Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-795-585/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
2A-795-585/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04333-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina
Atsakovas
I. M.
Ieškovas
G. M.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-795-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04333-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui I. M., byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. M. (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 15 d. sprendimu iš atsakovo I. M. (toliau – atsakovas) priteisto išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms G. M., gimusiai 1995 m. rugsėjo 15 d., ir G. M., gimusiai 1999 m. balandžio 1 d., padidinant išlaikymo dydį iki 500,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, taikyti atsakovo turtui priverstinę hipoteką 52 500,00 Lt sumai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 15 d. sprendimu nutraukiant santuoką su atsakovu, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 1/3 dalį visų rūšių gaunamo mėnesinio uždarbio ir kitų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL per mėnesį kiekvienam vaikui iki dukros G. M. pilnametystės, o po jos pilnametystės iki dukros G. M. pilnametystės po 1/4 dalį visų gaunamų mėnesinių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL per mėnesį. Ieškovė viena augina ir išlaiko abi nepilnametes dukras, jos darbo užmokesčio, nesiekiančio 1 000,00 Lt per mėnesį, bei atsakovo teikiamo išlaikymo neužtenka net minimaliems vaikų poreikiams. Dėl sunkios materialinės padėties dukroms buvo skirta socialinė parama - nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Ieškove nekilnojamojo turto neturi, iš gaunamų pajamų privalo mokėti nuomą už būstą bei komunalinius mokesčius. Atsakovas nuo 2010 m. gegužės mėnesio išlaikymo dukroms neteikia, ankščiau teiktas jo išlaikymas yra nepakankamas, nes mergaitės paauglės, joms reikia drabužių, avalynės ir kitų būtinų pilnaverčiam gyvenimui daiktų, mokymosi priemonių, be to, būtinos papildomos lėšos dukrų sveikatos būklei gerinti. Atsakovas yra ūkininkas, turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, iš ūkinės veiklos gaunamų pajamų neabejotinai gali teikti žymiai didesnį išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškinio sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 300,00 Lt dydžio periodinių išmokų per mėnesį. Teigė, kad teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukroms teikia pagal finansines galimybes. Ieškovės prašomo išlaikymo dydžio jis teikti yra nepajėgus. Jis dėl savo sveikatos būklės jokios ūkinės veiklos nevykdo, yra iš dalies nedarbingas, nors darbingumo lygis įstatymų numatyta tvarka nenustatytas nebuvus tam poreikio. Ieškovė verčiasi ūkine veikla ir iš to gauna papildomų pajamų. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė nepilnamečių vaikų poreikių ir išlaidų.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinį palaiko, ieškovės šeima vertintina kaip sunkios finansinės padėties šeima, nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas nebeatitinka jų interesų ir poreikių, pakeisto išlaikymo dydis neturi būti mažesnis nei 400,00 Lt, kad jo užtektų bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Anykščių rajono apylinkės 2002 m. liepos 15 d. teismo sprendimą ir nustatė, jog atsakovas privalo mokėti savo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 litų nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki jų pilnametystės, pavedė uzufrukto teise nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovei ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą nustatęs, jog vaikai mokosi gimnazijoje, jiems skirta socialinė parama, suteikiant nemokamą maitinimą mokykloje bei mokinio reikmėms įsigyti, tačiau vaikai turi sveikatos problemų, dėl ko reali vaikų išlaikymui reikalinga suma yra ženkliai didesnė. Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, t.y. jog ieškovės gaunamos pajamas sudaro apie 1 500,00 Lt, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, nuomojasi butą ir moka komunalinius mokesčius, kitų išlaikytinių ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, atsakovas nedirba, turi nekilnojamojo turto, jo gaunamos per mėnesį pajamos nenustatytos, tačiau jis turi ūkį, gauna išmokas už žemes, kitų išlaikytinių neturi, konstatavo nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti didesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų periodinių išmokų dydį iki 300,00 Lt, taip pat prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, nenustatė nepilnamečių vaikų poreikių ir išlaidų, vaikams išlaikymą priteisė neatsižvelgęs į atsakovo gaunamas pajamas, kurių neužtenka pragyventi pačiam atsakovui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nedeklaruoja savo pajamų, gaunamų iš sodinukų pardavimo verslo. Atsakovas nuosavybės teise valdo 3/8 dalis buto ir 3/64, 3/8 dalis kitų pastatų, taip pat žemės sklypą ir ¼ dalis 6 žemės sklypų, o teismo posėdyje pripažino, kad greta dviejų transporto priemonių, turi neįregistruotos žemės ūkio technikos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę. Atsakovo turtinė padėtis geresnė negu ieškovės, kuri neturi jokio nekilnojamojo turto, gyvena Vilniaus rajone, tačiau dirba Vilniuje, todėl jai ir dukroms reikalingos didesnės išlaidos transportui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ginčo šalies nurodytas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kadangi teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinio bei teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) <...> ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo nurodytos teisės normos aiškinimo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės, ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Apeliaciniame skunde atsakovas neginčija aplinkybės, kad po teismo sprendimo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą priėmimo praėjo pakankamai laiko, vaikų poreikiai pakito, t.y. išaugo, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą periodinių išmokų dydį.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ankstesniu teismo sprendimu vaikams priteisto išlaikymo dydį, abiejų tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius, ir pagrįstai nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė 400,00 Lt – toks atsakovo teikiamo išlaikymo dydis kiekvienam vaikui užtikrins tik fiziologinius, gyvybiškai svarbius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl jo mažinimas neatitiktų vaikų interesų ir pažeistų jų teises į tinkamas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis.

