- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- ATP-128-350/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00041-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nutarimu V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130² str., pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. – 26 parų administracinio arešto nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo, pagal 124¹ str. 7 d. – 30 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. V. J. galutinai paskirta – 26 parų administracinio arešto nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo.
V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2011-12-29 apie 13. 45 val. (duomenys neskelbtini), kai jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., pakartotinai, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1, 46 % promilės girtumas), neturėdamas teisės vairuoti (teisė vairuoti atimta), vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, nepateikė dokumentų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nutarimą paskiriant V. J. administracinę nuobaudą ATPK 130² str. sankcijos numatytose ribose. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, kuria V. J. padarė pažeidimą, motyvuodamas tuo, jog šio turto savininkas D. M. nedavė V. J. vairuoti automobilio, o šis transporto priemonę paėmė ir vairavo savavališkai, kai D. M. miegojo. Institucijos nuomone, šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nebuvo jokio pagrindo bei atkreipė dėmesį į tai, kad mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą reglamentuojančio ATPK 30¹ str. 2 d. įtvirtinta, jog už pažeidimą, kuris inkriminuotas ir V. J. - ATPK 130² str. taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų negalima. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas, konstatavęs, jog V. J. įvykdė veiką numatytą ATPK 130² str., neturėjo teisės taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliacinį skundą pateikusios institucijos teigimu, byloje nėra jokių aplinkybių, kurias vertinant galima padaryti išvadą, jog šiuo atveju susiklostė išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog pažeidėjo vairuoto automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir šią transporto priemonę prarado prieš savo valią. Pažymi, kad V. J. su D. M. yra draugai, abu teisės pažeidimo padarymo dieną vartojo alkoholinius gėrimus, todėl transporto priemonės savininkas privalėjo iš anksto pagalvoti apie galimas neigiamas pasekmes, jis turėjo objektyvią galimybę užtikrinti savo automobilio apsaugą, be to, jokio pranešimo ar pareiškimo apie galimai neteisėtą transporto priemonės „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir naudojimą nėra registruota. Mano, kad transporto priemonės savininkas, praradęs galimybę susigrąžinti transporto priemonę (jeigu ji būtų konfiskuota), gali iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo reikalauti atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. prašo netenkinti skundo. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymi, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs rašytinius bylos įrodymus, išklausęs jo bei liudytojo D. M. parodymus, juos tinkamai įvertino ir, esant išskirtinėms bylos aplinkybėms, nutarė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos - kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, jog D. M. automobilį paėmė savavališkai, iš D. M. striukės kišenės paėmęs automobilio raktelius, norėdamas automobiliu nuvažiuoti į parduotuvę. Automobilio savininkas D. M. tuo metu miegojo ir negalėjo jam sutrukdyti, kartu pažymėdamas, kad neturėjau tikslo D. M. automobilio pasisavinti. Nuvažiavęs į parduotuvę ir nusipirkęs ten gėrimų, būtų grįžęs atgal ir automobilį grąžinęs, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtino ir D. M. Pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokių konkrečių priemonių D. M. turėjo imtis, apart to, jog jis automobilį užrakino, automobilio užvedimo raktelį nepaliko matomoje vietoje, o įsidėjo į savo striukės kišenę. Apeliacinio skundo teiginys, kad transporto priemonės savininkas privalėjo iš anksto pagalvoti apie galimas neigiamas pasekmes yra deklaratyvus ir niekuo neparemtas.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir formuodamas teisminę praktiką, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Jeigu automobilio savininkas (naudotojas) nesiimtų jokių priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, o automobilis būtų paimtas su savininko žinia, tai neleistų, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumo ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą. V. J. nuomone, skundžiamas nutarimas neprieštarauja nei Konstitucinio Teismo doktrinai, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokią nuobaudą prašoma jam paskirti, nurodant, kad ji būtų ATPK 130² str. sankcijos ribose, todėl įvertinus tai, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas tokią nuobaudą ir priėmė, t. y. ATPK 130² str. sankcijos ribų neviršijo, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas net ir teoriškai neturi teisės pabloginti jo padėties, nes to skunde neprašoma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotų pažeidimų byloje nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl V. J. kaltės padarius ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, pagal ATPK 130² str. neskiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įstatymo sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, pagrįstumo klausimas.
ATPK 130² str. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Vadinasi, pagal šią normą transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi papildoma administracinė nuobauda.
