Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-23 · Administracinė byla Nr. A-556-2907-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
A-556-2907-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.), Skirgailė Žalimienė
Atsakovas
UAB „Ineturas“
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Trečiasis asmuo
Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Nerijos būstas“, UAB ,,Swedbank lizingas“, UAB ,,Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serenitė“, AB ,,Swedbank“, UAB „Klaipėdos projektas“, M. R., AB SEB bankas, UAB „Bema“
Advokatai
Deividas Poška
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556–2907/2011Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.7; 55.4; 61.1; 70.6. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei L. P.,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams advokatui Deividui Poškai, Žydrei Stirbienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo UAB „Ineturas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir UAB „Ineturas“, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Nerijos būstas“ (bankrutavusi), UAB ,,Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“), UAB ,,Invalda nekilnojamojo turto valdymas“ (ankstesni pavadinimai UAB „Invalda Real Estate“, UAB ,,Inred“), UAB „Serenitė“, AB ,,Swedbank“ (ankstesnis pavadinimas – AB „Hansabankas“), UAB „Klaipėdos projektas“, M. R., AB SEB bankas (ankstesnis pavadinimas – AB SEB „Vilniaus bankas“), UAB „Bema“, dėl sprendimo panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), (V t., b. l. 126-129) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ bei pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 31 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės mero, ir UAB „Ineturas“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui nurodė, kad Neringos savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ (I t., b. l. 20) (toliau – ir Sprendimas) patvirtino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Pažymėjo, kad, pirma, Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje, be esamo kadastrinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), formuojami dar 3 kitos paskirties žemės sklypai ((duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Antra, sklypui (duomenys neskelbtini) keičiamas naudojimo būdas – iš infrastruktūros į gyvenamąją. Kitų trijų sklypų naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščiams statiniams. Trečia, esami garažų ir gamybiniai statiniai rekonstruojami, numatant gyvenamąją paskirtį. Rekonstruojant pastatus, kuriamas gyvenamasis kompleksas, gerinama architektūrinė išvaizda: įrengiami šlaitiniai stogai, apdailai naudojamos tradicinės apdailos medžiagos bei spalvinė gama. Pastatų aukštis – 10 m iki kraigo. Pastatuose įrengiami garažai. Ketvirta, prie gyvenamojo komplekso siūloma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Penkta, po rekonstrukcijos pastatus numatoma prijungti prie miesto centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Elektros tiekimui sklype (duomenys neskelbtini) planuojama statyti modulinę transformatorinę pastotę. Šešta, bendro naudojimo aikštelėje automobilių stovėjimo vietos skaičiuojamos pagal sklypų plotus (sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) vietos, sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) vietos, sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) vietos, sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) vietų). Norint įrengti daugiau butų – garažai įrengiami pastatuose.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas (toliau – ir KNNP). Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikta teisė keisti nacionalinių parkų ir rezervatų bei jų apsauginių zonų ribas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikta teisė nustatyti KNNP režimą. Toks režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta KNNP planavimo schema (generalinis planas) bei 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti KNNP nuostatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 nutarimu Nr. 721 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“, KNNP planavimo schema (generalinis planas) įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo plano objektams. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose (Žin., 1994, Nr. 99-1977) 5 punkte imperatyviai nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu), 4.1 punkte nurodyta, kad planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius.

Pareiškėjas pabrėžė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje nagrinėjama teritorija yra ūkinėje funkcinėje zonoje – komunalinių pastatų ir įrenginių teritorijoje. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XXI zonai, schematiškai pažymėta kaip esama komunalinės–ūkinės ir gamybinės paskirties teritorija. Pareiškėjas nurodė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės–planinės dalies Architektūrinio–erdvinio tvarkymo reglamento XXI punkte reglamentuotas šiaurinės komunalinės–ūkinės zonos tvarkymas. Jame nurodytas šios zonos tvarkymo tikslas –pagerinti pastatų išvaizdą ir suteikti jiems tradicinį siluetą bei spalvinę gamą, taip pat sušvelninti šio naujadaro poveikį bendrai pamario panoramai, stebimai iš marių. Tuo tikslu numatyta: suprojektuoti pastatams minimalaus aukščio šlaitinius raudonų čerpių stogus; visais atvejais stogas neturi iškilti virš pirmo aukšto grindų daugiau kaip 6 m; pastatams neprojektuoti cokolinių aukštų, cokolio aukštis – ne daugiau kaip 45 cm; kopagūbrio šlaitą nuo marių ir nuo gyvenvietės pusės apželdinti pušimis, kad jos užstotų pastatus; šiaurinės komunalinės–ūkinės zonos teritorijai parengti detalų tvarkymo planą, įvertinant šio reglamento nuostatas, be šio plano pavienių pastatų statybos toliau nevykdyti. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės–planinės dalies apibendrinančiojo tomo lentelėje „Naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Nidoje laikotarpyje iki 2005 metų“ nenumatytas gyvenamojo fondo formavimas tiriamoje XXI zonos teritorijoje. Todėl nesant sprendimo leisti rekonstruojamus šios zonos statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai, žemės sklypų, suformuotų šioje teritorijoje adresais (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas. Dėl tų pačių priežasčių, anot pareiškėjo, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimas iš infrastruktūros į gyvenamąją akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu patvirtinus žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, taip pat buvo pažeisti kiti Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti KNNP nuostatai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintas KNNP apsaugos reglamentas, Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Neringos savivaldybė, vadovaudamasi ginčo Sprendimu, su detaliajame plane nurodytų pastatų (duomenys neskelbtini) savininku UAB „Ineturas“ 2005 m. gegužės 31 d. sudarė sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ (I t., b. l. 22-22a), kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (nauji numeriai (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams. UAB ,,Ineturas“ šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, sudarant sąlygas Neringos savivaldybei priklausantį statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prijungti prie naujai įrengtų inžinerinių tinklų, renovuoti privažiavimo prie sklypų kelius, įrengti naujus privažiavimus ir parkavimo vietas. Minima sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo nepradėta vykdyti, statybos ir žemės darbų leidimai neišduoti, jokie darbai nėra vykdomi. Kadangi minėta sutartis daryta ginčijamo Sprendimo pagrindu, todėl savo turiniu prieštarauja nurodytiems KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neatitinka KNNP planavimo schemos numatytų XXI zonos teritorijos naudojimo reglamentų, Nidos ir apylinkių principinio plano sprendinio XXI zonai nustatytų reikalavimų, KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatų bei prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Atitinkamai minėta sutartis turi būti pripažinta niekiniu sandoriu.