Atmestini atsakovo argumentai, kuriais jis iš sau palankia linkme interpretuoja proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės principo turinį. Kasacinio teismo nutartyse proporcingumo principas aiškintinas taip, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, kiekvienu atveju privalo nustatyti šalių turtinę padėtį, t. y. visas gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008, kt.). Tačiau teismas, priteisdamas nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nustatydamas jo dydį ir formą, pirmiausia yra saistomas vaiko interesų viršenybės principo ir reikalavimo nustatyti tokį išlaikymą, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje vieno mėnesio išlaikymo, užtikrinančio būtinas vaikui vystytis sąlygas ir teiktino iš abiejų tėvų, dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dieną sudarė 800,00 Lt. Šio orientacinio kriterijaus įtvirtinimas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia - tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuris rūpinasi vaiku realiai prisiimdamas vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams, t.y. bendriesiems poreikiams (maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas ir pan.) tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog greta bendrųjų poreikių, šalių nepilnamečiams vaikams būdingi individualieji poreikiai, nulemti mergaičių sveikatos būklės (b.l. 123-126), dėl ko šių vaikų išlaikymo dydis negali būti apribotas vien minimalių bendrųjų poreikių tenkinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog teismas nustatė vaikų poreikius ir siejo juos su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamą materialinį aprūpinimą. Spręsdamas dėl šalių galimybių teikti išlaikymą, teismas svarstė abiejų šalių turtinę padėtį ir, priešingai nei ieškovės atveju, nenustatė, kad atsakovo turtinė padėtis būtų sunki. Bylos duomenimis, atsakovas turi nuolatinių pajamų - išmokų už pasėlius bei ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis (b.l. 110), taip pat pajamų iš sodininkystės (b.l. 137), o kadangi ne vien asmens pajamos, bet ir visas kitas turtas kasacinio tesimo praktikoje laikomas asmens mokumo indikatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007), atsakovui turint registruoto kilnojamojo (b.l. 79) ir nekilnojamojo turto (b.l. 80-107), atmestini jo argumentai dėl sunkios turtinės padėties. Pažymėtina, jog pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendimą dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kiekvienu atveju teismas turi priimti atsižvelgdamas į vaiko interesus, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertintinos vaiko naudai. Įvertinus tai, jog atsakovas sutiktų teikti nepilnamečiams vaikams po 300,00 Lt dydžio išlaikymą, ieškovei yra ne kartą pervedęs dideles pinigų sumas (b.l. 75-77), kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, jog jo gaunamas pajamas sudaro išvien oficialios išmokos. Apeliantui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių nedarbo priežastis ir byloje nesant pakankamų objektyvių duomenų apie sudėtingą apelianto sveikatos būklę, dėl kurios jis apskritai negalėtų dirbti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog išnaudojo visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir turėti didesnių nuolatinių pajamų.

Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto proporcingumo principo ir nustatė atsakovui išlaikymo prievolę tokio dydžio, kuri, įvertinus pastarojo turtinę padėtį, realiai vykdytina. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, o byla išspręsta teisingai, nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 straipsniai), todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir CPK 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistina 400,00 advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Vytautas Zelianka TeisėjaiJ. Š. Tatjana Žukauskienė