Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos R. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-02-22 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-11-23 priėmė nutarimą, kuriuo R. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje ir už tai paskirta 60 Eur bauda. R. G. nubausta už tai, kad 2023-10-27, 22 val. 15 min. prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos Palangoje, būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus 2,64 prom. neblaivumas, viešoje vietoje, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. G. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Apeliaciniame skunde R. G. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog R. G. nubausta nepagrįstai, jos kaltę, priešingai nei ji teigia apeliaciniame skunde, pagrindžia įrodymų visuma.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, skundžiamoje nutartyje įvertino įrodymus, išvadas motyvavo, sprendime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

9. ANK 484 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Ne teismo tvarka priimtu nutarimu R. G. nubausta dėl to, kad ji byloje nustatytu laiku viešoje vietoje, prie gatvių sankryžos, būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus 2,64 prom. neblaivumas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Apeliantė neneigia įvykio metu buvusi neblaivi, tačiau laikosi pozicijos, jog nei svirduliavo, nei šlitinėjo, nei triukšmavo, nesikabinėjo prie žmonių, bendravo su pareigūnais mandagiai, todėl nekilo pasekmių, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Tokie apeliantės argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog R. G. kartu su vyru (pagal bylos aplinkybes su sutuoktiniu) ir mažamečiu vaiku gatvėje pastebėjo atsitiktiniai asmenys, kuriems dėl apeliantės ir vyriškio elgesio (gatvėje tarpusavyje stumdėsi, tempė vaiką) nekilo abejonių, jog suaugusieji yra neblaivūs, dėl to buvo kreiptasi bendruoju pagalbos numeriu, ką patvirtina Administracinių nusižengimų registro duomenys, byloje esantys skambučių garso įrašai, kuriuose pranešėjos nurodo apie pastebėtą nepriimtiną neblaivių asmenų, kaip nustatyta byloje R. G., elgesį viešoje vietoje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek priimant nutarimą ne teismo tvarką, tiek apylinkės teismo nutartį, aklai vadovautasi liudytojų parodymais, tačiau su tokiais argumentais sutikti negalima. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, jog išvados motyvuojamos remiantis įrodymų visuma. Pranešėjų pateikta informacija pasitvirtino pareigūnams nuvykus į jų nurodytą vietą. Pareigūno M. E. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pagal pranešėjų patikslintus duomenis, gatvėje pastebėta viena einanti R. G., bendraujant su kuria buvo akivaizdu, kad ji neblaivi, nustatytas 2,64 promilės neblaivumas, netrukus gatvėje buvo pastebėtas ir R. G. sutuoktinis su vaiku, su kuriuo bendraujant taip pat buvo akivaizdu, jog asmuo neblaivus, nerišliai kalbėjo. Pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis visiškai atitinka ir pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti tiek bendravimas su viena iš pranešėjų (J. S.), kuri pasakojo, jog vaikas vaikščiojo, bėgo į gatvę, mama kritinėjo ant žemės, pranešėja netgi siūlėsi parvežti, paskui tėvas su vaiku kažkur nuėjo, tiek ir bendravimas su pačia R. G., iš kurio matyti, jog moteris kalba nerišliai, tiek ir pokalbis vėliau su jos akivaizdžiai neblaiviu sutuoktiniu. Bylos medžiagoje pateiktas ir vienos iš pranešėjų, G. P., rašytinis paaiškinimas (pareigūno V. S. tarnybinio pranešimo duomenimis, G. P. atvykti į komisariatą dėl paaiškinimo negalėjo, todėl pateikė rašytinį paaiškinimą), kuris atitinka jos pirminį kreipimąsį įvykio vakarą į Bendrąjį pagalbos centrą. Dėl įvykio aplinkybių paaiškindama apylinkės teismo posėdyje R. G. pripažino, jog tą vakarą tikrai buvo neblaivi viešoje vietoje, gatvėje nugriuvo atsitiktinai, rūpinosi vaiku, o komplikuoti veiksmai buvo ne jos, taigi iš esmės apeliantės paaiškinimai nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių. Nors apeliantė teigia, jog ji su pareigūnais bendravo mandagiai, prie žmonių nesikabinėjo, tačiau įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinimas R. G. pasitvirtino ir jos elgesio vertinti kitaip nei tai padaryta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nėra pagrindo.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad R. G. padarė jai inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-02-22 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.