Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiems D. P., D. P., R. K., nuteistajam D. R., jo gynėjui advokatui Antanui Markūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. P., D. P. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1d., nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nukentėjusiems D. P., D. P. ir R. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1d. už tai, kad jis padarė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, o būtent : pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nes 2007 m. liepos mėn. 27 d., apie 20 val., Vilkaviškio mieste, S. N. gatvėje, neatsargiai vairuodamas automobilį Mitsubishi Eclipse, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET ) 53 p., 172 p., 174 p., 180. 2 p., 180., 3 p., reikalavimus,- vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, viršijo gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiamą važiuoti 50 km/h greitį, prieš pradėdamas lenkti ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį atlikti manevrą į kairę automobilį VW LT 35, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. M. rodė kairįjį posūkio signalą, neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkė automobilį VW LT 35, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu Mitsubishi Colt, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. P., dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sutrikdyta D. P. sveikata, padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio Mitsubishi Colt keleivių D. P. ir R. K. sveikata, padarant jiems nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusieji D. P., D. P. ir R. K. bendru apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-02-20 nuosprendį, nuteistajam D. R. paskirti papildomą bausmę – atimti teisę vairuoti transporto priemones ir pilnai patenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius. Nurodė, kad teismas kaltinamojo D. R. atžvilgiu netinkamai pritaikė BK 54 str. nuostatas ir netinkamai individualizavo bausmę. D. R. padarė šiomis dienomis labai aktualų nusikaltimą, kuriam visuomenėje skiriamas ypatingas dėmesys. Kaltiems asmenis už tokią nusikalstamą veiką būtina paskirti papildomą bausmę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apylinkės teismas nepagrįstai šio klausimo nesvarstė. Be to, neatsižvelgta, jog kaltinamasis pažeidinėjo jam paskirtą kardomąją priemonę, periodiškai nesiregistravo policijos įstaigoje, buvo išvykęs į užsienį. Jis žalos neatlygino, niekur nedirba, tinkamų išvadų iki šiol nepadarė. Apeliantai taip pat nurodė, kad teismas neteisingai išsprendė jų civilinio ieškinio klausimus, nes nei vienas nukentėjęs teismo neprašė jų ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, o prašė juos patenkinti. Todėl teismas išėjo už ieškinio ribų.

Kaltinamasis D. R. pateiktame atsikirtime prašė palikti arba sušvelninti I instancijos teismo nuosprendį. Nurodė, kad reikia atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, yra jauno amžiaus, ketina dirbti vairuodamas transporto priemonę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiuosius bei prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, atlikus įrodymų tyrimą, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas.

Apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą, buvo išsamiai apklausti nukentėjusieji D. P., D. P., R. K., taip pat apklaustas kaltinamasis D. R., susipažinta su baudž.bylos medžiaga bei gautais duomenimis iš draudimo įmonės.

Nukentėjusysis D. P. prašė tenkinti apeliacinį skundą ir parodė, jog I instancijos teisme jie sutiko su prokuroro pozicija tik dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam, tačiau norėjo, kad civ.ieškiniai būtų priteisti. Autoįvykio metu buvo apgadintas jo automobilis Mitsubishi Colt bei sužalota sutuoktinė D. P.. Kaltinamojo D. R. tėvas atlygino 3000 Lt, tai įskaitė kaip neturtinės žalos dalį D. P.. Taip pat draudimo įmonė jam atlygino 1642 Lt už apgadintą automobilį ir 395,34 Lt neturtinės žalos. Kai baudž.byloje pareiškė civilinį ieškinį, draudimo išmokėjimo dar nebuvo gavęs, jis draudimo įmonei pretenzijų neturi. Pats sumokėjęs 80 Lt už automobilio transportavimą. Kadangi automobilio vertė 3000 Lt, tačiau draudimas atlygino tik dalį, prašo priteisti likusią sumą 1378 Lt iš kaltinamojo D. R.. Neseniai mieste matė D. R. vėl važinėjantį automobiliu dideliu greičiu.

Nukentėjusioji D. P. prašė tenkinti apeliacinį skundą ir parodė, jog I instancijos teisme ji sutiko su prokuroro pozicija tik dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam, tačiau norėjo, kad civ.ieškiniai būtų priteisti. Per avariją patyrė sveikatos sužalojimus, todėl prašė atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą, kadangi D. R. tėvas atlygino tik 3000 Lt, liko neatlygintas 7000 Lt civ.ieškinys. Ji nebuvo prisisegusi saugos diržą. Jai I instancijos teisme niekas išsamiai nepaaiškino, koks procesas ir pasekmės kai civ.ieškinys perduodamas nagrinėti CPK tvarka. Paaiškino, jog vėliau iš draudimo įmonės gavo 584,38 Lt neturtinės žalos atlyginimą, todėl draudimo įmonei ji pretenzijų neturi. Reiškia 6416 Lt civ.ieškinį kaltinamajam D. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po veido ir dantų sužalojimų bei lūžusio šonkaulio gydėsi, vaikšto į reabilitacijas, jaučia stuburo skausmus.