Prašyme nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą, kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. KNNP įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą. Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. KNNP žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei. Šis nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą bei jų apsaugą. KNNP įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t. y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą prašymui dėl Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo bei 2005 m. gegužės 31 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pripažinimo negaliojančia paduoti (V t., b. l. 163-166). Prašyme nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas. Prokuratūra, gavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją apie pažeidimus, vykdant teritorijų planavimą KNNP, ją tikrino, pati savo iniciatyva atliko tyrimą, reikalavo papildomos medžiagos, pagrindžiančios teisės aktų pažeidimus ir patikslinančias faktines aplinkybes. Medžiagos rinkimas ir tyrimas dėl Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų teisėtumo ir viešojo intereso pažeidimo buvo baigtas 2006 m. birželio 5 d., gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 49 straipsnyje numatyta tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2006 m. birželio 30 d. pateiktas ieškinys Nr. CBl/59, todėl laikytina, kad prokuroras savo konstitucinę ir įstatyminę teisę kreiptis į teismą dėl administracinio ginčo išnagrinėjimo realizavo per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinė byla buvo perduota nagrinėti administraciniam teismui, nevertintina, kaip prokuroro kreipimasis į teismą, todėl laikytina, kad vieno mėnesio terminas prašymui paduoti nėra praleistas.

Prokurorui 2006 m. balandžio 27 d. pateiktoje pirminėje 2006 m. balandžio 19 d. išvadoje Nr. V3-2.8-620 nebuvo pateikta pakankamai duomenų, suponuojančių viešojo intereso pažeidimo neginčijamą konstatavimą bei pagrįstą prokuroro sprendimo dėl kreipimosi į teismą priėmimą. Pirminės specialistų išvados duomenų pagrindu nebuvo galima daryti išvados, kokioje apimtyje detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės įgalios teritorijų planavimo dokumentui – KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nedisponuodamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano), kurio vienintelis originalus egzempliorius yra saugomas Saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, duomenimis, prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymu, 2006 m. gegužės 12 d. ir 2006 m. gegužės 22 d. pavedė minimos institucijos specialistams patikslinti pirminę pažymą. Be to, pirminė specialistų pažyma buvo gauta be detaliojo plano bylos, be duomenų apie jo sprendinių realizavimą, priimant kitus neteisėtus administracinius aktus (projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimai ir t. t.). Prokuroras, susipažinęs su pirmine informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nedelsiant ėmėsi visų priemonių, siekdamas per įmanomai trumpesnį laiką atlikti šio pranešimo tyrimą. Jeigu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus ir argumentus, nustatytų kitą termino prašymui paduoti pradžios momentą, pareiškėjas prašo atnaujinti prašymo pateikimo terminą ir atsižvelgti į tai, kad dėl medžiagos sudėtingumo, apimties, sunkumų išreikalaujant įrodymus, surinkti dokumentus, reikalingus prašymui pareikšti, per įstatyme numatytą terminą buvo sudėtinga. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į ginčo esmę, t. y. į tai, kad pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus bei tai, kad pareiškėjas, sąžiningai procesiniu požiūriu elgdamasis neturėtų prarasti teisės ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes. Taip apginant viešąjį interesą, būtų užtikrinta, kad statybų veikla šioje valstybės saugomoje teritorijoje būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų, išsaugotas valstybei ir visuomenei reikšmingas gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas.

