Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovės atstovėms Ievai Bučinskienei ir Justinai Žėkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno technologijos universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu Komisija pripažino, kad Kauno technologijos universiteto buvęs Finansų katedros vedėjas R. K. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie pareigas Kauno technologijos universiteto (toliau - KTU) senate, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Komisija nagrinėjo ne pateiktą prašymą ištirti galimą pažeidimą, tačiau siekė rasti kokį nors pažeidimą jo elgesyje, ir, savo iniciatyva išplėtusi tyrimą, jo apie tai neinformavo, todėl pažeidė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – Komisijos įstatymas) 28 straipsnio 5 dalį. Komisija pirmiausia net netyrė asmens pranešimo, nors jį tirti privalo, be to, tyrė ne jo, kaip KTU senato (toliau – Senatas) pirmininko, galimą pareigų pažeidimą, o jo, kaip buvusio Finansų katedros vedėjo, galimą Įstatymo pažeidimą. Taigi, Komisija savo iniciatyva išplėtė tyrimą, tačiau jo apie tai neinformavo ir priėmė sprendimą ne dėl to, kas buvo pateikta pirminiame adresuotame pranešime, tačiau dėl to, ką norėjo tirti Komisija, t. y. jo, kaip buvusio katedros vedėjo, pareigų pažeidimą, o ne jo, kaip Senato pirmininko (tai kas nurodyta Piliečio prašyme ištirti galimą viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą), pareigų pažeidimą. Be to, Komisija nenurodo informacijos, kuria vadovavosi, kilmės, todėl Komisija galėjo turėti siekį bet kokiu būdu rasti būdą nubausti, užuot objektyviai ir nešališkai išnagrinėjusi gautą skundą. Taigi, Komisija galimai pažeidė Komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

Komisija formaliai taikė Įstatymą, nepagrindė, kokį konfliktą sukėlė tai, kad jis laiku nedeklaravo ir taip viešų savo, kaip Senato nario ir Senato pirmininko, pareigų. Komisija, nagrinėdama skundą ir priimdama nutarimą, nevertino ir netyrė tos aplinkybės, kad skundo nagrinėjimo metu jis apskritai neprivalėjo teikti Privačių interesų deklaracijos, nes nepatenka į asmenų, privalančių teikti Privačių interesų deklaracijas, apibrėžimą. Pažymi, kad, tirdama ne tai, ką nurodė kaip tyrimo objektą, Komisija nevertino pažeidimo mažareikšmiškumo, taip pat nenurodė, koks visuomeninis gėris buvo pažeistas, nedeklaravus pareigų, kurios yra viešai prieinamos, įregistruotos Registrų centre ir viešai skelbiamos. Be to, Komisija nepateikė paaiškinimo, kodėl pareigų, kurios nereikalauja deklaravimo, nenurodymas, tampa įstatymo pažeidimu, t. y. nors dėl tokių pareigų nereikia deklaracijos, tačiau jų nenurodžius jau pateiktoje deklaracijoje, tai tampa įstatymo pažeidimu.

Komisija jau yra nurodžiusi ir išaiškinusi, kad tapimas Senato nariu ar Senato pirmininku nesukuria prievolės teikti Privačių interesų deklaraciją. Tuo klausimu Komisija yra priėmusi ne vieną sprendimą. Taigi, ta pati logika turėtų būti išlaikyta ir iš deklaracijas teikiančių asmenų neturėtų būti reikalaujama deklaruoti tokių pareigų, kurių ypatingumą (kad tai yra pareigos tos pačios akademinės institucijos, kurioje dirba asmuo, akademiniame valdymo organe) Komisija ne kartą pabrėžė, taigi, neturėtų būti reikalaujama šių pareigų deklaravimo jau pateiktose deklaracijose

