAB „O“ ir UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras 2003 – 2004 metais buvo ne 188 279,79 Lt, o 29 350,59 Lt, tokiu būdu neteisėtai buvo 158 929,2 Lt (188 279,79 Lt – 29 350,59 Lt) padidintos įmonės 2003 – 2004 metų sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną.

Taip pat, šiuos duomenis vyr. finansininkė R. J. 2004 m. gegužės 17 d., 2005 m. rugsėjo 23 d. įtraukė į UAB „S“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2003 – 2004 metus, kuriose nurodė 158 929,2 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 21 819,15 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, ir tokiu būdu sumažino UAB „S“ 21 819,15 Lt valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei šias deklaracijas 2004 m. liepos 13 d., 2005 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, darbuotojams.

Tokiu būdu, V. V. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, apgaule, UAB „S“ naudai panaikino turtinę prievolę 21 819,15 PVM sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Šiais veiksmais V. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, 2004 m. gegužės – 2005 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, Vilniaus mieste, suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. V. V. žinodamas, kad pagal UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398, pagal UAB „O“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398, pagal UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639599; 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639619; 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639633; 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639647; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639666; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639668; 2003 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639670; 2004 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639671; 2004 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639674; 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639678; 2004 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639676; 2004 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEA Nr. 9639680, bei sandoriai tarp UAB „B“, UAB „O“, UAB „B“ ir UAB „T“ nėra įvykę, o tik panaudojant šiuos UAB „B“ ir UAB „O“ žinomai suklastotus dokumentus su melagingais duomenimis apie pateiktas prekes ir paslaugas, bei panaudojant UAB „B“ žinomai suklastotus dokumentus su įrašytomis sąmoningai fiktyviai padidintomis prekių kainomis, kadangi UAB „B“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sandoriai faktiškai vyko tarp UAB „B“ ir UAB „S“, taip siekė sumažinti UAB „S“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti UAB „S“ metines pelno deklaracijas už 2003 – 2004 metus, bei V. V. V. žinodamas, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. 89 eilutėje nurodytas 158 929,2 Lt mažesnis apmokestinamasis pelnas bei 96 eilutėje nurodytas 21 819,15 Lt mažesnis mokėtinas pelno mokestis, kaip UAB „S“ direktorius, pasirašė šiose deklaracijose ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

V. V. V. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui minėtas UAB „S“ metines PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuri 2004 m. liepos 13 d., 2005 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB „S“ suklastotas 2003 – 2004 metų PVM deklaracijas, kuriose buvo panaudoti žinomai suklastoti tikri dokumentai.

Šiais veiksmais V. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „S“, registruotos 1999 m. gruodžio 27 d., įmonės kodas Nr. XXXX, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2003 – 2004 metų laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas) suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais: S. K., E. L. (dėl kurio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas), apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „S“ 2003 – 2004 metų turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. V. V. veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, būdamas UAB „S“, registruotos 1999 m. gruodžio 27 d., įmonės kodas Nr. XXXXX, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymo) (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, apgaulingai tvarkė 2003 – 2004 metų laikotarpio UAB „S“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė Įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Taip pat, V. V. V. žinodamas, kad tarp UAB „S“ ir UAB „B“, UAB „O“, UAB „B“ 2003 – 2004 metais realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „S“ buhalterinę apskaitą įtraukė S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių, UAB „B“ formalaus vadovo V. L. suklastotus ir pateiktus dokumentus: 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398, UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 2490396, 2003 m. rugpjūčio 29 d. UAB „O“ PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398 bei UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2003 m. rugpjūčio 29 d. serija LEA Nr. 9639599; 2003 m. rugsėjo 30 d. serija LEA Nr. 9639619; 2003 m. spalio 31 d. serija LEA Nr. 9639633; 2003 m. lapkričio 28 d. serija LEA Nr. 9639647; 2003 m. gruodžio 31 d. serija LEA Nr. 9639666; 2003 m. gruodžio 31 d. serija LEA Nr. 9639668; 2003 m. gruodžio 31 d. serija LEA Nr. 9639670; 2004 m. sausio 30 d. serija LEA Nr. 9639671; 2004 m. vasario 27 d. serija LEA Nr. 9639674; 2004 m. kovo 31 d. serija LEA Nr. 9639678; 2004 m. kovo 31 d. serija LEA Nr. 9639676; 2004 m. balandžio 30 d. serija LEA Nr. 9639680, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tariamai minėtų įmonių UAB „S“ parduotas prekes ir paslaugas, bei atliktą už jas apmokėjimą.