Nukentėjusysis R. K. prašė tenkinti apeliacinį skundą ir parodė, jog I instancijos teisme jis sutiko su prokuroro pozicija tik dėl bausmės paskyrimo kaltinamajam, tačiau norėjo, kad civ.ieškinys būtų priteistas. Per avariją patyrė sveikatos sužalojimus, ilgai gydėsi, buvo lūžęs iš abiejų pusių žandikaulis, reikėjo pašalinti du dantis, buvo sumuštas kūnas, skaudėjo ir jautė nepatogumus valgant. Kadangi draudimo įmonė atlygino 944,60 Lt, draudimo įmonei jis pretenzijų neturi, prašo priteisti iš kaltinamojo D. R. likusią neatlygintą žalą 14 056 Lt. Parodė, kad į šią sumą įskaičiavo ne tik neturtinę žalą, bet ir vaistų pirkimą, už slaugymą, žandikaulių ir dantų gydymą. Dantų dar nesigydė, pagal stomatologo konsultacijos išvadą, bendras dantų gydymas gali kainuoti nuo 1600 Lt iki 5000 Lt. Nagrinėjant baudž.bylą I instancijos teisme jis norėjo, kad būtų išspręstas ir žalos atlyginimo, priteisimo klausimas. Taip pat prašo atimti kaltinamajam D. R. teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamasis D. R. prašė atmesti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir parodė, jog kaltę dėl autoįvykio pripažino, sumokėjo D. ir D. P. šeimai 3000 Lt žalai atlyginti. Daugiau lėšų jis neturi, gyvena su tėvais, ketina įsidarbinti ir dirbti darbus, susijusius su kelių transporto priemonių vairavimu. Prieštarauja nukentėjusiojo D. P. pareikštam civ.ieškiniui dėl automobilio vertės ir sugadinimo atlyginimo, taip pat teigia, kad nukentėjusiųjų D. P., R. K. pareikšti civ.ieškiniai dėl atlyginimo neturtinės žalos yra per dideli.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. R. nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai paskyrė bausmę, t.y. nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atitinkamam terminui bei netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų D. P., R. K. civilinių ieškinių klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

LR BK 42 str. 6 d. nustato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir (ar) turto konfiskavimas.

LR BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

LR BK 68 str. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ( t.t. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudžiama nuo vienerių iki trejų metų.

Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, pažeidus Kelių eismo taisykles, kurios pakankamai smulkiai ir detaliai reglamentuoja visų eismo dalyvių teises bei pareigas, saugaus eismo reikalavimus. Kaltinamasis jauno amžiaus, nedirbantis, iš dalies atlygino D. P. neturtinę žalą, neteistas, pagal ATPK nebaustas, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų nėra gavusi.

Autoįvykio metu kaltinamasis važiuodamas gyvenvietėje viršijo leistiną greitį, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su priešpriešiais važiavusia transporto priemone, autoįvykyje buvo apgadinti trys automobiliai, sužaloti keli žmonės. Nukentėjusiajai D. P. buvo konstatuota muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai veide, vieno danties vainiko dalinis lūžimas, kraujosruvos abiejose rankose, abiejose kojose, krūtinėje, odos nubrozdinimas dešinėje kojoje, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Nukentėjusiajam D. P. konstatuota muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai veide, dešinio kelio sąnario sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam R. K. konstatuota apatinio žandikaulio abipusis lūžimas, odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos kaktoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aukščiau išdėstytų aplinkybių, pritaria nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde bei I ir apeliacinės instancijų teismuose baigiamųjų kalbų metu išsakytai prokurorų pozicijai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį, t.y. atimtina teisė vairuoti kelių transporto priemones, nustatant kiek trumpesnį teriminą – vieneriems metams, todėl nuosprendis keistinas.