Šią nuostatą, t.y. minimos papildomos administracinės nuobaudos skyrimo būtinumą pabrėžia ir ATPK 30¹ str. 2 d. nuostata, imperatyviai, be jokių išlygų nurodanti, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą būtent šio kodekso 130² str., negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.
Teismas skundžiamame nutarime ATPK 30¹ str. 1 d. taikymą V. J. atžvilgiu argumentuoja tuo, kad transporto priemonė, kuria ir buvo padarytas pažeidimas jam nepriklauso ir buvo paimta prieš savininko valią, ką pirmosios instancijos teismo nuomone patvirtina aplinkybė, kad jis nepateikė jokių dokumentų.
ATPK ne tik kad neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² str. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo dėl to, kad ji nėra pažeidėjo nuosavybė, o kaip tik atvirkščiai- ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² str. padarymo įrankis (šiuo atveju - transporto priemonė), konfiskavimas taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas.
Pažymėtina ir kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N575-2842/2011, Nr. N62-60/2012). Teismas atsižvelgęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis sprendžia, kad šiuo atveju tokių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti V. J. švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą už jo padarytus pažeidimus, nenustatyta.
Vien pažeidėjo prisipažinimas padarius jam inkriminuotus pažeidimus ir nuoširdus gailestis dėl jų yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir ji gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, taikant minimalias sankcijas numatytas už padarytus pažeidimus.
Taigi aplinkybė kam priklauso tiesioginis pažeidimo padarymo įrankis –automobilis šiuo atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos klausimą.
Šiuo atveju D. M. paaiškinimai, kad jo draugas V. J. savavališkai paėmė jam priklausiantį automobilį, nesudaro pagrindo V. J., kaip tai padaryta apylinkės teismo nutarimu, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda ir apskritai netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – automobilio konfiskavimo. Byloje įrodyta, kad būtent V. J. buvo realus minėto automobilio valdytojas, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių deklaratyvų D. M. paaiškinimą, kad automobilis buvo paimtas prieš jo valią ir juo V. J. disponavo neteisėtai – jei V. J. minimą automobilį iš D. M. pavogė, pastarasis turėjo apie vagystę pranešti ir V. J. veika būtų atitinkamai įvertinta taikant baudžiamąją atsakomybę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, už ką jam buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, be to, per vienerių metų laikotarpį padarė antrą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šios aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytų teisės pažeidimų pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, leidžia spręsti, jog anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos įtakos V. J. elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, po šių nuobaudų paskyrimo ir toliau daro šiurkščius pagal savo pobūdį administracinius teisės pažeidimus (laikotarpiu nuo 2009-11-18 iki 2011-12-29 net tris kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), todėl konstatuotina, kad taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatą ir skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes ir to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą, nebuvo jokio pagrindo.
Sutinkamai su administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo nuostatomis pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, padėtį galima tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas; administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.
Šiuo atveju Institucija, iš esmės ginčydama tik ATPK 30¹ str. taikymą, skundu prašo pakeisti ginčijamą apylinkės nutarimą ir skirti V. J. administracinę nuobaudą ATPK 130² str. sankcijos ribose. Šis jos reikalavimas pagrįstas. Iš paties skundo matyti, kad Institucija siekia pabloginti pažeidėjo teisinę padėtį, t. y. kad būtų panaikintas pagrindas švelninti jam skirtiną nuobaudą, o kartu ir kad nuobauda jam būtų paskirta sankcijos ribose. Kadangi šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai pritaikė administracinį įstatymą – ATPK 30¹ str., ir dėl to V. J. paskyrė neteisingą nuobaudą, šią skundžiamo nutarimo dalį panaikinus ir priėmus naują nutarimą, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nebus pažeistos.
Skirdamas naują nuobaudą pažeidėjui apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apylinkės teismo ir šiame nutarimuose jau aptartas tiek patį pažeidimą, tiek ir pažeidėją apibūdinančias aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos paskyrimui, ir sprendžia, kad, kartu su apylinkės teismo jau paskirta pagrindine nuobauda – 26 parų administracinio arešto nuobauda, jam skirtina ATPK 130² str. sankcijoje numatyta transporto priemonės konfiskacija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimą dalyje pakeisti:
V. J. pagal ATPK 130² str. nubausti 26 parų administraciniu areštu su transporto priemonės konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 33 str. pagal ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d. paskirtas nuobaudas subendrinti galutinai paskiriant 26 parų administracinį areštą su transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.