Šiais veiksmais V. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, skunde apeliantas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl aplinkybės kaip buvo panaudotas turtas po jo užvaldymo, yra svarbu nustatyti, ar turtas jau po užvaldymo buvo panaudotas bendrovės reikmėms (pvz. darbuotojų algoms, mokesčiams ir pan.). Tokiu atveju svetimo turto pasisavinimas nėra inkriminuojamas, kadangi nustačius, jog asmuo bendrovės užvaldytą turtą panaudojo jos pačios reikmėms, jo veikoje nėra turto pasisavinimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2K-78/2009).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. V. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinis teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir galimus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde neginčija nuosprendžio dalies dėl V. V. V. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje padaryta techninė klaida.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje V. V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo ir panaudojimo), nurodė, kad V. V. V. veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, kompiuterinės technikos pagalba į UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 1628398, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėta įmonė pardavė UAB „S“ prekių ir paslaugų už 2 274,36 Lt, bei į UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija LAE Nr. 2490396 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „S“ sumoka 2 274,36 Lt įmonei „B“ už pateiktas prekes ir paslaugas, o į UAB „O“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 2901398, įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėta įmonė pardavė UAB „S“ prekių ir paslaugų už 82 224,6 Lt (5 t., b. l. 128).

Svarbu pažymėti, kad atitinkamai kitoje nuosprendžio nustatomojoje dalyje bei byloje pateiktoje UAB „O“ 2003 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija LEB Nr. 2901398, nurodyta, kad UAB „O“ pardavė UAB „S“ prekių ir paslaugų už 8 224,60 Lt (2 t., b. l. 97; 5 t., b. l. 185). Todėl laikytina, kad UAB „O“ pardavė UAB „S“ prekių ir paslaugų už 8 224,60 Lt, o ne už 82 224,6 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, tai vertinama kaip techninė klaida, kuri esminės įtakos įrodymų vertinimui neturi.

Nuteistojo V. V. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė BPK 235 straipsnio, 254 straipsnio 4 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėmė neteisingą nuosprendį, kadangi V. V. V. padarytoms nusikalstamoms veikoms inkriminuotoms pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 28 607,23 Lt pelno mokestį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 21 819,15 Lt pelno mokestį) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ metinių pelno deklaracijų už 2003 m. – 2004 metus suklastojimo ir panaudojimo), suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažindamas V. V. V. kaltu dėl šių aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, neatsižvelgė į nusikaltimų padarymo laiką ir neišsprendė klausimo dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

Svarbu pažymėti, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011).

Pažymima, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku (Kasacinės nutartys 2K–692/2007; 2K–P–100 /2008; 2K–143/2008).

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. V. nusikalstoma veika tęsėsi nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. spalio 3 d.

Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Svarbu pažymėti, kad senaties terminai pagal tas pačias taisykles skaičiuojami tiek sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo, tiek jį tęsiant ir bylą nagrinėjant teisme, tame pačiame įstatyme, t. y. BK 95 straipsnyje vartojamai sąvokai „asmuo, padaręs nusikalstamą veiką“ nesuteikta skirtinga reikšmė ir ši sąvoka negali būti, taikant šio straipsnio atitinkamos dalies nuostatas, aiškinama skirtingai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog V. V. V. paskutinė nusikalstama veika buvo padaryta, kai UAB „S“ direktorius V. V. V. nurodė UAB „S“ vyr. finansininkei R. J. pateikti Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui metines PVM deklaracijas su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kuri 2005 m. spalio 3 d. pateikė Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB „S“ suklastotas 2003 – 2004 metų PVM deklaracijas, kuriose buvo panaudoti žinomai suklastoti tikri dokumentai. Todėl V. V. V. paskutinė nusikalstama veika laikoma padaryta 2005 m. spalio 3 d. Būtent šią dieną senaties terminai dėl visų nusikalstamų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento, t. y. 2005 m. spalio 3 d.

