- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-151-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19006-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- S. Z.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. atstovo advokato R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28876-1088/2020 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei S. Z. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei S. Z. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino ieškovui sumokėtą 150 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl ginčo kilusio iš šeimos teisinių santykių, tačiau kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, kad pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Nurodė, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Teismas grąžino ieškovui sumokėtą žyminį mokestį CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovo atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Ieškovas nesikreipė dėl privalomos mediacijos dėl to, kad atsakovė gyvena Šveicarijoje ir ji į Lietuvą mediacijos procesui nevyks. Atsakovė neturi galimybės dalyvauti mediacijos procese informacinių ir elektroninių ryšių technologijų pagalba;
1.2. Kreipimasis į mediaciją užimtų labai daug laiko, o vaikai yra atsidūrę kritiškoje, pavojingoje situacijoje;
1.3. Pagal Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti ginčo šalims ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Vadinasi, mediacijos procesą gali inicijuoti ir bylą nagrinėjantis teismas, jeigu to nėra padariusios šalys. Šeimų bylose teismas yra aktyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi nekvestionuojamą teisę į teisminę gynybą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
8. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalis, numato, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, spendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija.
9. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai priklauso šeimos bylų kategorijai, kurioje yra būtina privalomoji mediacija. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju privalomoji mediacija nėra būtina dėl to, kad atsakovė gyvena Šveicarijoje, todėl mediacijai į Lietuvą neatvyks, be to, atsakovė neturi galimybės dalyvauti mediacijos procese informacinių ir elektroninių ryšių technologijų pagalba. Nurodoma, kad dėl mediacijos, kuri trunka labai daug laiko, kiltų grėsmė šalių nepilnamečiams vaikams, kad vietoje privalomos mediacijos iki kreipimosi į teismą, galima taikyti teisminę mediaciją jau iškėlus bylą.
10. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo ieškovo nurodytų aplinkybių atveju. Ieškovui nėra kliūčių pasinaudoti Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis reglamentuojančiomis atvejus, kai mediacija inicijuojama vienos iš ginčo šalių. Tiek mediaciją inicijuojant ginčo šalims bendru sutarimu, tiek mediaciją inicijuojant vienai iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad privalomos mediacijos procedūros įprastai gali užtrukti nuo 18 darbo dienų (tokiu atveju būtų gautas patvirtinimas apie kitos ginčo šalies nesutikimą pasinaudoti privalomąja mediaciją).
11. Esant grėsmei šalių nepilnamečiams vaikams mediacijos vykdymo metu, ieškovas, pasinaudodamas CPK 147 straipsnio 3 dalimi, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, neeliminuoja pareigos laikytis privalomosios mediacijos besikreipiančiam į teismą asmeniui šeimos ginčo atveju.
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.