- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1-94-581/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00603-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- Š. S.
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. 2011 m. gegužės 28 d. apie 18.00 val., viešoje vietoje, Panevėžio mieste, prie namo, esančio adresu Strazdo skg. 13, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo Š. S. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam Š. S. į veidą, nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau trijų kartų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Š. S. galvos ir veido bei kairės akies obuolio sumušimą, kairės akies ragenos eroziją, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus mentėse, alkūnėse ir taip nežymiai sutrikdė Š. S. sveikatą.
Kaltinamasis A. N. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad Š. S. neužpuolė, o tik nuo jo gynėsi. Įvykio dieną su sūnumi R. N. Strazdo skg. 15, tvėrė tvorą. Darbą baigė apie 17.30 val. Tuo metu gatve pro šalį ėjo neblaivus Š. S., rankoje laikydamas butelį degtinės. Pirmas paklausė nukentėjusiojo, ko šis vaikšto neblaivus. Tada prasidėjo žodinis konfliktas su keiksmažodžiais, trukęs apie minutę. Besiginčijant, Š. S. spyrė jam (A. N.) į tarpkojį. Tuo momentu, kai Š. S. spyrė į tarpkojį, kartu buvo užsimojęs ir su buteliu. Atsakydamas į tokį nukentėjusiojo poelgį, delnu trenkė jam į veido sritį. Nukentėjusiajam trenkė todėl, kad šis rankose turėjo degtinės butelį, kuriuo nukentėjęs galėjo smogti į galvą, todėl gynėsi. Po smūgio Š. S. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant žolės – pradžioje nukentėjusysis klestelėjo ant užpakalio, po to atsilošė ant nugaros. Š. S. nespardė, o kaip tik padavė jam ranką atsikelti. Šią aplinkybę matė J. V.. Konfliktas kilo ne dėl skolos, nes vienas kitam su nukentėjusiuoju nėra nieko skolingi. Nemano, kad Š. S. buvo labai sumuštas, nes kitą dieną matė nukentėjusįjį bėgiojantį. Buvo nepanašu, kad Š. S. būtų praradęs darbingumą. Kaltinamasis teigė, jog 2011-05-28 įvykio metu pats buvo sužalotas – buvo nubrozdintas tarpkojis, tačiau į specialistus nesikreipė.
Nukentėjusysis Š. S. parodė, kad buvo atvykęs į svečius pas J. V.. Įvykio dieną buvo išgėręs. Ėjo į parduotuvę nusipirkti degtinės. Parduotuvėje sutiko A. A., šnekėjosi, kai priėjo A. N., nusipirko kažkokio gėrimo ir išeidamas pasakė, kad grąžins skolą. Nesuprato, apie kokią skolą eina kalba. Nukentėjęs parodė, kad jis nusipirkęs butelį degtinės, ėjo namo į Strazdo skg. 13. Eidamas butelį laikė rankose. A. A. dviračiu nuvažiavo pirmas. Beeinant buvo užpultas kaltinamojo. A. N. iššoko iš už Strazdo skg. 15, esančio namo kiemo vartų ir kumščiu sudavė vieną stiprų smūgį į veido kairę pusę. Nuo kaltinamojo suduoto smūgio jis (nukentėjęs) pargriuvo į griovį ir pajuto, kaip ėmė jį spardyti. Užsidengė veidą, kad daugiau nesužalotų, pradėjo bėgti kraujas. Kojomis spyrė apie tris smūgius. Viskas vyko labai greitai. Apspardęs, A. N. lyg ir iš draugiškumo padavė ranką, pakėlė, apsuko, paėmė už sprando ir pagrasino padaryti invalidu. Paskui išlindo J. V., nes A. A. jam pranešė apie tai, kas vyksta. Tada A. N. buvo paleistas ir parėjo namo, o kaltinamasis su J. V. dar kažką aiškinosi. Pats A. N. jokio smūgio nesudavė ir net nesistengė to daryti. Ar A. N. buvo neblaivus, negali pasakyti, bet girdėjo, kad kaltinamasis visą dieną gėrė. Kai grįžo namo, buvo iškviesta policija. Sekmadienį J. V. nuvežė į ligoninės priimamąjį, o pirmadienį kreipėsi į ekspertą. Įvykio metu buvo nubrozdintos alkūnės, ant nugaros buvo dvi mėlynės, sumušta akis, kuri užtino iš karto. Įvykio metu, 2011-05-28, dirbo UAB „Panevėžio ketus“. Dėl traumos turėjo nedarbingumo pažymėjimą 24 dienas, nes nieko nematė ir negalėjo dirbti. Reiškia 18 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį dėl vaistų, skirtų sumuštai akiai gydyti, ir 2000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes dėl įvykio patyrė daug streso, jautė baimę, sapnuoja košmarus.