Pažymėtina tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino trukmė priklauso ir nuo nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo) ir sunkumo laipsnio (lengvas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už septynerių nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ turto pasisavinimo) priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) yra nustatytas dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nusikalstamos veikos kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo ir panaudojimo) ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl apgaulingos UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) yra nustatytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tuo tarpu, nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 28 607,23 Lt pelno mokestį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 21 819,15 Lt pelno mokestį) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ metinių pelno deklaracijų už 2003 – 2004 metus suklastojimo ir panaudojimo) priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) yra nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Todėl pažymėtina tai, kad V. V. V. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl sunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymo nėra suėję, o dėl apysunkių – baigėsi 2010 m. spalio 3 d., t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes ir remdamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nebegalėjo V. V. V. atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl nesunkių nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 28 607,23 Lt pelno mokestį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 21 819,15 Lt pelno mokestį) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ metinių pelno deklaracijų už 2003 – 2004 metus suklastojimo ir panaudojimo), kadangi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nebekyla jokių baudžiamųjų teisinių santykių. Todėl, esant šioms aplinkybėms, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 28 607,23 Lt pelno mokestį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 21 819,15 Lt pelno mokestį) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ metinių pelno deklaracijų už 2003 – 2004 metus suklastojimo ir panaudojimo) panaikina ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukia, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas tvirtina, kad V. V. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, todėl prašo jį išteisinti. Remiantis apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines įvykio aplinkybes, tokiu būdu bandant pagrįsti versiją, pagal kurią V. V. V. nepasisavino jam patikėtų UAB „S“ priklausančių lėšų, bet panaudojo bendrovės reikmėms.

Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normose yra išskiriami pagrindiniai, esminiai požymiai, pagal kuriuos pavojinga veika yra pripažįstama nusikalstama ir ją galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų arba teisės pažeidimų.

Pažymima, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų nuteistasis ir gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai vertinami ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nepatvirtina teismo pažeidimų, o teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos bei skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė: teismas faktines bylos aplinkybes nustatė įvertindamas nuteistojo V. V. V., liudytojų R. J., L. T., V. L., G. L., įtariamojo S. K. parodymus, specialisto išvadą, rašytinius bei kitus byloje esančius įrodymus, kuriuos įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Bylos įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus.

