Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-14 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Statuto 28 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teigia, kad VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) XXXIII skyriuje. Nurodo, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pažymi, jog BK 228 straipsnis yra priskirtas BK XXXIII skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Teigia, kad šis nušalinimo nuo pareigų teisinis pagrindas yra savarankiškas nušalinimo nuo pareigų institutas ir sietinas tik su faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kitų faktinių aplinkybių nustatinėjimas nėra reikalingas. Paaiškina, kad pareiškėjas yra nušalintas nuo pareigų kol bus baigtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, tyrimas, t. y. pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis arba nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad pareiškėjo turimos teisinės žinios, įgytos darbinėje aplinkoje bei studijuojant teisę aukštojoje mokymo įstaigoje, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jam privalu žinoti teisės aktų apskundimo tvarką ir terminus. Teigia, kad nušalintam nuo tarnybos pareigūnui yra leidžiama nušalinimo metu dirbti kitą darbą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė prašymą ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-12-31 įsakymo Nr. 30-TE-1842 „Dėl T. G. nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 5), kurio 1 punktu pareiškėjas T. G. nušalintas nuo Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo pareigų nusikalstamos veikos tyrimo laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko A. B. 2015-12-31 tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-32329 „Dėl T. G. laikino nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 17-18).

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2013-07-20 iki 2015-12-31) nustatė, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriuje 2015-11-18 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63680-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) 2 dalyje ir 294 straipsnio (savivaldžiavimas) 2 dalyje. Dėl šios Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo atžvilgio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų nusikalstamų veikų, byloje nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pakankamu teisiniu pagrindu nušalinti pareigūną nuo pareigų yra tarnybinio patikrinimo metu nustatymas teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios yra nesuderinamos su reikalavimais, keliamais pareigūno statusui – galimas nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo padarymas, arba kai yra trukdoma atlikti tarnybinį patikrinimą ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-3270/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 591).

Nagrinėjamu atveju, nors ir ne tarnybinio patikrinimo metu, tačiau nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) 2 dalį ir 294 straipsnio (savivaldžiavimas) 2 dalį. BK 228 straipsnis yra nurodytas BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“. Pažymėtina, kad jokių kitų sąlygų nušalinti nuo pareigų valstybės tarnautoją, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, įstatymų leidėjas nenustatė, taip pat įstatymas nereglamentuoja per kurį laiką tai turi būti padaryta, todėl laikytina, kad ši teisė paliekama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam ar jo įgalioto asmens diskrecijai (VTĮ 34 straipsnio 3 dalis). Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas galėjo būti nušalintas nuo pareigų jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens sprendimu laikotarpiui kol yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

VTĮ 34 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas teigia, kad jam neaišku, kokiam laikotarpiui ir už kokią nusikalstamą veiką buvo nušalintas, be to, neaiškūs apskundimo tvarka ir terminai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Pareiškėjas, bylos duomenimis, 2006 m. baigė aukštųjų neuniversitetinių teisės studijų krypties teisės studijų programą ir įgijo teisininko profesinę kvalifikaciją (b. l. 20). Jo užimamos pareigybės aprašyme, patvirtintame 2015-07-31 Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-666 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) (b. l. 21-23), su kuriomis T. G. pasirašytinai supažindintas 2015-08-10, 6.2 punkte yra nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinę ir policijos veiklą.

Sutiktina su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo turimos teisinės žinios, įgytos darbinėje aplinkoje bei studijuojant teisę aukštojoje mokymo įstaigoje, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis turėtų žinoti teisės aktų apskundimo tvarką ir terminus. Be to, nagrinėjamu atveju Skundžiamame įsakyme buvo tiesiogiai nurodyta, kokioje teisės normoje ši tvarka ir terminai nustatyti – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjo argumentai, kad Skundžiamame įsakyme neaiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjui, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsniu, 2015-11-25 surašytas pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-63680-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo (b. l. 39). 2015-11-26 surašytas pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-63680-15 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kuris pareiškėjui įteiktas 2015-11-30 (b. l. 40). Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš priimant Skundžiamą įsakymą, minėti pranešimai apie įtarimą jam buvo įteikti ir buvo žinoma, kokia nusikalstama veika jis yra įtariamas padaręs. Kaip jau minėta, Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Statuto 28 straipsniu ir VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Šie teisės aktai reglamentuoja pareiškėjo tarnybinę veiklą. Tokiu būdu, pareiškėjas turėjo aiškiai suprasti, kokiu faktiniu pagrindu jis yra nušalinamas nuo pareigų. Tai, kad Skundžiamame įsakyme neišskirta dėl kurios būtent nusikalstamos veikos, t. y. numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje ar BK 294 straipsnio 2 dalyje, nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio pareiškėjas būtų nežinojęs ar nesupratęs faktinio nušalinimo pagrindo, kadangi VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas būtent ir nustato, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje inter alia BK 228 straipsnio 2 dalyje. VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtas ir laikotarpis, t. y. kol valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs minėtą nusikaltimą.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad 2015-12-30 Klaipėdos apygardos teismas tenkino jo skundą ir panaikino 2015-11-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą nutartį, kuria T. G. laikinai nušalintas nuo Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjo pareigų šešių mėnesių laikotarpiui – nuo 2015-11-26 iki 2016-05-26, bei kad skundą nagrinėjęs teismas nusprendė, jog šiame ikiteisminio tyrimo etape nėra pagrindų įtariamajam taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o bendrosios kompetencijos teismai sprendė klausimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu, kuriame nurodyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Priimant skundžiamą įsakymą, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, neturėjo būti vertinama, ar tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalį, už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-35/08, 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1040/13, 2014-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2347/2014). Nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms pareiškėjo nušalinimą, pareiškėjas bus grąžintas į einamas pareigas bei išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos (Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas nušalinimo laikotarpiu nepraranda teisės dirbti kitą darbą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai dėl jo teisių suvaržymo į darbą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, nėra pagrindo jo panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo T. G. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2015-12-31 įsakymo Nr. 30-TE-1842 „Dėl T. G. nušalinimo nuo pareigų“ panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.