Atsiliepimas

Atsakovas Neringos savivaldybės taryba atsiliepimu (V t., b. l. 152-154) su prašymu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Atsakovas taip pat teigė, kad pareiškėjo prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ginčijamu Sprendimu patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, detalusis planas patikrintas, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra teisinių pagrindų dėl Sprendimu patvirtinto detaliojo plano panaikinimo. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas neįvardino ginamo viešojo subjekto, kurio interesus pažeidžia ginčijami administraciniai aktai, neidentifikavo nei pažeidimo pobūdžio, nei pažeidimo masto, taip pat nepagrindė, kokias konkrečias imperatyvias įstatymų normas pažeidė Neringos savivaldybė, sudarydama ginčijamą sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, bei kaip ši sutartis pažeidžia viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą (V t., b. l. 156-159) nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais reikalavimais ir prašė jį patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP ūkinėje zonoje. Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys be esamo kadastrinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formuoti dar 3 kitos paskirties žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)), sklypui (duomenys neskelbtini) keisti naudojimo būdą – iš infrastruktūros į gyvenamąją, nustatyti kitų trijų sklypų naudojimo būdą – gyvenama teritorija (pobūdį – mažaaukščiams statiniams), taip pat numatantys esamus garažus ir gamybinius statinius rekonstruoti, numatant gyvenamąją paskirtį, rekonstruojant pastatus kurti gyvenamąjį kompleksą, akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, kurio privalomumas įtvirtintas daugelyje Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina draudimą valstybiniuose parkuose statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) nenustatytose vietose, o 13 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais. KNNP nuostatų 4 punktas įtvirtina, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal KNNP planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Vienas iš KNNP steigimo tikslų – reguliuoti užstatymo plėtotę pagal nacionalinio parko planavimo schemą (6.6. p.). KNNP apsaugos reglamento 25 punktas numato, kad statiniai KNNP projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus. Todėl atsakovui priėmus Sprendimą, buvo pažeisti KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkto, Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos, Nidos ir apylinkių principiniame plane XXI teritorijai nustatytos tvarkymo programos, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, KNNP nuostatų 4 punkto, 6.6 punkto, KNNP apsaugos reglamento 25 punkto, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punkto reikalavimai. Pripažinus negaliojančiu ginčijamą Sprendimą, negaliojančia pripažintina ir 2005 m. gegužės 23 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos taip pat nurodė, kad KNNP įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač veikla, susijusi su statybomis, KNNP teritorijoje yra vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus apsaugos bei naudojimo režimo, iškyla būtinybė ginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą (V t., b. l. 150) nurodė, kad su prašyme nurodytais argumentais ir reikalavimais visiškai sutinka.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu (VI t., b. l. 76-87) pareiškėjo prašymą tenkino, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sprendinius, bei pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 31 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Ineturas“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Jeigu būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą, galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, parengusi procesinį dokumentą, į teismą kreipėsi 2006 m. birželio 30 d., t. y. per vieną mėnesį nuo 2006 m. birželio 5 d., kai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gauta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslinta pažyma Nr. V3-2.8-934. Iš pirminės Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 19 d. išvados nebuvo galima spręsti, kokioje apimtyje detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui – KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreipimosi į teismą termino nepraleido.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju interesu, pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. ir 2005 m. gegužės 13 d. nutarimais, pabrėžė, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Kadangi pareiškėjo ginčijami aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai, teismas sprendė, jog šių aktų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Gyvenamosios teritorijos plėtra ten, kur nenumato KNNP planavimo schema (generalinis planas), užstatymo tankumo didinimas (šiuo konkrečiu atveju ūkinio pastato statyba) daro įtaką Kuršių nerijai, kaip saugomai gamtos vertybei. Būtent tokį viešąjį interesą, anot teismo, šioje byloje gina prokuroras.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., o 1999 m. kovo 19 d. – nutarimą Nr. 308 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“. KNNP nuostatų 4 punkte numatyta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą minėtu Vyriausybės nutarimu, ir ja remiantis parengtus bei nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. KNNP planavimo schema (generalinis planas) įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių 13 punktas numato, kad nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietės, kurių teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos. Gyvenamojo ploto poreikis tenkinamas tvarkant esamus pastatus ir tankinant užstatymą. Gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami, vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus (duomenys neskelbtini), yra KNNP teritorijoje, pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinius brėžinius nagrinėjama teritorija yra ūkinėje funkcinėje zonoje – komunalinių pastatų ir įrenginių teritorijoje. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XXI zonai, schematiškai pažymėta kaip esama komunalinės–ūkinės ir gamybinės paskirties teritorija. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės–planinės dalies Architektūrinio–erdvinio tvarkymo reglamento XXI p. reglamentuotas šiaurinės komunalinės–ūkinės zonos tvarkymas, kuriame nurodytas šios zonos tvarkymo tikslas – pagerinti pastatų išvaizdą ir suteikti jiems tradicinį siluetą bei spalvinę gamą, taip pat sušvelninti šio naujadaro poveikį bendrai pamario panoramai, stebimai iš marių. Tuo tikslu numatyta: suprojektuoti pastatams minimalaus aukščio šlaitinius raudonų čerpių stogus; visais atvejais stogas neturi iškilti virš pirmo aukšto grindų daugiau kaip 6 m; pastatams neprojektuoti cokolinių aukštų, cokolio aukštis – ne daugiau kaip 45 cm; kopagūbrio šlaitą nuo marių ir nuo gyvenvietės pusės apželdinti pušimis, kad jos užstotų pastatus; šiaurinės komunalinės – ūkinės zonos teritorijai parengti detalų tvarkymo planą, įvertinant šio reglamento nuostatas, be šio plano pavienių pastatų statybos toliau nevykdyti. Teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo kilęs ginčas, yra KNNP teritorijoje (XXI zonoje), kurioje gyvenamojo fondo formavimas nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, nesant sprendimo leisti rekonstruojamus šios zonos statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai, žemės sklypų, suformuotų šioje teritorijoje adresais (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas. Taip pat negalėjo būti pakeistas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas iš infrastruktūros į gyvenamąją. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai: esamus garažus ir gamybinius pastatus rekonstruoti, numatant jų gyvenamąją paskirtį ir 10 metrų pastatų aukštį bei nustatyti trijų naujai suformuotų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) gyvenamosios paskirties naudojimo būdą, esamo kadastrinio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriais žemės naudojimo būdas pakeisti iš infrastruktūros į gyvenamąją, prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Pagrindinių sprendinių 5 punkto, 4.1 punkto ir Nidos ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės–planinės dalies Architektūrinio–erdvinio tvarkymo reglamento XXI punkto nuostatoms. Teismas, atmesdamas UAB ,,Ineturas“ atstovo argumentus, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių nebuvo galima realizuoti, kadangi KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo paskelbtas viešai, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, iš detaliojo plano medžiagos akivaizdu, jog jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tarp jų ir KNNP generalinio plano medžiaga. Taigi detaliojo plano rengėjams buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai. Teismas pažymėjo, kad specialistas J. B. paaiškino, jog detalusis planas patvirtintas neįvertinus generalinio plano sprendinių. Anot pirmosios instancijos teismo, priimant ginčijamą Sprendimą, nebuvo laikytasi ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių, kad Valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus), KNNP nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktų, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, pagal kurį KNNP tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), todėl jokie su KNNP teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo ir negali būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą bei negalėjo ir negali prieštarauti minėtos schemos sprendiniams.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 2005 m. gegužės 31 d. sutarties ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-693/2004, pagal kurią susitarimas dėl infrastruktūros plėtojimo neišreiškia jokių detaliojo planavimo sprendinių, o yra tik šių sprendinių pasekmė, todėl vertintina, ar šiomis sutartimis buvo pažeistas teisinis reguliavimas, ar šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Anot teismo, sandoris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog jis neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2005 m. gegužės 31 d. sutarties ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“ 2 punktu Neringos savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o 3 sutarties punktu UAB „Ineturas“ savo lėšomis įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti kitą infrastruktūrą. Pabrėžė, kad būtent ginčijamu Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniams realizuoti yra sudaryta infrastruktūros plėtojimo sutartis. Kadangi nustatyta, jog Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, teismas padarė išvadą, kad šio detaliojo plano sprendinius realizuojanti sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo laikytina prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