Paaiškina, kad jo, kaip Senato nario ar Senato pirmininko pareigos, yra viešos - ne tik įregistruotos Registrų centre, tačiau ir skelbiamos www.ktu.edu puslapyje. Mano, kad tokių pareigų nedeklaravimas iš esmės skiriasi nuo tokios situacijos, kai nedeklaruojama narystė privačiame juridiniame asmenyje, arba jo akcijų turėjimas. Tačiau, kaip rodo Komisijos praktika, kai asmenys nedeklaruoja turimų privataus juridinio asmens akcijų, tai nėra laikoma Įstatymo pažeidimu ir Komisija tokiais atvejais tik teikia rekomendaciją asmeniui. O tuo atveju, kai deklaracijos teikti neprivalantis asmuo Privačių interesų deklaracijoje nenurodo buvimo tos pačios institucijos, kurioje dirba, akademinio valdymo organo nariu, tai jau laikoma Įstatymo pažeidimu, nevertinant nei tos aplinkybės, kad ši informacija yra vieša, nei to, kad tai nėra privatus, asmeninis interesas - tai yra renkamos pareigos, skirtos atstovauti akademinę fakulteto bendruomenę Senate.

Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes jame nėra nei vieno sakinio apie jo atlikto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrindimo, kodėl toks jo elgesys, kai jis, kaip buvęs KTU Finansų katedros vedėjas nenurodė viešų pareigų, pažeidė visuomenės interesus. Tai - visiškai formaliai traktuojamas pažeidimas, tačiau Komisija į aukščiau minimas aplinkybes neatsižvelgė ir to visiškai nevertino. Informacijos apie narystę Senate jis neslėpė ir niekada nesiekė nuslėpti, pateikė išsamius paaiškinimus apie tai, kad atsakingų Universiteto darbuotojų buvo patikintas, kad papildomai nuo jau deklaruotų KTU Finansų katedros vedėjo pareigų nieko deklaruoti neprivalo (ėmėsi visų protingam ir atsakingam asmeniui keliamų reikalavimų - konsultavosi su Universiteto darbuotoju, atsakingu už šią sritį), tačiau vis tiek buvo pripažintas kaltu, pažeidusiu įstatymą. Taigi vadovaujantis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, jam taip pat galėjo būti pateikta rekomendacija į Privačių interesų deklaraciją surašyti visas jam žinomas pareigas, kurias jis užima, taip pat rekomenduoti kitą kartą dėl deklaravimo konsultuotis tiesiogiai su Komisijos specialistais.

Komisija priėmė sprendimą neįvertinusi akademinės veiklos specifikos ir nesuvokdama priimto sprendimo pasekmių akademinei bendruomenei, kurios niekaip nepadės pasiekti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje tikslų.

Komisijos sprendimas nėra pagrįstas ir protingas dar ir todėl, kad asmenys, užimantys tam tikras pareigas universitetuose, dėl kurių jiems galimai gali kilti pareiga teikti Privačių interesų deklaracijas, nėra valstybės tarnautojai - jie yra tik jiems prilyginami. Atitinkamai, pareigai deklaruoti jų ir taip viešas pareigas tame pačiame universitete, kurias vykdydami (atlikdami mokslinius tyrimus, vykdydami studijų veiklą) jie šiaip ar taip vykdo viešojo intereso funkciją, turėtų būti taikomas specialus reguliavimas ir nereikalaujama formalaus pareigų deklaravimo. Remiantis ir šiuo pagrindu, Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas.

Komisijos sprendimas yra galimai šališkas, nes jį priimant dalyvavo A. Š., kuris yra buvęs ilgametis KTU darbuotojas. Komisijos narys A. Š. ilgus metus dirbo KTU, Teisės katedroje, vėliau - Viešosios politikos ir administravimo institute, kur darbavosi iki 2015 metų rudens. Taigi, siekdamas nesukelti abejonių dėl savo nešališkumo, nedaryti įtakos kitiems Komisijos nariams, priimant sprendimą, A. Š. privalėjo nusišalinti tiek nuo skundo svarstymo ir nagrinėjimo, tiek nuo sprendimo priėmimo. Tačiau to nepadarė ir pažeidė Komisijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, taip pat Komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. To pasėkoje Komisijos sprendimas yra priimtas vienam iš Komisijos narių galimai veikiant šališkai ir neatliekant savo pareigos nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo.