V. V. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2004 m. gegužės 27 d. laikotarpiu, būdamas UAB „S“ direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S“ priklausantį turtą už 187 536,42 Lt. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas pasisavina jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Remiantis formuojama teismų praktiką svarbu pažymėti, kad nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas įgijo pinigines lėšas ir pagal savo valią su jomis galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Todėl neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnio sudėtį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. V. būdamas UAB „S“ direktoriumi, laikotarpiu 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2004 m. gegužės 27 d., žinodamas, kad realiai tarp UAB „B“, UAB „O“, UAB „B“ ir UAB „S“ jokie sandoriai nėra įvykę, pagal UAB „O“ žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą į šios įmonės sąskaitą Nr. XXXXX, esančią AB banke „S“, pervedė 8 224,6 Lt, pagal UAB „B“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras į šios įmonės sąskaitą Nr. XXXX esančią AB banke „S“, pervedė 211 671,18 Lt, o pagal UAB „B“ žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo S. K. 2 274,36 Lt grynais iš įmonės kasos, t. y. iš viso šioms jokios veiklos nevykdančioms įmonėms buvo sumokėta 222 170,14 Lt. Vėliau, tęsiant nusikalstamą veiką, iš UAB „B“ sąskaitos į UAB „B“ banko sąskaitą buvo pervesti 34 633,72 Lt kaip tariamas atsiskaitymas pagal suklastotas UAB „B“ PVM sąskaitas faktūras: 2003 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396839, 2003 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396840, 2003 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396842, 2003 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396845, 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396847, 2004 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396852, 2004 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396854, 2004 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396855, 2004 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija GDB Nr. 7396857, kuriomis buvo įforminti fiktyvūs UAB „B“ ir UAB „B“ sandoriai. Likusieji pinigai (išskyrus 2 274,36 Lt, kurie buvo sumokėti grynais) – 185 262,06 Lt (8 224,6 + 211 671,18 – 34 633,72) buvo pervesti į S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių UAB „J“, UAB „J“, UAB „O“, UAB „J“ banko sąskaitas, po to pervesti į šių įmonių mikroprocesorinių kortelių einamąsias sąskaitas, iš kurių S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., laikotarpiu 2003 m. rugsėjo – 2004 m. gegužės mėnesiais, šiuos pinigus nuėmė grynais iš bankomatų, ir UAB „F“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), arba S. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė S. K., kuris tokiu būdu gautus UAB „S“ pinigus pats ar per V. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, perdavė V. V. V., kuris gautus UAB „S“ priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytiems asmeniniams poreikiams.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme V. V. V. pripažino savo kaltę bei davė pakankamai išsamius parodymus apie grynųjų pinigų išgryninimo mechanizmą, t. y. kad įmonių sąskaitos faktūros buvo naudojamos dirbtiniam paslaugų kainų sukėlimui, siekiant optimizuoti mokesčius ir gauti grynų pinigų (4 t., b. l. 131-133, 154-156; 5 t., b. l. 166). Šiuos nuteistojo parodymus taip pat patvirtina operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., b. l. 128-180), 2006 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. 5-1/13 (3 t., b. l. 41-48), ikiteisminio tyrimo metu apklaustos specialistės Marijos Vorienės paaiškinimai (3 t., b. l. 89-91), liudytojų V. L. (3 t., b. l. 175-179, 180-184; 5 t., b. l. 171-172), E. L. (4 t., b. l. 35-40, 41-45; 5 t., b. l. 173), G. L. (4 t., b. l. 104-105; 5 t., b. l. 175), įtariamojo S. K. (4 t., b. l. 73-75, 76-83; 5 t., b. l. 178) parodymai bei kt. bylos medžiaga.

Apeliacinio teismo nuomone, nuteistasis V. V. V. tokiu būdu pripažino, kad jis, neturėdamas tam norminiais aktais nustatytos teisės, būdamas UAB „S“ direktoriumi, naudojosi ir disponavo svetimu turtu. Nusikalstama veika buvo baigta, kai nuteistasis V. V. V. UAB „S“ priklausančias pinigines lėšas įgijo ir pagal savo valią galėjo su jomis atlikti bet kokius veiksmus. Tačiau, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis V. V. V. būdamas UAB „S“ direktoriumi, pripažino piniginių lėšų pagal suklastotus dokumentus paėmimo faktą, tačiau nurodė, jog paimtos lėšos buvo naudojamos išimtinai UAB „S“ reikmėms ir nebuvo pasisavintos (5 t., b. l. 165-168).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo V. V. V. išgrynintos lėšos buvo panaudotos UAB „S“ reikmėms – remonto, transportavimo, darbuotojų paslaugoms bei įvairioms prekėms apmokėti, t. y. 115 468 Lt sumokėjo už UAB „S“ gaminamų blankų transportavimą; apie 20 000 Lt išleido UAB „S“ nuomojamų patalpų remontui; 8 488 Lt sumokėjo už signalizacijos įrangą, priedus bei jos įrengimą; 11 500 Lt sumokėjo tretiesiems asmenims už verslo klubo pakvietimų, vokų, blankų ir kt. pagaminimą; 15 000 Lt sumokėjo fiziniams asmenims, kurie 2003 – 2004 metais UAB „S“ užsakymu atliko vokavimo, segimo, pašto ženklo priklijavimo ir kt. darbus. Apelianto nuomone, šias aplinkybes patvirtina V. V. V. ir S. K. apklausos parodymai bei 2003 m. rugsėjo 25 d., 2003 m. lapkričio 21 d. telefoniniai pokalbiai, kurie įvyko tarp V. V. V., S. K. bei E. L. ir galbūt liudytojo K. B. parodymai, kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra svarbus įrodinėjimo pareigos klausimas. Baudžiamajame procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti.