Liudytojas J. V. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje, apie 17.00 val. su broliu E. V. sėdėjo priepirtyje, šnekučiavosi, kai atbėgo kaimynas A. A., gyvenantis Strazdo g. 10, ir pranešė, kad yra mušamas Š. S.. Nuėjęs pažiūrėti, kas vyksta, pastebėjo stovintį A. N., o Š. S. susirietęs gulėjo griovyje. Kaip tik tuo metu kaltinamasis padavė ranką nukentėjusiajam, kad šis atsikeltų. Š. S. atsistojo. Nukentėjusiajam iš burnos ar iš nosies bėgo kraujas ir akis buvo mėlyna. A. N. įvykio metu buvo stipriai išgėręs. Pasikalbėjo su kaltinamuoju, subarė jį už tokį poelgį ir, paėmęs Š. S. už parankės, parsivedė namo. Nukentėjusysis nuo išgąsčio ar nuo sutrenkimo buvo lyg nesavas. Nematė Š. S. suduodamų smūgių. Nukentėjusysis skundėsi, kad jį spardė ir dejavo, kad skauda šoną ir kirkšnį. Iš karto po įvykio buvo iškviesti pareigūnai. A. A. ir Š. S. pasakojo, kad kai parduotuvėje susitiko A. N., šis pasakęs Š. S.: „ateik, aš tau skolą atiduosiu“.
Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio dieną parduotuvėje sutiko Š. S.. Bešnekant su nukentėjusiuoju, priėjo kaltinamasis ir Š. S. pasakė apie skolos grąžinimą. Š. S. nesuprato, apie kokios skolos grąžinimą kalbama. A. N. kalbėjo pakeltu tonu, atrodė agresyviai. Suprato, kad bręsta konfliktas. Pasakęs tai, kaltinamasis išėjo. Po kiek laiko su Š. S. taip pat išėjo iš parduotuvės. Atsisėdęs ant dviračio važiavo pirmas, o nukentėjusysis ėjo paskui. Pamatęs, kad prie vartų laukia kaltinamasis, apie gresiantį konfliktą greitai nuvažiavo pasakyti J. V.. Š. S. liko vienas su A. N.. Muštynių nematė.
Liudytoja B. K. parodė, kad gegužės pabaigoje į svečius buvo atvažiavęs Š. S.. Įvykio dieną nukentėjusysis nuėjo į parduotuvę ir ilgai negrįžo. Tada dviračiu atvažiavo labai išsigandęs kaimynas A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad yra mušamas Š. S.. J. V. bėgo žiūrėti, kas vyksta. Pati bėgo taip pat iš paskos. Muštynių nematė, nes kai nubėgo, nukentėjusysis jau buvo pakeltas, o šalia stovėjo A. N.. Kaltinamasis buvo neblaivus. Paėmę už pažastų, Š. S. parsivedė namo. Iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis buvo kruvinas, akis buvo labai baisi, nukentėjusiajam buvo sumušti lytiniai organai. Š. S. neteko darbingumo, apie mėnesį turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Ir dabar dar prastai mato.