Komisijos atlikti procedūriniai pažeidimai daro jų priimtą sprendimą negaliojančiu. Komisijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Apie tyrimo pradžią per 8 darbo dienas nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos raštu informuojamas pareiškėjas, asmuo, kurio veika tiriama, ir valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, vadovas“. Kaip matyti iš pridedamo Komisijos pranešimo su skundu, skundas Komisijoje buvo gautas 2018-05-09, taigi, vėliausiai 2018-05-21 turėjo būti persiųstas jam. Komisijos pranešimas jam buvo pateiktas tik 2018-05-24, taigi, įstatymo nustatytą terminą VTEK veiksmams atlikti praleidus 3 darbo dienomis.

Sprendimo 5 puslapyje „Teisinio veiklos vertinimo ir motyvų dalyje“ nurodyta, kad „Tyrimo metu nustatyta, kad R. R. į KTU senatą buvo išrinktas 2017 m. kovo 30 d, o senato pirmininku - balandžio 13 d.“. Tuo tarpu faktinės jo tapimo KTU senato nariu aplinkybės, įvardintos ne kartą tyrimo medžiagoje, nurodo 2016-03-30.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog pranešime buvo nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2016 metų yra išrinktas į KTU senatą, tačiau šiais duomenimis nepatikslino savo 2014-06-14 teiktos privačių interesų deklaracijos, Komisija nusprendė įvertinti, ar pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto (deklaruoti pareigas įstaigose, įmonėse, asociacijose ir fonduose) bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų (deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos).

Pareiškėjui 2018-05-24 raštu Nr. S-2003-(1.2) buvo nurodytas gauto skundo dėl jo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms turinys bei nurodytos aplinkybės, kurios bus vertinamos Komisijos atliekamo tyrimo metu, t. y. jo, kaip KTU Finansų katedros vedėjo, elgesys, privačių interesų deklaracijoje Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nenurodžius einamų pareigų KTU senate.

Pagal Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Komisijos pranešimą, kuriame teiraujamasi, ar pareiškėjas tinkamai deklaruoja savo privačius interesus, gavo 2018-05-09 Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėta įstatymo nuostata, Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo veiksmus per trejų metų laikotarpį, šiuo atveju skaičiuojamą nuo 2015-05-09 iki 2018-05-09, t. y. Komisijos gauto pranešimo datos.

Komisija , vykdydama jai paskirtas funkcijas, griežtai neapsiriboja tik gautų pranešimų turinio nagrinėjimu, tyrimą Komisija gali pradėti ir savo iniciatyva gavusi pagrįstos informacijos apie pažeidimą. Daro išvadą, kad Komisija, patikrinusi pranešime nurodytus duomenis ir pati nustačiusi papildomas aplinkybes, kurių pagrindu pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atlikties Įstatymo nuostatoms bei priėmusi skundžiamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose.

