- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 1-967-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01919-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- P. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį – 15 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 parų areštas ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. S. 2019 m. sausio 13 d., apie 23.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,26 promilės etilo alkoholio).
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis P. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2019 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., važiavo iš kaimo, pavadinimo tiksliai neatsimena, kuriame prieš tai su savo draugu V. A. išgėrė du butelius brendžio 0,7 l talpos. Po alkoholinio gėrimo pavartojimo praėjus maždaug pusei valandos, kartu nusprendė važiuoti pas jį į namus Vilniuje. Apie 21.00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustabdė policijos ekipažas. Policijos pareigūnams iš karto pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Po patikrinimo alkotesteriu buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui. Automobilis priklauso draugui V. A.. Automobilį vairavo jis (P. S.), vairavimo teisės neturi. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 42, 47).
Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 13 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu P. S.. Apie 23.50 val., važiuojant Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo labai lėtai, vingiavo po važiuojamąją dalį. Susilyginus su automobiliu, pastebėjo, kad automobilio langai stipriai aprasoję, kas sukėlė įtarimą, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilį patikrinimui sustabdė (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Automobilį vairavo P. S., kuris prisipažino vartojęs alkoholį. Patikrinus centrinėje duomenų bazėje paaiškėjo, kad P. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Alkotesteriu P. S. buvo nustatytas 2,49 promilės girtumas. Automobilio keleivio pusėje sėdėjo automobilio savininkas V. A., kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl automobilio perdavimo neblaiviam asmeniui. Iškviestas V1749 ekipažas vairuotoją P. S. pristatė į Priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, nes trukdė eismui (b. l. 22).
Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 13 d. savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), šventė žmonos gimtadienį, vartojo alkoholį. Apie 20.00 val. jam paskambino iš darbo viršininkas ir pasakė, kad apie 22.00 – 23.00 val. reikia eiti į darbą. Tai sužinojęs jis paskambino savo bendradarbiui P. S. ir paprašė, kad nuvežtų į darbą. Apie 21.00 val. atvažiavo P. S., kurį atvežė jam nepažįstamas P. S. draugas. Būdamas jo namuose P. S. alkoholio nevartojo, kad P. S. buvo neblaivus nepastebėjo, nes pats buvo išgėręs. Kartu su P. S. sėdo į jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), P. S. sėdo už automobilio vairo, nes buvo įsitikinęs, kad P. S. turi teises, į darbą visada atvažiuodavo savo automobiliu. Važiuojant paprašė, kad P. S. užvežtų į alkoholio parduotuvę Šeškinėje, norėjo nupirkti butelį alkoholio viršininkui. Važiuojant (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos ekipažas. Policijos pareigūnai patikrino P. S. blaivumą ir išvežė į policijos komisariatą. Jis (liudytojas) išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus (b. l. 25).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuotas 2019 m. sausio 13 d. pranešimas dėl automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivaus (nustatytas 2,49 promilės girtumas) ir neturinčio teisės vairuoti transporto priemones vairuotojo (b. l. 6).
Policijos pareigūno A. V. tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės įvykio aplinkybės dėl neblaivaus vairuotojo P. S. vairuoto automobilio „Opel Astra“, kurios iš esmės analogiškos jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 8).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracijos data 1999 m. gruodžio 17 d., valdytojas-savininkas yra V. A. (b. l. 9).
VšĮ „Emprekis“ duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio mėnesį automobilio „Opel Astra“ 1999 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 910 Eur su PVM (b. l. 10).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2019 m. sausio 14 d. automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į aikštelę Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). 2019 m. sausio 18 d. leista automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui arba jo įgaliotam asmeniui. V. A., leidimas įteiktas pasirašytinai (b. l. 13).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad P. S. 2019 m. sausio 13 d. 23.56 val. nustatytas 2,49 promilės girtumas (b. l. 28-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 469/2019(01) patvirtina, kad P. S. kraujyje (paimtame 2019-01-14 00.20 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog P. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo P. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
P. S. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, prašė teismo išdėstyti paskirtos baudos ir konfiskuotinos sumos mokėjimą dalimis 24 mėnesiams (b. l. 55-56).
Skirdamas bausmę P. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nebuvo padaryta, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas 4 kartus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos, nuobaudos galioja, neblaivus vairavo transporto priemonę pirmą kartą), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. S. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Taip pat prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė P. S. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis P. S. neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis P. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė P. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Opel Astra“) vertę atitinkančią sumą – 910 eurų.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – V. A.. Byloje pateiktame VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „Opel Astra“ vertė 2019 m. sausio mėnesį buvo – 910 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo P. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 910 eurų.
Kaltinamasis P. S. prašė išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kurios vykdymas pavedamas vykdyti antstoliams. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, nenumato galimybės išdėstyti dalimis konfiskuoto turto išieškojimo terminą. Konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, bus perduotas kompetentingai institucijai – antstoliui, todėl P. S. gali kreiptis į antstolį ir susitarti dėl konfiskuotos sumos mokėjimo tvarkos, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes (Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 nutartis byloje Nr. 1S-408-315/2018).
P. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu P. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 14 d. 00.45 val. iki 2019 m. sausio 14 d. 10.17 val. (b. l. 33, 35), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už dviejų MGL dydžio baudą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2019 m. sausio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 1,05 Eur su PVM (b. l. 14-19). Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 50 MGL baudą įskaityti vienos dienos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 14 d. 00.45 val. iki 2019 m. sausio 14 d. 10.17 val., t. y. vieną dieną, kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 48 MGL (2 400 Eur) bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 16 (šešiolika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Paskirti P. S. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti P. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant į valstybės biudžetą iš P. S. konfiskuotino turto (automobilio „Opel Astra“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Priteisti iš P. S. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1,05 Eur (vieną eurą 05 ct) proceso išlaidų, įpareigojant sumokėti šias išlaidas per dvidešimt dienų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191688326) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440.
Išaiškinti P. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.