- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-09
- Bylos Nr.
- ATP-894-397/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00211-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimų byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas dėl to, kad jis 2012 m. kovo 10 d. apie 11.50 val. Kauno rajone, kelyje Liučiūnai-Karalgiris vairavo transporto priemonę CITROEN C4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,95 promilių girtumo laipsnis – šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso ( toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-09-12 nutarimu S. B. už pažeidimą numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoto transporto priemonę atėmimu vieneriems metams. Teismas nustatė, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. B. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. B. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-09-12 priimtą nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-233-660/2012 panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino jo paaiškinimų apie tai, kad alkoholio koncentracijos kraujyje priežastis galėjo būti likus 5 minutėm iki patrulių sustabdymo vaisto „Miramile" vartojimas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 45 proc. etanolio, t. y. etilo alkoholio ir šis vaistinis preparatas galimai turėjo įtakos objektyvios tikrovės neatitinkančiu alkotesterio duomenų parodymui. Jo nuomone, pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl teismo med. eksperto Gregoire Abi pateiktų išvadų, vertindamas jas tik kaip paremtas hipotetiniais paskaičiavimais. Apelianto teigimu, ekspertas yra oficialiai įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo medicinos ekspertų sąrašą, turi 10 metų ekspertinio darbo stažą yra nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo bei buvo įspėtas dėl atsakomybės apie už žinomai melagingos išvados davimą todėl yra vertintinas, todėl jo išvada turi būti vertinama kaip patikimas įrodymas. Antras esminis apeliacinio skundo argumentas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti skundžiamą nutarimą, yra tai, kad skundžiamas teismo nutarimas priimtas praėjus 6 mėnesiams nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos - t.y. pažeidimo padarymo dienos ir tai prieštarauja LR ATPK 35 str. nuostatoms, kas reiškia, jog teisinis pagrindas paskirti administracinę nuobaudą išnyko po 2012-09-10 dienos. Apeliantas akcentuoja, kad atsakomybės nevengė, nesislėpė nuo teismo, todėl nesudarė teismui jokių trukdžių praleisti minėtąjį 6 mėn. terminą per kurį jam turėjo paskirti administracinę nuobaudą arba priimti nutartį dėl termino pratęsimo administracinei nuobaudai paskirti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliantas pažeidimo padarymo nepripažįsta, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, asmens blaivumo testo parodymais, pareigūnų parodymais, kita bylos medžiaga.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0, 95 promilių girtumas).
Iš bylos medžiagos matyti, jog savo paaiškinime, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, apeliantas nurodė, kad iš vakaro gėrė alkoholį, ryte reikėjo važiuoti, negalvojo, kad dėl apsvaigimo dar negali vairuoti, jautėsi gerai, dėl to labai gailisi. Teisme jis paaiškino, kad prieš pat policijai jį sustabdant, buvo surūkęs cigaretę, be to, kurį laiką vartoja nuskausminamuosius preparatus, dėl ko alkoholis galėjo skaidytis lėčiau, mano, kad būtent dėl šių aplinkybių į alkotesterį pripūtė draudžiamą promilių kiekį. Vėlesniame posėdyje S. B. savo paaiškinimą papildė, nurodydamas naują aplinkybę, kad jis, prieš jį sustabdant policijai, papurškė į burnos ertmę vaistų nuo gerklės skausmo, kurių sudėtyje yra 45 procentai alkoholio, dėl ko galėjo būti iškreipti alkotesterio parodymai. S. B. teigia, kad nežinojo ir nebuvo informuotas apie tai, kad gali vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti alkoholio kiekį organizme atliekant kraujo tyrimus.
Įvertinus šiuos pažeidėjo paaiškinimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas juos visiškai pagrįstai vertinto kritiškai ir laikė siekimu išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Jo argumentai, kad policijos pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenys buvo iškreipti dėl ką tik surūkytos cigaretės ir vartotų vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, niekuo nepagrįsti, akivaizdžiai išgalvoti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. B. sutiko su nustatytomis pažeidimo aplinkybėmis, tą patvirtina ir liudytojas V. J.. S. B. suvokė, ką patvirtina ir jo paties prisipažinimas, gailėjimasis dėl padaryto, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas už nustatytą pažeidimą ir už tai jis bus baudžiamas, todėl, realiai esant alkotesterio parodymus iškreipusiom ir tuo pačiu galimai jo kaltę paneigiančiom aplinkybėm, t.y. kad prieš pat patikrinimą jis buvo surūkęs cigaretę, įsipurškęs į burnos ertmę sudėtyje alkoholio turinčių vaistų, ir kad jis, kaip medikas, puikiai žinodamas minėtų priemonių įtaką organizmui, sunkiai įtikėtina, kad jis nebūtų apie tai informavęs jo girtumą tikrinusių pareigūnų.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, S. B. galėjo savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Kaip minėta aukščiau, pažeidėjas yra medikas, turintis specialų žinių apie žmogaus organizmą ir medikamentų poveikį jam, todėl jis turėjo suvokti, kad kraujo tyrimas parodytų tikslų alkoholio kiekį kraujyje, juolab, kad jis jautėsi blaivus, jo nuomone, alkotesterio parodymai nebuvo objektyvūs. Taigi, neįtikinamas jo teiginys, kad jis nežinojo apie galimybę alkoholio kiekį išsitirti medicinos įstaigoje.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai teismo med. eksperto Gregoire Abi paaiškinimus vertino kaip hipotetinius paskaičiavimus, todėl ir nesirėmė jais kaip įrodymais. Tos aplinkybės, kad minėtas ekspertas yra įrašytas į ekspertų sąrašą ir šios bylos atžvilgiu nešališkas, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, šiuo atveju visiškai neduoda pagrindo laikyti jo išvadą apelianto nekaltumo įrodymu. Ekspertas paskaičiavimus atliko ir išvadą davė remdamasis paties S. B. nurodytais duomenimis, t.y. išgerto alkoholio rūšimi, jo kiekiu, laikotarpiu, per kurį alkoholis buvo išgertas, tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės nelaikytinos neginčijamu faktu, todėl ir jų pagrindu atlikti paskaičiavimai laikytini tik hipotetiniais. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. B. prieš patikrinimą naudojus alkoholio savo sudėtyje turinčius purškiamus vaistus, todėl ir eksperto skaičiavimai apie jų įtaką alkoholio kiekiui organizme nelaikytini įrodymais. Teismas nelaikė eksperto duotų išvadų melagingomis, tačiau šiuo atveju dėl aukščiau paminėtų aplinkybių jos įrodomosios galios neturi.
Apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo pagrindo jį bausti administracine tvarka, praėjus ATPK 35 str. numatytiems pagrindams, yra taip pat neteisingas.
Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šis terminas gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip vieneriems metams. Termino pratęsimo priežasčių sąrašas nėra baigtinis, ir be skunde nurodytų, įstatyme įvardijamos ir „kitos priežastys“, dėl kurių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo šiuo atveju per 6 mėnesių terminą. Iš byloje medžiagos matyti, kad procesas nebuvo vilkinamas be pateisinamų priežasčių, S. B. advokatės prašymu į posėdį buvo kviečiami gydytojas specialistas, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, pastarasis dėl objektyvių priežasčių neatvyko, dėl ko posėdyje buvo skelbiama ne viena pertrauka. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2012-09-03 nutartimi pratęsdamas nuobaudos skyrimo laiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo argumentas, nėra jokio pagrindo.
Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. B. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.