Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-300-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-09
Bylos Nr.
1A-5-300-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
G., G. J., G. M., O. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-300/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,gynėjui adv. Edmundui Jankaičiui,nuteistajam G. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-03 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pirma, ketvirta dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pirma, ketvirta ir devinta dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-01-06 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, pridedant dalį švelnesnės bausmės, taikant Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti G. M. ir O. P., o A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) parke, iš nenustatyto asmens, vardu A., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo – nusipirko už 250 litų vieną paketėlį su 1,550 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį neteisėtai parsigabeno į savo namus adresu: (duomenys neskelbtini) m., ir kurią, perpylęs į 3 vnt. paketėlių, neteisėtai laikė savo dešinės kojos kojinėje iki 2009 m. rugsėjo 3 d., 20.20 val., kol kratos metu 1,550 g psichotropinės medžiagos amfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis nuteistas už tai, kad nenustatytą laiką savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) m., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti laikė kambario spintelės lentynoje plastikinės plėvelės paketą su 0,036 g psichotropinės medžiagos amfetamino iki 2009 m. rugsėjo 3 d., 20.20 val., kol kratos metu 0,036 g psichotropinės medžiagos amfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo paskirti švelnesnę bausmę.

Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino, gailisi, įkalinimo vietoje nusižengimų neturėjo, priklausomybę narkotikams išsigydė. Taip pat nurodo, kad turi naujagimį kūdikį, jog šiuo metu guli ligoninėje ir jam reikalinga operacija.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai G. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad savo kaltę pripažino, gailisi, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina bylos medžiaga. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir nuoširdžiai gailisi. Asmuo laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis savo noru, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. J. pareiškus įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. padarymo, jis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad apie kratos metu rastą paketėlį su geltonos spalvos medžiaga jis nieko paaiškinti negali, nežino, kam ji priklauso ir kaip atsirado jo namuose (2 t., 178–179 b. l.), kitos apklausos metu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. padarymo, jis savo kaltės nepripažino ir parodė, jog nežino, iš kur galėjo atsirasti tie narkotikai (3 t., 57 b. l.). Be to, nuteistasis jau ne kartą teistas, nusikalto teistumui neišnykus, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl jo gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi ir prisipažinimo, teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis išsigydė priklausomybę narkotikams, kad turi naujagimį kūdikį, atmestini. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas jau įvertino šias aplinkybes skirdamas bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.

Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad šiuo metu guli ligoninėje ir jam reikalinga operacija, nenusveria bausmės tikslų ir paskirties, be to, minėti teiginiai nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Paskirdamas nuteistajam G. J. arešto bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – vienas nesunkus nusikaltimas, kitas baudžiamasis nusižengimas, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant G. J. asmenybę – teistas 4 kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gydosi nuo narkotinių medžiagų nepriklausomybės.

Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, pastebėtina, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl arešto bausmės jam skirtos pagrįstai. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam arešto bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijose numatyti arešto bausmės vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčios turinį ir pagrįstai jo veikas kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisVirginija Žindulienė