- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-1081-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12372-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Kreditorius
- UAB „Skolų išieška“
- Skolininkas
- UAB „Litpolmas“
- Kategorijos
- 125.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Skolų išieška“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Skolų išieška“ pareiškimą skolininkui UAB „Litpolmas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Skolų išieška“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Litpolmas“ 431,53 Lt skolos, 132,69 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Skolų išieška“ pareiškimą skolininkui UAB „Litpolmas“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog pagal 2012-04-11 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RPS 0006/12 kreditorius perėmė reikalavimą į skolininką, kuris kilęs iš namo savininkų bendrijos „Done“ pranešimo dėl skolos už bendrijos mokesčius. Tačiau šalia reikalavimo priteisti iš skolininko skolą yra reiškiamas reikalavimas priteisti ir nuostolius, kuriuos sudaro palūkanos ir skolos išieškojimo išlaidos. Perėmęs reikalavimo teisę į skolą už bendrijos mokesčius, naujasis kreditorius reikalauja atlyginti ir nuostolius, tačiau nenurodė faktinio pagrindo ir įrodymų, kuriais būtų galima jį pagrįsti, kad tokį reikalavimą į skolininką turėjo pradinis kreditorius. Taip pat nurodė, jog kreditorius prašydamas priteisti iš skolininko 200 Lt teisinių paslaugų išlaidas nepateikė teismui šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti būtinos ir pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl negali būti priteisiamos, jeigu patirtų išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėjo, kad CPK 433 str. 3 d. nuostata, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami taikytina materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams (CPK 431 str. 1 d.), tačiau ne reikalavimams priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog dėl nurodyto kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o LR CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą, atsisakytina priimti (CPK 435 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius UAB „Skolų išieška“ atskiruoju skundu (b.l. 7-10) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-04-12 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas spręsdamas dėl pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo turi tikrinti tik atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir įsitikinti, jog pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi nepažeistų teisės aktais įtvirtinto teisinio reguliavimo, neturi vertinti pareikšto reikalavimo pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo. Pažymėjo, kad kolos negrąžinimo atsiradusių nuostolių atlyginimas yra šalutinė prievolė, reikalavimo perdavimo atveju ji įprastai seka paskui pagrindinę prievolę, kaip viena iš papildomų teisių. Reikalavimą į skolininką atlyginti nuostolius pradinis kreditorius turi pagal įstatymą ir reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat buvo nurodyta ir pareiškime dėl teismo įsakymo. Taigi šiuo atveju buvo nurodytas tiek faktinis pagrindas, tiek ir teisinis pagrindas. Bylinėjimosi išlaidos yra šalutinis reikalavimas, jam turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindiniam reikalavimui, jei įstatyme nenurodyta kitaip. Teismo įsakymo reguliuojančios specialiosios normos nurodo, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo jokie įrodymai nepridedami, šios specialiosios normos turi būti taikomos visiems pareiškime esantiems reikalavimams, jokių išimčių bylinėjimosi išlaidų pagrindimui šios specialiosios normos nenumato.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Vadovaujantis LR CPK 435 str. 2 d., teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Skolų išieška“ kreipėsi į teismą, prašydamas CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininko 431,53 Lt skolos, 132,69 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius UAB „Skolų išieška“ reikalavimą dėl skolos, nuostolių priteisimo iš skolininko grindė 2012-04-11 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.RPS, 2012-04-12 namo savininkų bendrijos „Done“ pranešimu dėl skolos bendrijai Nr.29 už bendrijos mokesčius, taip pat nurodė, jog nuostolius sudaro 46,38 Lt palūkanų pagal CK 6.261 str. ir CK 6.210 str. 2 d. ir 86,31 Lt skolos išieškojimo išlaidų, remiantis CK 6.249 str. 4 d. 2 p. ir 3 p. ir 2012-04-11 Nr.RPS 0006/12.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, kreditoriaus pareiškimą atmetė kaip aiškiai nepagrįstą iš esmės dviem argumentais, jog naujasis kreditorius reikalaudamas atlyginti nuostolius, nenurodė faktinio pagrindo ir įrodymų, kuriais būtų galima jį pagrįsti, kad tokį reikalavimą į skolininką turėjo pradinis kreditorius bei tuo pagrindu, jog bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos pateiktais įrodymai, todėl nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo jos negali būti priteisiamos.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje kreditoriaus pareikšto reikalavimo dalyje dėl nuostolių priteisimo iš skolininko nėra pagrindo pripažinti aiškiai nepagrįstu. Minėta, jog CPK nenustato kreditoriaus pareigos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti įrodymus. Todėl nesant pateiktų pareiškime reikalavimą dėl nuostolių priteisimo pagrindžiančių dokumentų, nėra pagrindo daryti išvados, jog kreditoriaus reikalavimas priteisti nuostolius iš esmės yra neįmanomas ar aiškiai nepagrįstas. Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, todėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kreditoriaus prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ar jo dalies. Spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tik formaliai turi patikrinti, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei patikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, jog kreditorius UAB „Skolų išieška“ pareiškime nurodė, jog nuostolius sudaro 46,38 Lt palūkanų pagal CK 6.261 str. ir CK 6.210 str. 2 d. ir 86,31 Lt skolos išieškojimo išlaidų, remiantis CK 6.249 str. 4 d. 2 p. ir 3 p. ir 2012-04-11 Nr.RPS 0006/12. Todėl iš esmės buvo nurodyti tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas.
Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo taip pat prašė priteisti iš skolininko 200 Lt bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą, remiantis VšĮ „Teisinių sprendimų centras“ sąskaita-faktūra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog reikalavimas priteisti 200 Lt teisinių paslaugų išlaidas nepagrįstas išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, jog CPK 433 str. 3 d. nuostata (kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo jokie įrodymai nepridedami) taikytina materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams (CPK 431 str. 3 d.), tačiau ne reikalavimams priteisti bylinėjimos išlaidas. Kadangi XXIII skyriaus (bylų dėl teismo įsakymo išdavimo) specialios normos bylinėjimosi išlaidų pagrindimo nereglamentuoja, todėl taikomos bendrosios normos reglametuojančios bylinėjimos išlaidų priteisimą. CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, jog išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti būtinos ir pagrįstos pateiktais įrodymais. Patirtos minėtos išlaidos negali būti priteisiamos jeigu patirtų išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 93 str. 1d ., 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką, jog galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tokį pareiškimą LR CPK 435 str. 2 d. pagrindu.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.