Taip pat pasisakytina dėl ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo I instancijos teisme bei apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų priteisti civ.ieškinius. Kaip matyti iš baudž.bylos, nukentėjusysis D. P. reiškė civ.ieškinį 3000 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi autoįvykyje nepataisomai sugadintas jo lengvasis automobilis. Nukentėjusioji D. P. reiškė 10000 Lt civ.ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, vėliau reiškė 7000 Lt civ.ieškinį, kadangi 3000 Lt kaltinamasis atlygino, nurodydama fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nervinį sukrėtimą. Nukentėjusysis R. K. reiškė civ.ieškinį 15000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nervinį sukrėtimą, dar jaučia fizinį skausmą bei reikės gydyti dantis, kas sukelia diskomfortą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudž.bylą, skubotai ir neišsamiai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nukentėjusieji apklausti minimaliai. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų apeliacinės instancijos teisme, nors I instancijos teisminio nagrinėjimo protokole užfiksuota, kad perskaitytos jų teisės, numatytos BPK 28str., jie visiškai nesuprato savo teisių bei proceso ir atitinkamai pasekmių. Nukentėjusiems neišaiškintos jų teisės, numatytos (duomenys neskelbtini)., kas liečia civilinį ieškinį. Taip protokole pažymėta, kad t.t. „neatvykus AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, kaltinamasis D. R. prašo nagrinėti bylą ; nukentėjusysis D. P. – dėl „Lietuvos draudimo“ tai ieškinį galima palikti nenagrinėtą nes šaindien net nepristatėme jokių dokumentų ; nukentėjusioji D. P. – sutinku ; nukentėjusysis R. K. – sutinku, ieškinio klausimą spręsime vėliau“ (b.l.174,175). Akivaizdu, kad baudž.byloje I instancijos teisme nukentėjusiųjų pagrindinis interesas buvo patirtos žalos atlyginimo klausimas, kuris būtų nagrinėjamas, sprendžiamas sekančiame posėdyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros lydraštyje teismui įrašytas atsakovas ir AB „Lietuvos draudimas“, tačiau nurodytame apklaustinų asmenų sąraše prie kaltinamojo akto nėra įrašytas civ.atsakovas draudimo įmonė bei atstovas, atitinkamai ir teismo nutartyje skirti bylą nagrinėti posėdyje. Byloje nėra duomenų ar buvo pranešta draudimo įmonei civiliniam atsakovui ar atstovui apie posėdį. Nuosprendyje netgi neaptarta, būtent kodėl nukentėjusiems pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti CPK tvarka.

Teismas nesiaiškino aplinkybių, kad draudimo įmonė jau išmokėjo nukentėjusiems atitinkamas pinigų sumas ir nukentėjusieji draudimo įmonei pretenzijų neturi, todėl teismas galėjo ir privalėjo išspręsti neturtinės žalos atlygimo klausimus.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, tai konkretaus fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kadangi sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Svarbus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgus į Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padidinto pavojaus šaltiniu padarytus ir nukentėjusiųjų patirtus sveikatos sužalojimus, atitinkamus fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, draudimo įmonės bei kaltinamojo atlygintą neturtinės žalos dydį, kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, teismų praktiką, aukščiau aptartas aplinkybes, civilinių ieškovų prašomos priteisti sumos mažintinos vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, užtikrinant priešingų interesų pusiausvyrą. Todėl nukentėjusiosios D. P. civ.ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo D. R. priteisiant 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, taip pat nukentėjusiojo R. K. civ.ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad susidarius sunkiai turtinei padėčiai, remiantis LR (duomenys neskelbtini) str., nuteistasis turi teisę kreiptis į teismą dėl priteistos ir išieškotinos sumos išdėstymo.

Nukentėjusysis R. K. reiškia kaltinamajam D. R. 14056 Lt civ.ieškinį, tačiau kaip jis pats parodė išsamiau apklaustas apeliacinės instancijos teisme, į šią sumą įskaitė ne tik neturtinę žalą, bet ir turtinę žalą dėl vaistų pirkimo, dėl apatinio žandikaulio apipusio lūžio gydymo, dėl dantų gydymo ateityje. Esant tokioms aplinkybėms, būtina atriboti patirtą turtinę žalą bei neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo metu negalint nukentėjusiajam tiksliai įrodyti turtinės žalos dydį, negavus papildomos medžiagos, pagrindžiančios gydymosi išlaidas bei neatidėjus bylos nagrinėjimo, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini).2d., šioje dalyje pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl turtinės žalos ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atmestinas apeliacinis skundas dalyje nukentėjusiojo D. P. reikalavimo priteisti civ.ieškinį. Kaip matyti iš baudž.bylos, nukentėjusysis D. P. pareiškė 3000 Lt civ.ieškinį dėl turtinės žalos – automobilio Mitsubishi Colt visiško sugadinimo. Kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, draudimo įmonė už apgadintą automobilį jam išmokėjo 1642 Lt, dar turėjęs 80 Lt transportavimo išlaidų, todėl prašo priteisti likusią sumą 1378 Lt iš kaltinamojo D. R.. Kaltinamasis D. R. ginčija civ.ieškinį. Kaip matyti iš baudž.bylos, nukentėjusysis - civ.ieškovas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilio Mitsubichi Colt vertę bei apgadinimo mąstą. Kadangi negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudž.bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui buvo pagrįstai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR (duomenys neskelbtini).2d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini).1d.3p., 326str.2d.2p., 328str.2p.,4p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nukentėjusiųjų D. P., D. P., R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendį :

taikyti LR BK 68 str., paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Priteisti iš D. R. 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai litų) D. P. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. R. 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) R. K. neturtinei žalai atlyginti. P. R. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR (duomenys neskelbtini).2d.). Nukentėjusiojo D. P. civ.ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti ir kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.