Pažymima, kad bylos duomenimis buvo nustatyta, kad V. V. V. būdamas UAB „S“ direktoriumi naudojosi suklastotais dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija ir šių dokumentų pagrindu, laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2004 m. gegužės 27 d., pervedant lėšas į fiktyvių įmonių sąskaitas, o vėliau jas išgryninat, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S“ turtą – 187 536,42 Lt grynųjų pinigų bei nepateikė patvirtinančių duomenų apie jų panaudojimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis dėl nuteistojo kaltumo pasisavinus lėšas, taip neteisėtai perkeliant įrodinėjimo naštą nuteistajam, įpareigojant jį konkrečiais įrodymais paneigti valstybinį kaltinimą. Akivaizdu, kad V. V. V. būdamas UAB „S“ direktorius ir turintis visus įgaliojimus tvarkyti, pasirašyti finansinius dokumentus ir sutartis, žinojo, jog pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras išgrynintos lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Taigi, V. V. V. žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga V. V. V. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo UAB „S“ reikmėms faktą, išliko ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes bylos duomenimis nustatyta tiksli grynųjų pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinami dokumentai, suma. Pažymima, kad to pakako kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o V. V. V. neigiant šią aplinkybę, atsirado pareiga pateikti duomenys, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog jos buvo panaudotos pagal paskirtį.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Apeliacinio teismo posėdžiu metu buvo pateikti papildomi dokumentai, kuriais remdamasis V. V. V. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio – 2004 m. gegužės mėnesiais nepasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „S“ priklausantį turtą – 187 536,42 Lt. Pasak nuteistojo, nuo 187 536,42 Lt sumos 10 – 11 procentų sumokėjo S. K., o likusius pinigus panaudojo UAB „S“ reikmėms (6 t., b. l. 14-48, 89). Apeliacinis teismas siekdamas objektyviai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, papildomus dokumentus įvertinti pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius) specialistams.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Devliašovienė 2011 m. spalio 27 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 5-1/218 ir nurodė, kad pateikti papildomi dokumentai, t. y. UAB „S“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose įformintas prekių/paslaugų pardavimas kitiems ūkio subjektams už 502 740,08 Lt parodo įmonės pajamas, o ne išlaidas minėtoms pajamoms uždirbti. Be to, remiantis pateiktos 2005 m. balandžio 27 d. patalpų nuomos sutarties ir 2005 m. balandžio 27 d. nuomojamų negyvenamų patalpų priėmimo-perdavimo akto duomenimis, nustatyta, kad patalpos bendrovei buvo išnuomotos jau po remonto, o trūkumus įsipareigojo ištaisyti ar kompensuoti nuomininko išlaidas šiems trūkumams ištaisyti patalpų nuomotojas UAB „Š“. Todėl šie Apeliaciniam teismui pateikti papildomi dokumentai, nepatvirtina, jog V. V. V. jo žinioje buvusį turtą, t. y. išgrynintus pinigus (187 536,42 Lt) panaudojo UAB „S“ reikmėms. Apeliacinio teismo posėdžio metu vyriausioji specialistė Birutė Devliašovienė pateiktą 2011 m. spalio 27 d. specialisto išvadą patvirtino.