Komisijos sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje savo nutartyje yra konstatavęs, kad visi Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio. Tokios yra ir Įstatymo II skirsnio „Privačių interesų deklaravimas“ nuostatos. Vadinasi, Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, turėjęs pareigą veikti atitinkamu būdu, šios prievolės nustatytais terminais nebuvo Įvykdęs. Taigi pareiškėjo teiginiai, kuriais bandoma imperatyvią pareigą deklaruoti privačius interesus sieti su interesų konfliktu yra nepagrįsti ir neturi reikšmės jo elgesio teisiniam vertinimui. Pažymi, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačių interesų deklaravimas yra sudėtinė jam teisės aktais pavestų pareigų visumos dalis, ir subjektyvus įsitikinimas, kad tam tikrų pareigų galima nevykdyti nei neatleidžia nuo atsakomybės, nei sudaro pagrindą pažeidimą vertinti mažareikšmiu. Įstatymas imperatyviai įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį (šiuo atveju pareiškėją, kaip KTU Finansų katedros vedėją) deklaruoti duomenis apie jo narystes ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose bei nenumato išimčių, kada jų galima nenurodyti.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam taip pat galėjo būti pateikta rekomendacija dėl privačių interesų deklaracijos patikslinimo, nes tokios procedūros (prevencinių priemonių taikymas Įstatymo reikalavimus pažeidusiems asmenims) nenumato ne tik Komisijos, kaip Įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės ir priežiūros institucijos, veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bet tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Įstatymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys būtų nepagrįstai išskirti kitų asmenų, šiuo atveju - privačius interesus deklaruojančių sąžiningai, laiku ir tinkamai, atžvilgiu.

Komisijos nuomone, procedūrinis pažeidimas (asmuo, kurio veika tiriama informuotas praleidus terminą), negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti sprendimo neteisėtumą, nes tuo nebuvo pažeistas pranešimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas. Ši aplinkybė taip pat nedarė jokios įtakos pareiškėjo teisių, reglamentuotų Komisijos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, t. y. asmeniui, kurio veikla tiriama, suteikta teisė: asmeniškai (ar per įgaliotą atstovą) susipažinti su Komisijos turimais dokumentais; teikti Komisijai paaiškinimus raštu ir žodžiu; teikti papildomą informaciją; dalyvauti Komisijos posėdžiuose, kai yra nagrinėjamas jo tarnybinis elgesys, įgyvendinimui.

Pažymi, kad techninio pobūdžio klaidą dėl vietoje pareiškėjo minimo M. K. K. ištaisė 2018-09-13 sprendimu Nr. KS-238. Komisijos sprendimo 5 lape nurodoma 2017-03-30 data taip pat laikytina techninio pobūdžio (turi būti 2016-03-30), kuri niekaip neveikia Komisijos priimto sprendimo pagal tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teisėtumo ir pagrįstumo

Pažymi, kad Komisijos narys A. Š. nagrinėjamuoju atveju nepateko į tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situaciją ir dėl to jam nekilo pareiga pareikšti apie nusišalinimą dalyvaujant sprendimo priėmime. Komisijos iš Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautais duomenimis A. Š. KTU dirbo iki 2015-09-30 Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad pakeitęs darbovietę asmuo 12 mėnesių laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta (LVAT 2008-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756- 1945/2008). Kadangi nuo A. Š. darbo ir kitų teisinių santykių su KTU pabaigos iki Komisijos priimto sprendimo praėjo daugiau nei metai, todėl KTU, kaip buvusi darbovietė, nebelaikytina A. Š. privačiu interesu. Sistemiškai įvertinusi nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad A. Š. neturi privačių interesų, susijusių su KTU, todėl jam nekilo ir pareiga pareikšti apie nusišalinimą priimant sprendimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovės palaikė atsiliepimo į skundą argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Komisijos 2018-08-08 sprendimo Nr. KS-218, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Komisijoje 2018-05-09 gautas piliečio prašymas ištirti galimą viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą (b. l. 42-43).

Komisija 2018-05-24 pranešimu Nr. S-2003-(1.2) ,,Informacija apie pradėtą tyrimą“ nurodė pareiškėjui gauto prašymo dėl jo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms turinį bei aplinkybes, kurios bus vertinamos Komisijos atliekamo tyrimo metu, t. y. pareiškėjo, kaip KTU Finansų katedros vedėjo, elgesys, privačių interesų deklaracijoje Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nenurodžius einamų pareigų KTU senate. Paprašė iki 2018-06-08 pateikti išsamų šiame rašte nurodytų aplinkybių, susijusių su Komisijos atliekamu tyrimu, paaiškinimą (b. l. 57-58).

Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu ir piliečio pranešimo pateikimo metu nebuvo vykdantis KTU Finansų katedros vedėjo funkcijų. Šias funkcijas vykdžiau nuo 2011-07-01 iki 2017-12-29. Paaiškino, kad vykdydamas katedros vedėjo funkcijas neturėjo papildomos administravimo etato dalies, neturėjo teisės savarankiškai priimti ar atleisti darbuotojus, valdyti įstaigos gaunamas biudžetines lėšas. 2014 m. visi tuometinio KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto katedrų vedėjai buvo informuoti ir paraginti KTU Tesės skyriaus darbuotojų užpildyti privačių interesų deklaracijas. Tai ir padarė (deklaracija priimta EDS sistemoje 2014-06-14). Nuo šio laiko iki šiandien deklaruotinų ryšių su kitais, nei dabartinė darbovietė KTU, juridiniais asmenimis, pareigų kitose įstaigose, įmonėse, asociacijose ir fonduose neturėjo. Taip pat nurodė, kad 2016-04-13 Senato posėdyje buvo išrinktas KTU Senato pirmininku. Universitetas teikė informaciją VĮ Registrų centrui apie jį, kaip naujai išrinktą Senato pirmininką. Dėl būtinybės pateikti/parengti kitus Įstatymų reikalaujamus privalomus dokumentus kreipėsi į KTU Teisės skyrių, kurio darbuotojas, atsakingas už korupcijos prevenciją Universitete ir už darbuotojų konsultavimą dėl privačių interesų deklaracijų pateikimo bei tikslinimo, informavo, jog prievolės teikti privačių interesų deklaraciją jam nėra. Pasikonsultavęs su atsakingu Universiteto darbuotoju, buvo įsitikinęs, kad atliko visus reikalingus veiksmus ir neturi pareigos nei teikti naujos, nei tikslinti jau pateiktos deklaracijos. Atkreipė dėmesį, kad Komisijos 2012-07-05 sprendimu Nr. KS - 84 „Dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės taip pat nenumato jo, kaip KTU Senato pirmininko pareigos deklaruoti šį naują ryšį. Kadangi visi į Senatą išrinkti asmenys buvo registruoti kaip Senato nariai VĮ Registrų centre ši informacija, prasidėjus išrinkto Senato kadencijai, buvo vieša ir visiems prieinama. Paaiškino, kad šiuo metu yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto „Tvarios ekonomikos“ mokslo grupės pagrindiniu tyrėju ir yra pateikęs dokumentus kandidatuoti viešame KTU rektoriaus rinkimų konkurse. Suprasdamas šio apsisprendimo atsakomybę, savo iniciatyva tikslino ir papildė privačių interesų deklaraciją EDS sistemoje (b. l. 62-64). Pareiškėjas pridėjo pažymą apie darbą universitete, KTU katedros vedėjo pareiginius nuostatus, VĮ Registrų centro išrašą, KTU Teisės skyriaus specialisto pasiaiškinimą (b. l. 65, 66-69, 70, 71).

Komisija 2018-08-08 sprendimu Nr. KS-218 ,,Dėl R. K.“ nusprendė pripažinti, kad buvęs KTU Finansų katedros vedėjas R. K. Į. nustatyta tvarka ir terminais nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie pareigas KTU senate, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 77-82).

Pareiškėjo teigimu jam nebuvo pareigos patikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie pareigas KTU senate. Taip pat prašo naikinti Komisijos sprendimą, kadangi jis priimtas ne pagal piliečio prašomas ištirti aplinkybes, taip pat priimant sprendimą buvo atlikti procedūriniai pažeidimai.

Pažymėtina, kad Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga deklaracijoje nurodyti narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.

Užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, asmens narystė bei galimos pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant įmonės, įstaigos, asociacijos ar fondo nariu bei galimai vykdant pareigas jose, teigtina apie pasireiškiantį privačios naudos siekimą, kuris nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, ne būtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2016-03-30 buvo išrinktas į KTU senatą, o 2016-04-13 – Senato pirmininku. Tuo pat metu R. K. ėjo ir Finansų katedros vedėjo pareigas. KTU juridinio asmens forma yra viešoji įstaiga, R. K. į KTU senatą buvo išrinktas, o nedeleguotas, t. y. tai nebuvo tęstinė jo, kaip KTU Finansų katedros vedėjo, pareigų dalis. KTU senatas yra renkamas. Taigi iš Įstatymo 6 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaracijos turinį, spręstina, kad narystė KTU senate yra priskiriama prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą, todėl duomenys apie pareigas šioje įstaigoje, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turi būti deklaruojami.

Teismas daro išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-03-30 buvo išrinktas į KTU senatą, o 2016-04-13 – Senato pirmininku ir, kaip valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo per 30 dienų nuo išrinkimo į Senatą dienos, privalėjo jas deklaruoti privačių interesų deklaracijoje. Nedeklaruodamas užimamų pareigų Senate pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 12 punkte reglamentuota Komisijos teisė tikrinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaruojamus privačių interesų duomenis. Nagrinėjamu atveju Komisija patikrino, ar pareiškėjas yra teikęs privačių interesų deklaraciją ir nustatė, jog tą jis padarė 2014-06-14, kurioje nurodė, jog KTU eina struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tačiau nuo 2016-03-30 išrinkus jį į senatą, pareiškėjas šiais duomenimis nepatikslino savo 2014-06-14 teiktos privačių interesų deklaracijos, todėl Komisija pagrįstai nusprendė įvertinti, ar pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto (deklaruoti pareigas įstaigose, įmonėse, asociacijose ir fonduose) bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų (deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos).

Komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Komisija pranešimą apie galimai pareiškėjo netinkamai deklaruotus privačius interesus gavo 2018-05-09, todėl Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo veiksmus per trejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2015-05-09 iki 2018-05-09, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pranešimo gavimo metu jau ne ėjo katedros vedėjo pareigų.

Pažymėtina, kad LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą pažymėta, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (LVAT 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14–844/2007, 2010-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662–2312/2012, 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.).

Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas buvo informuotas praleidus nustatytą terminą trimis darbo dienomis, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti Komisijos sprendimo neteisėtumą, nes ši aplinkybė nedarė įtakos pareiškėjo teisėms. Pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su Komisijos turimais dokumentais, teikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dalyvauti Komisijos posėdžiuose (Komisijos įstatymo 28 str. 3 d.).

Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad dėl sprendime nurodytos M. K., o ne pareiškėjo pavardės, neaišku kam sprendimas skirtas. Pažymėtina, kad Komisija šią techninio pobūdžio klaidą ištaisė 2018-09-13 sprendimu. Teismo vertinimu, tai kad faktinėse aplinkybėse nurodoma kita išrinkimo į senatą data, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą.

Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad A. Š. neturi privačių interesų, susijusių su KTU, todėl jam nekilo ir pareiga pareikšti apie nusišalinimą priimant sprendimą. LVAT yra konstatavęs, kad pakeitęs darbovietę asmuo 12 mėnesių laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta (LVAT 2008-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756- 1945/2008). A. Š. KTU dirbo iki 2015-09-30, taigi nuo A. Š. darbo ir kitų teisinių santykių su KTU pabaigos iki Komisijos sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei metai, todėl KTU, kaip buvusi darbovietė, nebelaikytina A. Š. privačiu interesu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis teismo sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad Komisija, vykdydama Įstatymo vykdymo kontrolės institucijos pareigas, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą pripažinti, kad R. K. pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Komisijos 2018-08-08 sprendimas Nr. KS-218 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Komisiją viešai paskelbti apie jos sprendimo panaikinimą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.