III.

Atsakovas UAB „Ineturas“ apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 90-97) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, prokuroro teisė ginti viešą interesą galima tik esant įstatymų numatytais atvejais, o prokuroro teikiamo prašymo dalykas turi būti reikalavimas apginti viešą interesą. Tuo tarpu pareiškėjas prašyme nenurodė tokio įstatymo, kuriuo būtų suteikta jam teisė teikti prašymą ginti ,,valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes“, o konkrečiai – KNNP vertybes. Teisės aktų sisteminė analizė leidžia teigti, jog Seimas nėra įstatymu nustatęs prokuroro teisės ginti viešąjį interesą (ribų) sprendžiant klausimus dėl statybinio pobūdžio veiklos KNNP teritorijoje. Tokiu būdu prokuroras nėra tinkamas pareiškėjas šioje byloje. Pareiškėjas taip pat nesivadovavo ABTĮ 56 straipsniu bei CPK 49 straipsnio 3 dalimi ir nenurodė, su kurių fizinių ir juridinių asmenų teisėmis yra susijęs pateiktas prašymas viešajam interesui apginti.

2. Pareiškėjas, 2006 m. birželio 30 d. pateikdamas prašymą teismui, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Vieno mėnesio termino eiga turi būti skaičiuojama nuo 2006 m. balandžio 27 d., t. y. nuo tos dienos, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos prokuratūrai įteikė pirminę išvadą, kurioje konstatavo detaliojo plano neatitikimus KNNP planavimo schemai (generaliniam planui) ir kitiems teisės aktams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. AS63-500/2008. Teismas netyrė aplinkybių dėl prokuroro veiksmų pagrįstumo gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymas, nepagrindė savo išvados, kodėl prokurorui nepakako 2006 m. balandžio 27 d. rašte nurodytų duomenų apie tai, kad galimai yra pažeistas viešasis interesas, kodėl prokuroras per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų surinkti reikiamus duomenis. Teismo išvados dėl termino prašymui paduoti taikymo rodo teismo siekį prokurorui suteikti daugiau galimybių ginčyti administracinius aktus, nei kitiems subjektams, o tai akivaizdžiai nesiderina su administracinių bylų teisenos principais.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) kartu su visais jo priedais, net ir nepaskelbtas ,,Valstybės žiniose“, buvo privalomas vykdyti visiems asmenims ir institucijoms, kadangi taip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo turinį. Minėto nutarimo 1 punktu Konstitucinis Tesimas pirmiausia pripažino, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatė, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo tik jį paskelbus „Valstybės žiniose“ 2007 m. birželio 30 d., todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) priedai, kurie nebuvo paskelbti „Valstybės žiniose“, ginčijamo detaliojo plano priėmimo metu negalėjo būti privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai atgaline data negalioja, teismui nebuvo pagrindo taikyti šioje byloje Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo nuostatų.

4. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ir neanalizuodamas byloje esančių įrodymų, nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir svarbių bylos aplinkybių. Teismas taip pat nevertino prof. J. B. išvadų, nepasisakė dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės R. B. 2006 m. gegužės 30 d. rašto Nr. V3-2.8-934, kuriame nurodyta, kad ,,šiuo metu rengiamame KNNP tvarkymo plane numatoma įtvirtinti, kad urbanizuotos rekreacijos aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zona, į kurią patenka nagrinėjamu detaliuoju planu suplanuota teritorija, apima detaliaisiais planais patvirtintas gyvenamąsias teritorijas. Be to, joje atsižvelgiant į esamą pastatų naudojimą sklypams gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai“.

Šalies argumentai

5. Teismas sprendime neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl KNNP planavimo schemos (generalinio plano)“ Pagrindinių teiginių bendrosios dalies 4 punkto nuostatos, kad Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas ne tik saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius, bet ir tęsti gyvenviečių statybų tradicijas ir sudaryti jose palankias gyvenimo sąlygas, plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, plėtoti rekreacinę ir tradicinę ūkinę veiklą, demilitarizuoti teritoriją. Liko neįvertinta ta aplinkybė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose nustatyta, jog KNNP planavimo schema parengta tik laikotarpiui iki 2005 metų. Byloje, be to, turėjo būti tiriami ir įvertinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės suderinti naujieji KNNP ir jos zonų ribų bei tvarkymo planai, liečiantys Nidą ir jos apylinkes. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vertino tik prokuroro nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Neringos savivaldybė prašymu (VI t., b. l. 120-121) prisidėjo prie UAB ,,Ineturas“ apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 105-109) pareiškėjas prašė skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjas nesutiko, kad jis nėra tinkamas pareiškėjas šioje byloje. Anot jo, KNNP žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str., KNNP nuostatų 5 p.). Valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus KNNP teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. KNNP įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-918/2007, taip pat 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A20-335/2008. Atsižvelgdamas į jas, pažymi, kad nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja įstatymo normoms, neabejotinai egzistuoja viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas.

2. Pareiškėjas manė, kad kai į administracinį teismą gindamas viešąjį interesą kreipiasi prokuroras, kuris nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, termino pradžia kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą arba kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Pažymėjo, kad medžiagos rinkimas ir tyrimas buvo baigtas 2006 m. birželio 5 d., gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą. Ieškinys teismui pateiktas 2006 m. birželio 30 d., todėl pareiškėjas nesutiko su apelianto teiginiu, jog jis praleido įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminą.

3. Pareiškėjas nesutiko su apelianto nuomone, kad KNNP planavimo schema (generalinis planas) nebuvo privaloma, kadangi nebuvo tinkamai paskelbta, todėl iki Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo galėjo būti ir netaikoma. Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 617 numatė dvi sąlygas (patvirtinimą ir įregistravimą), kurios turėjo būti įvykdytos tam, kad valstybinio parko schema būtų teritorijų planavimo dokumentas Teritorijų planavimo įstatymo prasme. KNNP planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo buvo patvirtinta ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Atsižvelgiant į tai, jog rengiant ir tvirtinant KNNP planavimo schemą (generalinį planą), nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais minėtą planavimo schemą pagal įstatymo nuostatas reikėtų derinti, KNNP planavimo schema negalėjo būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, todėl buvo privaloma. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomą pobūdį pripažino Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimu bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-l534/2007. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1387 pakeitė 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ Nr. 1269 Bendrosios dalies 2 punktą, nustatydama neribotą KNNP planavimo schemos (generalinio plano) galiojimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 110-112) prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvais:

1. Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai (Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė), todėl prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus siejamas su viešojo intereso apgynimu.

2. Parengti procesinius dokumentus teismui, neturint detaliųjų ir specialiųjų planų, neįmanoma. Prokuratūra nevykdo teritorijų planavimo ar statybų valstybinės priežiūros, todėl nedisponuoja teritorijų planavimo dokumentais, kurie yra reikalingi parengti procesinius dokumentus teismui dėl viešojo intereso gynimo. Taip pat reikalinga turėti specialių žinių, norint teisingai skaityti (suprasti) teritorijų planavimo dokumentus, todėl prokurorui nesulaukus pažymų iš kompetentingų institucijų, būtų ne tik sudėtinga, bet ir neįmanoma parengti dokumentus teismui. Taigi tik gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. birželio 5 d. patikslintą pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje konkretizuoti pažeidimai ir pateikta pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą, pareiškėjas kreipėsi į teismą, t. y. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo patikslintos pažymos gavimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo praleistas kreipimosi į teismą terminas.

3. Nesutiko su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog KNNP planavimo schema (generalinis planas) buvo privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 punktu pripažino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, Neringos savivaldybės tarybai buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra specialiojo planavimo dokumentas, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį KNNP planavimo schema (generalinis planas) negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio, ją rengiant ir tvirtinant minėto įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. KNNP planavimo schema (generalinis planas) buvo parengta ir patvirtinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu 617 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turėjo būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. KNNP planavimo schema (generalinis planas) Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kartu su KNNP planavimo schema (generaliniu planu), kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniai teiginiai.

4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi ABTĮ 81 straipsnyje numatytų reikalavimų.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 nutarimu Nr. 1378 pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, kuriame nebeliko nuostatos, kad schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m.

6. Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugomą teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Lietuvos Respublikos teisės aktuose buvo ir yra įtvirtinta principinė nuostata, kad KNNP yra tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą KNNP planavimo schemą (generalinį planą), todėl jokie su KNNP teritorijos administravimu (inter alia detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą planavimo schemą (generalinį planą) ir negalėjo prieštarauti šios schemos sprendiniams.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi (VI t., b. l. 129-138) atsakovo UAB ,,Ineturas“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą panaikino. Administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai ir UAB „Ineturas“ nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyti subjektai (taip pat ir prokuroras), kreipdamiesi į teismą ABTĮ 56 straipsnio tvarka, negali turėti jokių procesinių privilegijų, taip pat jų procesinės teisės negali būti ribojamos. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys teritorijų planavimo procese, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad jų reikalavimams panaikinti sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento ar jo dalį pagal analogiją taikytini ABTĮ terminai, kurie skaičiuotini nuo to momento, kada yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį ar kitą interesą, kurio teisminės gynybos inicijavimo teisė suteikta prokurorui. Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo buvo priimtas 2005 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 27 d. gavo 2006 m. balandžio 19 d. raštą Nr. V3-2.8-620, kuriame nurodyta, kad Sprendimas prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems teisės aktams, dėl to būtina apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą. Prie šio rašto buvo pridėti sprendimų dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, KNNP planavimo schemos ištraukų nuorašai, kiti dokumentai. Todėl akivaizdu, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. V3-2.8-620 gavimo dieną pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo tarpu tik 2006 m. birželio 30 d. prašymu prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą, t. y. jis į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą. Nors pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą ir konstatavo, kad terminas nepraleistas, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą atnaujinti, nenustatytos.

V.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi (VI t., b. l. 162-169) ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A502-283/2010.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi iš esmės analogiškoje byloje Nr. A438-1361/2009, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkamas asmuo į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą byloje nagrinėjamu klausimu kreipėsi 2006 m. lapkričio 13 d., jo kreipimasis 2006 m. lapkričio 17 d. buvo persiųstas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, o pastaroji 2007 m. sausio 24 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo pažymą, į tai, kad pareiškėjas, pakartotinai dėl duomenų patikslinimo 2007 m. sausio 30 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2007 m. vasario 23 d. pareiškėjui pateikė patikslintą pažymą, konstatavo, jog pareiškėjas, su byloje nagrinėtu skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipdamasis 2007 m. kovo 23 d., termino skundui (prašymui) paduoti nepraleido. Iš esmės analogiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-781/2009 konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 10 d. rašto Nr. 6-342 (pirminės pažymos) gavimo dienos savo tyrimo nevilkino ir per protingą terminą gavo reikalingus duomenis (įskaitant ir patikslintą minėtos inspekcijos pažymą) procesiniam dokumentui suformuluoti, pareiškėjas, 2006 m. rugpjūčio 25 d. paduodamas prašymą teismui dėl viešojo intereso gynimo, termino kreiptis į teismą nepraleido. Nagrinėjamoje byloje teismas ne tik nepagrįstu pripažino teiginį, jog apie pažeistą viešąjį interesą prokuroras sužinojo tik 2006 m. birželio 5 d., gavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje specialiai konkretizuoti pažeidimai bei pateikta pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą, bet ir nurodė, kad administracinio akto dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras, taip pat vertino, kad termino prašymui (skundui) paduoti teismo eigos pradžia skaičiuotina nuo pirminės minėtos tarnybos pažymos gavimo momento, kas iš esmės prieštarauja minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktam išaiškinimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, galimai buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas atmestinas.

Bylos aplinkybių ir šalių argumentų visuma leidžia teigti, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 ,,Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ bei 2005 m. gegužės 31 d. sutarties ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“ teisėtumo bei dėl to, ar Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras, kreipdamasis į teismą, tinkamai realizavo teisminės gynybos prielaidas ir sąlygas, t. y. ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, gynė viešąjį interesą, ir ar pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino.

Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-495/2005, 2006 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6‑1144/2006, išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5‑1198/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 330-340, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, p. 272-294).

Tai reiškia, kad šioje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija vertins procesinius sprendimus tik tuo aspektu, ar juos priimant nebuvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartyje nurodytose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A438-1361/2009, Nr. A525-781/2009) formuojamos administracinių teismų praktikos. Tiek administracinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, tiek 2011 m. kovo 4 d. nutartyje minimose administracinėse bylose pasisakoma dėl termino kreiptis į teismą ginant viešą interesą pradžios momento.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 206-230, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-65/2009, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1502/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką. Todėl vadovaujamasi taisykle, kad jeigu būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos nuostatos suponuoja tai, kad nustatant momentą, kada pagal turimą (surinktą) medžiagą jau buvo pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo, su kuriuo siejama prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo padavimo teismui termino eigos pradžia, atliekamas kiekvienos konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių vertinimas. Termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas. Todėl priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti situacijų, kai Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka gauta medžiaga, susijusi su viešojo intereso gynyba, bus pakankama išvadai apie viešojo intereso pažeidimą padaryti, nuo šio momento prasidės ir termino eiga. Tačiau gali būti ir tokių situacijų, kai prokuratūroje gautos medžiagos pagrindu negalima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, o būtina surinkti kitus reikalingus duomenis, kurie inter alia leistų teigti, jog administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ir/ar kad šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.

Bendruoju atveju taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą, jo eigos pradžia nustatoma remiantis objektyviais kriterijais – termino eiga prasideda nuo skundžiamo akto paskelbimo, individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo momento arba nuo momento, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tuo tarpu prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo pateikimo teismui termino pradžios momentas paprastai negali būti siejamas vien tik su objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, skundžiamo akto įteikimu. Šiuo atveju sprendžiama, ar iš konkrečių duomenų prokuroras turėjo ir galėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Todėl siekiant nustatyti momentą, kada pakako duomenų išvadai apie viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgiama inter alia į įvairias vertinamojo pobūdžio aplinkybes, kurios kiekvienu konkrečiu ir individualiu atveju gali būti skirtingos, vertinamos nevienoda apimtimi bei turėti skirtingą reikšmę.