Taip pat, apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas K. B., kuris parodė, kad su nuteistuoju V. V. V. kartu mokėsi nuo 1992 metų, taip pat su nuteistuoju bendradarbiavo nuo 1999 m. iki 2004 m. pabaigos, kai dirbo „S“, nes iš V. V. V. užsakinėjo spausdintus sutarčių blankus, kuriuos apmokėdavo pagal sąskaitas, o transportavimo išlaidos buvo nuteistojo reikalas. Be to, K. B. parodė, kad nežino, ar tarp „S“ ir UAB „S“ buvo rašytinė sutartis bei negalėjo paaiškinti apie laiškų spausdinimą, dokumentų siuntimą per Lietuvos paštą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis V. V. V. apklaustas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su „S“ rašytinės sutarties nebuvo, blankus „S“ klientams išvežiodavo samdyti vairuotojai, todėl transportavimo sąnaudos buvo 115 468 Lt, tačiau dokumentų, kurie šias išlaidas patvirtintų, neturi.

Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau nustatytas bylos aplinkybes nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose nebuvo pateikti duomenys, kurie patvirtintų, jog paimtos lėšos buvo naudojamos išimtinai UAB „S“ reikmėms ir nebuvo pasisavintos. Pažymima, kad apelianto tvirtinimai, kad UAB „S“ piniginės išlaidos (187 536,42 Lt) iš tikrųjų buvo panaudotos su bendrove susijusiais santykiais, t. y. remonto, transportavimo, darbuotojų paslaugoms bei įvairioms prekėms apmokėti, tačiau nepatvirtinti patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008; Nr. 2K-368/2008). Esant šioms aplinkybėms, vien tik telefoninių pokalbių suvestinių, liudytojų K. B., S. K. parodymų V. V. V. pareikštam kaltinimui paneigti taip pat nepakanka.

Svarbu pažymėti, kad V. V. V. kaip UAB „S“ direktoriui, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „S“ atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis; tai reiškia, kad nuteistasis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turtui, todėl šios įmonės turtas buvo jo žinioje. Įstatymuose, taip pat ir Akcinių bendrovių įstatyme yra įtvirtina vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti bendrovės interesais, tačiau tais atvejais, kada pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus ne bendrovės interesams, bet saviems tikslams, tuomet tokie veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas, nes bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui (kaip kad yra šioje baudžiamojoje byloje) yra svetimas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2005; Nr. 2K-208/2008). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai pripažino V. V. V. kaltu neteisėtai užvaldžius jo žinioje buvusį svetimą turtą, kuriuo turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti. Be to, svarbu pažymėti, kad pasisavinus kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui įtakos neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar V. V. V. užvaldydamas svetimą turtą, siekė naudos sau ar kitiems, kieno reikmėms toks turtas buvo panaudotas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje sudėtį. V. V. V. pasisavinto turto (187 536,42 Lt) vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris, visų pirma, pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įstatymų leidėjas, konstruodamas sankcijas už baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, taip pat vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečią bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ turto pasisavinimo), BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo ir panaudojimo) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes, dėl padarytos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį net taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas negali kitaip vertinti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, nes nėra skundo sunkinančiais pagrindais. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo V. V. V. padarytos nusikalstamos veikos yra ekonominio pobūdžio, todėl manytina, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam adekvačiai taikė būtent ekonominio pobūdžio sankcijas. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam už inkriminuotas nusikalstamas veikas teisingai paskyrė baudas, o jos dydį nustatė įstatymo sankcijos ribose (BK 47 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V. V. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 28 607,23 Lt pelno mokestį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ PVM deklaracijų suklastojimo ir panaudojimo), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dėl apgaulės būdu panaikintos turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 21 819,15 Lt pelno mokestį), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ metinių pelno deklaracijų už 2003 – 2004 metus suklastojimo ir panaudojimo) ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „S“ turto pasisavinimo), BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl PVM sąskaitų faktūrų klastojimo ir panaudojimo) subendrinti, taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą ir V. V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 220 MGL (28 600 Lt) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.