Liudytoja R. S. parodė, kad 2011-05-28, apie 17.00 val. su vyru Š. S. atvažiavo pas seserį R. K.. Š. S. išėjo į parduotuvę. Po kurio laiko atbėgęs A. A. pasakė, kad A. N. muša nukentėjusįjį. Pati muštynių nematė. J. V. nuėjo ir parvedė sumuštą Š. S.. Nukentėjusiajam buvo labai sumušta, kruvina akis – jis nieko nematė. Dar buvo sumušti lytiniai organai, įdrėksta nugara. Nukentėjusysis tą dieną buvo išgėręs. Į ligoninės priimamąjį važiavo sekančią dieną.
Iš 2011-05-29 protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis Š. S. pranešė apie tai, jog 2011-05-28 apie 17.00 val. Strazdo gatvėje, Panevėžyje, buvo sumuštas A. N. (b.l. 3).
Iš 2011-05-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-05-28 18.01 val. buvo gautas Š. S. pranešimas apie tai, jog jis Strazdo gatvėje, Panevėžyje, konflikto metu buvo sužalotas pažįstamo asmens. Š. S. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,67 promilės girtumas (b.l. 4).
Iš Asmens blaivumo testo matyti, kad Š. S. 2011-05-28 19.21 val. nustatytas 1,67 promilės girtumas (b.l. 5).
Iš 2011-05-29 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Š. S. parodymų patikrinimo metu parodė vietą, kur buvo sumuštas (b.l. 17-19).
Iš specialisto išvados Nr. G562/11(05) matyti, kad Š. S. konstatuotas galvos ir veido bei kairės akies obuolio sumušimas, kairės akies ragenos erozija, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai mentėse, alkūnėse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytiems traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ilgesnis kaip dešimties dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpis objektyvia klinikine simptomatika nepatvirtintas. Konstatuoti sužalojimai vienmomentiniam griuvimui nebūdingi (b.l. 21).
Iš Ekspertizės akto Nr. pES 562/11/12 (05) matyti, kad specialisto išvadoje Nr. G562/11(05) 1-ame punkte nustatyti sužalojimai nesutrikdo sveikatos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. VšĮ „Panevėžio miesto poliklinikoje“ 25 dienas tęstas laikinas nedarbingumas ambulatorinėje kortelėje nepagrįstas objektyviais klinikiniais duomenimis, todėl Š. S. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nežymiu, neatsižvelgiant į faktišką gydymosi trukmę (b.l. 132).
Iš ekspertizės akto Nr. ES 406/12(05) matyti, kad Š. S. užsitęsęs ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui gydymasis, vyraujant nusiskundimams pablogėjusia kairės akies funkcija, buvo sąlygotas nesusijusių su kairės akies traumavimu liguistų pakitimų-prasidedančios senatvinės kataraktos ir stiklakūnio drumsčių, todėl sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nežymiu, neatsižvelgiant į faktišką gydymosi trukmę (b.l. 154-155).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:
Kaltinamojo A. N. parodymų, jog jis nukentėjusiajam Š. S. sudavė tik vieną smūgį ranka į veido sritį, norėdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo, ir Š. S. kojomis nespardė, nepatvirtina įrodymai, surinkti baudžiamojoje byloje, o priešingai, surinktų įrodymų visuma paneigia A. N. parodymus. Kad kaltinamasis po pirmo suduoto smūgio į veidą nukentėjusįjį spardė kojomis, matyti iš nukentėjusiojo Š. S. parodymų.
Nukentėjęs Š. S. teisme teigė, jog po kaltinamojo suduoto smūgio kumščiu į veidą, jis pargriuvo į griovį, užsidengė rankomis veidą ir jautė, kaip buvo spardomas. Kojomis buvo suduota apie tris smūgius. Įvykio metu buvo nubrozdintos alkūnės, ant nugaros padarytos dvi kraujosruvos, stipriai sumušta kairė akis (b.l. 110). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-31 apklausos metu nukentėjusysis Š. S. parodė, kad kaltinamasis pasakė, kad tuoj grąžins skolą ir iš karto trenkė ranka vieną stiprų smūgį į kairę akį. Nuo smūgio pargriuvo į griovį prie gatvės. Užsidengė rankomis veidą, nes skaudėjo akį. Pajuto spiriamus smūgius. Buvo ne mažiau trijų kartų. Spyriai buvo į rankas ir nugarą. Tik tada, kai nustojo spardyti, atsidengė veidą ir pamatė nueinantį vyrą, o šalia buvo A. N.. Pagalvojo, kad galėjo spardyti ir tas jaunesnis vyras, ir A. N. (b.l. 8-9). 2011-08-24 apklausos metu nukentėjusysis Š. S. parodė, kad kai nukrito ant žemės ant nugaros, matė, kaip pribėgęs A. N. spardė kojomis. Įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Bandė išsisukti nuo smūgių vartydamasis, bet jautė, kaip spardo į rankas ir nugarą (b.l. 10-11). Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs teigė, jog matė kitą asmenį ir pradžioje nurodė, kad minėtas asmuo spyrė tris kartus, tačiau vėliau jis parodymus tikslino, teigdamas, jog dengėsi veidą, ir pamatęs kitą vyrą, pagalvojo, kad gal ir kitas vyras galėjo spardyti, tačiau vėlesnių apklausų metu (b.l. 11) nukentėjęs parodė, jog kaltinamasis jį spardė. Teisme nukentėjęs iš esmės taip pat parodė, kad jį spardė kaltinamasis. Vertinant tai, kad įvykio metu nukentėjęs buvo neblaivus bei tai, kad teisme jis parodė, jog viskas vyko labai greitai, akivaizdu, jog dėl staiga prieš jį pavartoto smurto nukentėjęs patyrė stresą, išgąstį ir dėl šių priežasčių galėjo sąžiningai suklysti. Juolab, kad nė vienas apklaustas liudytojas neparodė, kad įvykio vietoje būtų buvęs dar ir kitas asmuo, kuris prieš nukentėjusįjį būtų vartojęs smurtą. Be to, pats kaltinamasis A. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, kad įvykio metu būtų buvęs dar koks nors asmuo, o tuo labiau prieš Š. S. vartojęs smurtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu A. N. pačios pirmos įtariamojo apklausos metu teigė, kad jokio kito vyro gatvėje nebuvo (b.l. 60); teisme parodymų apie dar kitą asmenį taip pat nedavė.
Netikėti nukentėjusiojo Š. S. parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusiojo Š. S. parodymus atitinka liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai. Liudytojas A. A. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog agresyviai nusiteikęs kaltinamasis parduotuvėje pažadėjo atiduoti skolą, o po to laukė ir, nukentėjusiajam einant pro šalį, jį užpuolė. Pats muštynių nematė, nes skubėjo apie konfliktą pranešti nukentėjusiojo artimiesiems (b.l. 112). Liudytoja B. K. patvirtino, jog A. A. pranešė, kad yra mušamas Š. S. (b.l. 113). Nė vienas liudytojas neparodė apie nukentėjusiojo Š. S. prieš A. N. pavartotą smurtą, o priešingai visi liudytojai teigė, jog sumuštą matė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, jog viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį Š. S., ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles buvo pavartotas fizinis smurtas. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie prieš nukentėjusįjį Š. S. pavartotą smurtą. Kaltinamojo A. N. parodymus teismas vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl atmetami ir vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas.
Kaltinamojo A. N. parodymų, jog jis tik gynėsi ir nenorėjo padaryti tokių sužalojimų nukentėjusiajam Š. S., nepatvirtina įrodymai surinkti baudžiamojoje byloje, o priešingai surinktų įrodymų visuma paneigia A. N. parodymus. Nors kaltinamasis A. N. nurodė, kad bijojo, kad nukentėjusysis netrenktų per galvą rankoje turėtu degtinės buteliu, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam tik norėdamas apsiginti ir tik po to, kai Š. S. jam spyrė į tarpkojį, bijodamas nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, tačiau šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai esantys byloje – nė vienas liudytojas teisme tokių aplinkybių nenurodė. Todėl kaltinamojo parodymai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų atmetami ir vertinami kaip siekimas sušvelninti savo padėtį. Kad kaltinamasis A. N. įvykdė nusikaltimą, matyti iš nukentėjusiojo Š. S., liudytojų A. A., J. V., B. K., R. S. parodymų, specialisto išvados, VšĮ „Panevėžio respublikinė ligoninė“ dokumentų bei iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų byloje nėra, todėl teismas šiais įrodymai šaltiniais remiasi, priimdamas sprendimą šioje byloje, ir vertindamas kiekvieną įrodymų šaltinį ir analizuodamas jų visumą daro išvadą, kad visuma ištirtų įrodymų patvirtina A. N. kaltę. Nuo pat pirmos nukentėjusiojo apklausos nukentėjęs teigė, kad jam spirta buvo ne mažiau trijų kartų (b.l. 3, 7, 8, 110, taip pat ir teisme nukentėjęs parodė, jog kojomis buvo suduota apie tris smūgius (b.l. 110), todėl esant tokioms aplinkybėms, aukščiau ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvada, jog kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau keturių kartų tikslinta, nurodant jos kaltinamas spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau trijų kartų.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra vienas iš nusikaltimų viešajai tvarkai, t.y. šia veika yra pažeidžiamos teisės normų saugomi visuomenės teisiniai gėriai šioje srityje – pagarba aplinkiniams ar aplinkai, visuomenės rimtis ar tvarka. Nuosavybė, sveikata, garbė, orumas ir kt. yra laikomi šios nusikalstamos veikos fakultatyviniais objektais. Kaltinamojo A. N. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo Š. S. atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nukentėjusysis Š. S. baudžiamojoje byloje pareiškė 18 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 15) dėl turėtų išlaidų akies gydymui skirtiems vaistams pirkti bei pateikė vaistų pirkimo kvitą (b.l.104). Turtinės žalos civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas ir priteistinas iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis Š. S. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 15). Neturtinės žalos civilinį ieškinį nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl įvykio patyrė didelį stresą, susijaudinimą, baimę, išgąstį ir fizinį skausmą.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. N. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje. Nukentėjęs nurodė ir jo paaiškinimus patvirtina rašytiniai dokumentai. Esant teismo ištirtiems įrodymams, teismas pripažįsta, kad neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. N. kaltę – padaryta tyčinė nusikalstama veika, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo materialines bei šeimynines padėtis – kaltinamasis dirba AB „Montuotojas“, kaltinamasis neįgalus, nukentėjusysis yra vedęs, šiuo metu taip pat dirba, į nusikaltimo pasekmes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiojo Š. S. neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas ir pripažintina, kad Š. S. civilinis ieškinys yra pagrįstas 1000 litų sumai ir iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiajam Š. S. priteistina 1000 Lt.
Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė 162,98 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 32-33). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. N. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. S. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo Š. S. buvo konsultuojamas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje. Iš byloje esančių asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelių matyti, kad Š. S. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaina yra 162,98 Lt (b.l. 36-38). Remdamasis aptartais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo A. N., kadangi žala padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais.
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. N., atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. N. neteistas (b.l. 72), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 79), pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 78), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 75), yra neįgalus (b.l. 103), dirba. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalto būdamas neteistas, bei daro išvadą, jog už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 55 straipsniu, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nes paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus bausmės skyrimo motyvus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo A. N. išieškotina 18 Lt proceso išlaidų (teismo šaukimai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, uždraudžiant A. N. per visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su Š. S. ir įpareigojant A. N. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 18 Lt turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo Š. S. 18 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. N. Š. S. 18 Lt.
Nukentėjusiojo Š. S. 2000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. N. Š. S. 1000 Lt.
Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos – 162,98 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. N. civiliniam ieškovui 162,98 Lt.
Išieškoti iš A. N. 18 (aštuoniolika) Lt proceso išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.