Pirmiausia nustatytina, kada prokuroras įstatymo nustatyta tvarka gavo informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, ar ši informacija buvo pakankama tam, jog būtų galima pagrįstai manyti apie viešojo intereso pažeidimą. Tokiu atveju vertinamas konkrečių duomenų, kuriuos sužinojo prokuroras, turinys bei apimtis, ar pateikta medžiaga tiksli ir aiški, kitos reikšmingos aplinkybės, pavyzdžiui, ginamos vertybės pobūdis ir svarba, pažeidimo nustatymo sudėtingumas, specialių žinių poreikis, ar panašaus pobūdžio pažeidimai yra dažni, ar tai pavienis atvejis, ar nagrinėjamu klausimu buvo ir kokiu mastu buvo galima sužinoti kitais būdais (diskusijos, informacija visuomenės informavimo priemonėse) ir pan. Jeigu informacijos (duomenų), kurią gauna prokuroras, pagrindu negalima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui suteikiama teisė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka rinkti duomenis ir atlikti kitus reikalingus veiksmus (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d.). Šiuo atveju, be anksčiau nurodytų aplinkybių, paprastai vertinama tai, kokių veiksmų ir kokiais terminais pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti reikalingus duomenis, ar tie veiksmai buvo pagrįsti, reikalingi, racionalūs, nuoseklūs. Taip pat svarbus laiko tarpsnis nuo sužinojimo apie akto priėmimą iki teisės kreiptis į teismą realizacijos, jo adekvatumas informacijos apimčiai ir sudėtingumui teisiškai įvertinant esamą situaciją, bendradarbiavimo su duomenis teikiančiomis institucijomis ar kitais informacijos šaltiniais laipsnis, kaip ir kokia apimtimi papildomai gauti duomenys atsispindi prokuroro prašyme. Nustatant termino eigos pradžią, gali būti atsižvelgiama ir į tai, kad prokuroras pagal savo teisinį statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, jis turi būti itin atidus ir rūpestingas. Išvadai apie tai, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, padaryti gali būti nustatomos bei vertinamos ir kitos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, inter alia turi būti atsižvelgiama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad termino kreiptis į teismą pradžios momentas neturėtų būti siejamas išskirtinai vien su dokumentų, reikalingų parengti prašymą, atitinkantį ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatytus procesinio dokumento turinio bei formos reikalavimus, gavimo data. Pagal ABTĮ reikalavimus skunde (prašyme), kuriuo kreipiamasi į administracinį teismą, turi būti nurodomas konkretus skundžiamas aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (5 p.) bei trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (jeigu žinomas) ir gyvenamoji vieta (buveinė). Todėl pareiškėjas privalo ne tik nustatyti, kokie aktai buvo priimti, bet, be kita ko, nustatyti ir suinteresuotus asmenis, kurie byloje bus laikomi trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, jų gyvenamąją vietą (buveinę), kitus duomenis. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minėtos informacijos rinkimas nėra sietinas su duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, rinkimu, ir dokumentų su šia informacija gavimo data negali būti naudojama termino kreiptis į teismą pradžios momentui nustatyti. Šie duomenys turi būti renkami jau prasidėjus vieno mėnesio terminui nuo pakankamų duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, gavimo dienos, priklausomai nuo to, kuris momentas atsirado anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad termino viešąjį interesą ginančiam subjektui (šiuo atveju – prokurorui) kreiptis į teismą pradžios momentas – pakankamas duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimas – gali būti nustatomas tik įvertinus konkrečias individualios situacijos aplinkybes, todėl net esant labai panašioms situacijoms, duomenų pakankamumo momentas gali nesutapti. Dėl nurodytų priežasčių taip pat darytina išvada, kad, kaip ir tais atvejais, kai negalima konstatuoti, jog pirminės informacijos gavimas prokuratūroje savaime ir visais atvejais suponuoja pakankamą pagrindą teigti, jog yra pažeistas viešasis interesas, negalima konstatuoti ir to, kad visais atvejais prokuroro prašymo padavimo termino eiga prasideda prokuratūroje gavus papildomus, patikslintus, galutinius ar kitus duomenis, apskirtai nevertinant šių duomenų įtakos išvadai apie viešojo intereso pažeidimą padarymui. Tai reiškia, kad negali būti numatoma viena taisyklė, kuri leistų visais atvejais nustatyti momentą, kada prokuroras gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, be kita ko, šį momentą susieti su konkretaus dokumento (pvz., specializuotos institucijos parengtos galutinės pažymos) gavimu prokuratūroje.

Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, termino pradžios momentą susieję su skirtingų dokumentų gavimu prokuratūroje (pirmosios instancijos teismas nustatė, jog terminas skaičiuotinas nuo patikslinto institucijos rašto gavimo prokuratūroje, apeliacinės instancijos teismas terminą skaičiavo nuo pirmo institucijos rašto gavimo prokuratūroje) nuo administracinėje jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose Nr. A525-781/2009 ir Nr. A438-1361/2009 suformuluotų teisės taikymo bei aiškinimo nuostatų nenukrypo, kadangi byloje priimtus procesinius sprendimus grindė teismų praktikoje nusistovėjusiu aiškinimu, jog aptariamo termino eigos pradžia siejama su pakankamu duomenų apie viešojo intereso pažeidimą prokuratūroje gavimu, o išvada apie šių duomenų pakankamumą ir šio pakankamumo atsiradimo momentą padaryta skirtingai įvertinus bylos aplinkybes ir kitus kriterijus, turinčius įtakos šiai išvadai. Teismų praktikos neatitikimo negalima konstatuoti ir dėl to, jog minėtos administracinės bylos Nr. A525-781/2009 ir Nr. A438-1361/2009, kuriose teismas pakankamu duomenų gavimo prokuratūroje ir atitinkamai termino skundui (prašymui) paduoti pradžios momentu laikė specializuotos institucijos parengtos patikslintos (galutinės) pažymos gavimą, ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos, be kita ko, vertinant ir tai, jog nurodytais atvejais buvo teikiamos skirtingų institucijų ir skirtingų datų pažymos (nagrinėjamu atveju – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 19 d. raštas Nr. V3-2.8-620, 2006 m. gegužės 23 d. raštas Nr. V3-2.8-887, 2006 m. gegužės 30 d. raštas Nr. V3-2.8-934, kitose bylose – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 10 d. raštas Nr. 6-342, raštas Nr. 6-1680, 2007 m. sausio 19 d. išvada Nr. 6-2344, 2007 m. vasario 20 d. pažyma Nr. 6.3-456), šios pažymos buvo teikiamos dėl skirtingų administracinių aktų galimo neteisėtumo (nagrinėjamu atveju dėl Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 ,,Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kitose bylose dėl Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 124 ,,Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastruktūros sutarčiai“, dėl Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimo Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB „Nidos karūna“), (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ ir Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimo Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto patvirtinimo“). Be to, iš administracinių bylų Nr. A525-781/2009 ir Nr. A438-1361/2009 faktinių aplinkybių negalima spręsti dėl teiktų pažymų turinio ir jose nurodytų duomenų bei prie jų pridėtų dokumentų skaičiaus ir apimties ir teigti, kad šiuo aspektu jos buvo analogiškos nagrinėjamoje byloje esantiems raštams. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, prokuroro kreipimosi į teismą termino pradžios momentą siejęs su pirmos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymos Nr. V3-2.8-620 gavimu prokuratūroje, o ne su vėliau gautomis šios institucijos pažymomis, nukrypo nuo administracinėse bylose Nr. A525-781/2009 ir Nr. A438-1361/2009 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prokuroras, 2006 m. birželio 29 d. kreipdamasis į teismą, vieno mėnesio termino nepraleido, kadangi termino pradžios momentas skaičiuotinas nuo 2006 m. birželio 5 d., kai prokuratūroje buvo gauti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengti patikslinti duomenys, t. y. šios institucijos 2006 m. gegužės 30 d. raštas Nr. V3-2.8-934 (I t., b. l. 161).

Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 19 d. rašto Nr. V3-2.8-620 turinio ir pridedamų dokumentų apimties matyti, kad pateikti duomenys buvo pakankami išvadai apie viešojo intereso pažeidimą, t. y. sprendimui, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini), detalusis planas, galimai prieštarauja KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), priimti: minėtame rašte išdėstytos esminės galimo pažeidimo aplinkybės, jame daroma išvada apie priimto administracinio akto neteisėtumą, prašoma apginti viešąjį interesą, prie rašto pridėtas ginčijamas administracinis aktas (įsakymas dėl detaliojo plano patvirtinimo), detaliojo plano pagrindinis brėžinys, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir apylinkių principinio plano skyriaus ištrauka, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio naudojimo schemos fragmentas, ginčijamos sutarties ,,Dėl infrastruktūros plėtojimo“ kopija. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip jis teigia, dėl papildomų ir patikslinančių duomenų pateikimo į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos kreipėsi 2006 m. gegužės 12 d. (V t., b. l. 167) ir 2006 m. gegužės 22 d. (V t., b. l. 168), t. y., kaip matyti iš bylos duomenų, jau po to, kai pradėjo rinkti duomenis, reikalingus prašymo teismui suformulavimui ir parengimui: duomenis apie išduotus statybos leidimus, sudarytas sutartis, informaciją apie šių sutarčių realizavimą, dėl ginčijamu detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų (inter alia suteiktų adresų), registro duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, esančius teritorijoje, suplanuotoje ginčijamu detaliuoju planu, jų savininkus, daiktines teises ir kitus juridinius faktus. Tai rodo, kad visi šie duomenys buvo reikalingi ne išvadai apie viešojo intereso pažeidimą padaryti, o, kaip minėta, ABTĮ reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento parengimui, todėl laikytina, kad prokurorui duomenų apie viešojo intereso pažeidimą pakako jau tuo metu, kai buvo gauta pirminė, pakankamai išsami informacija iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Taigi minėti pareiškėjo 2006 m. gegužės 12 d. ir 2006 m. gegužės 22 d. kreipimaisi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir šios institucijos atsakymai, atitinkamai gauti 2006 m. gegužės 29 d. (I t., b. l. 159-160) ir 2006 m. birželio 5 d. (I t., b. l. 161), taip pat vertintini kaip kreipimaisi ne dėl duomenų, formuojančių išvadą apie viešojo intereso pažeidimą, bet kaip informacijos, reikalingos prašymo parengimui, rinkimas. Šios aplinkybės gali būti svarbios tik sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, o ne nustatant termino eigos pradžią. Be to, pažymėtina, kad nei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 23 d. rašte, kuris prokuratūroje gautas 2006 m. gegužės 29 d., nei tos pačios institucijos 2006 m. gegužės 30 d. rašte, kuris prokuratūroje gautas 2006 m. birželio 5 d. ir nuo kurio gavimo prokuratūroje momento pareiškėjas skaičiuoja termino kreiptis į teismą pradžią, nėra pateikta tokios esminės ir reikšmingos informacijos ar duomenų, kurie leistų susiformuoti naujai ir savarankiškai, prieš tai negalėjusiai kilti išvadai, kad ginčijamu administraciniu aktu galimai buvo pažeistas viešasis interesas. Papildomi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštai ir prie jų pridėti dokumentai šioje apimtyje neatskleidė jokių reikšmingų ar naujų aplinkybių, lemiančių apsisprendimo kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą susiformavimą. Pareiškėjo prašymo turinio analizė taip pat leidžia teigti, jog jis pagrįstas iš esmės tais duomenimis ir ta informacija, kuri buvo pateikta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 19 d. raštu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą gavo 2006 m. balandžio 27 d. – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 19 d. rašto gavimo prokuratūroje momentu, nuo kurio ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti vieno mėnesio terminas prašymui pateikti. Papildomų ir patikslinančių duomenų gavimas, šiuo atveju atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog tuo metu panašios informacijos dėl detaliųjų planų KNNP neteisėtumo buvo gaunama ir daugiau, negali būti siejamas su prokuroro apsisprendimu kreiptis į teismą. Protingumo ir teisingumo kriterijų pagrindu vertinant nurodytų aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į tai, kad pirminės informacijos, gautos prokuratūroje, apdorojimas ir supratimas, nereikalavo ypatingai specifinių žinių turėjimo, buvo prašoma apginti ypatingą vertybę (Kuršių neriją), pareiškėjas, pagal savo teisinį statutą turėjęs būti itin rūpestingas, operatyvus ir racionalus, prašymą privalėjo pateikti per 1 mėnesį nuo 2006 m. balandžio 27 d.

Vertindama nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į proceso atnaujinimo nutartimi apibrėžtas ribas, administracinių teismų praktikos išsiskyrimo nėra, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atmesti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėRičardas Piličiauskas Arūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė