Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-08-12 · Civilinė byla Nr. e2VP-29392-905/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-12
Bylos Nr.
e2VP-29392-905/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
Suinteresuotas asmuo
J. S., R. S.
Skolininkas
R. S.
Kreditorius
UAB „Finansų administravimas“
Kategorijos
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. e2VP-29392-905/2019Proceso Nr. 2-68-3-23273-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., R. S. ir antstolis Dainius Šidlauskas.

Reikalavimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui R. S. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės J. S. vardu atidarytose banko sąskaitose (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-5161-860/2017 ir Nr. e2-9784-892/2018 vykdomas išieškojimas iš skolininko R. S.. Iš antstolio 2019 m. liepos 12 d. patvarkymo matyti, kad skolininko sutuoktinė J. S. turi banko sąskaitas Anykščių kredito unijoje ir banke AB Swedbank, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui UAB „Finansų administravimas“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Civilinio proceso kodekso 595 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, jog pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas ((duomenys neskelbtini) straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Prie pareiškimo pridėtas 2019 m. birželio 20 d. turto arešto aktas patvirtina, kad antstolis pritaikė areštą už 1128,50 Eur sumą J. S. sąskaitose, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti-reali areštuotų lėšų suma jau būtų antstolio aprašyta ir būtent kokio pobūdžio-kilmės lėšos yra areštuotos (pavyzdžiui, darbo pajamos, paveldėtos ar padovanotos lėšos, kt.). Be to, šiuo metu nežinoma, kokios būtent lėšos ateityje pateks į banko sąskaitą, todėl nėra galimybės spręsti dėl tų lėšų statuso (ar tai bus asmeninės vieno sutuoktinio ar bendros abiejų sutuoktinių lėšos). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas J. S. realias (o ne būsimas-hipotetines) pajamas. Kadangi nėra įrodymų apie tokį J. S. turtą, tai nėra ir pagrindo-prielaidų nustatyti, kad skolininkui R. S. priklauso tam tikra dalis areštuotų J. S. piniginių lėšų. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas-neįrodytas, todėl atmestinas.

Teismo išvada

Prašymą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius