Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant pareiškėjai J. T., suinteresuotam asmeniui G. T., suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus atstovei adv. Editai Bartulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys - G. T., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Informacinių technologijų asistavimo centras“, A. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Dėl pareiškėjos nemokumo

Teismas pažymi, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Dėl pareiškėjos sąžiningumo

Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje esantys faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai leidžia teismui suabejoti pareiškėjos J. T. sąžiningumu, kaip būtinąja sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti, o šių abejonių pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu nepašalino.

2007 m. sudarytomis laidavimo sutartimis su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pareiškėja bei jos sutuoktinis, kaip solidarūs skolininkai laidavo už savo valdomos UAB „Kalijuka“ prievolių pagal šešias transporto priemonių lizingo sutartis, kurių bendra vertė siekė 483 800 Lt, įvykdymą, t.y. įsipareigojo atsakyti kreditoriui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Kalijuka“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2008 m. prasidėjus UAB „Kalijuka“ finansiniams sunkumams, kaip paaiškino pareiškėja – dėl pasaulinės ekonominės krizės, ji negalėjo tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal transporto priemonių lizingo sutartis, laiku nemokėjo lizingo įmokų, dėl ko 2008 m. gegužės mėnesį lizingo sutartys buvo nutrauktos, atitinkamai kilo lizingo gavėjo UAB „Kalijuka“ sutartinė atsakomybė. Apie įmonės sutartinę atsakomybę ir lizingo davėjo pareikštas turtines pretenzijas J. T. ir jos sutuoktinis, būdami įmonės akcininkais, bei vadovu, negalėjo nežinoti, o tuo pačiu negalėjo nesuvokti jiems, kaip solidariai už UAB „Kalijuka“ prievoles atsakingiems asmenims (laiduotojams) galinčios kilti atsakomybės ir turtinių pretenzijų jų atžvilgiu. 2008-05-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ informavo UAB „Kalijuka“ apie tai, kad įmonei nuolat vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, nuo 2008-05-20 kreditorius vienašališkai jas nutraukia, o nutraukus sutartį lizingo davėjas pareikalavo grąžinti lizinguojamą turtą lizingo davėjui ir sumokėti visas likusias mėnesines įmokas, delspinigius už vėlavimą bei atlyginti visus nuostolius dėl sutarties nutraukimo prieš terminą (I t. b.l. 124). Taigi, nors pareiškėjai bei jos sutuoktiniui vėliausiai 2008 m. gegužę galėjo ir turėjo būti žinoma apie UAB „Kalijuka“ prievolių, už kurias buvo laiduojama, nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei pagrindą pareiškėjos ir jos sutuoktinio solidariajai atsakomybei kilti buvimą, o taip pat apie UAB „Kalijuka“ finansinius sunkumus, betarpiškai įtakojančius ir šeimos pajamas, šeimos turtinę padėtį ir finansinę situaciją, tačiau tuo pačiu metu pareiškėja ir G. T. kreipėsi su paraiška dėl būsto kredito gavimo, o po kelių mėnesių, t.y. 2008 m. liepą prisiėmė naujų itin didelių finansinių įsipareigojimų. 2008-07-02 buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis su Nordea Bank Finland Plc, pagal kurią buvo paimtas 278035 eurų (apie 959 999,24 Lt) – kreditas, o po mėnesio – 2008-08-12 tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir pareiškėjos sutuoktinio G. T. buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini) lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10107,74 eurų (apie 34 900 Lt) vertės automobilio įsigijimo finansavimo 36 mėnesių laikotarpiui, kurios įvykdymą laidavimu užtikrino pareiškėja J. T.. Be to, žinodama ir negalėdama nežinoti apie UAB ‚Citadele faktoringas ir lizingas“ pareikštas jos bei sutuoktinio valdomai įmonei - UAB „Kalijuka“ turtines pretenzijas pagal lizingo sutartis bei prisiėmusi naujus stambius ilgalaikius įsipareigojimus Nordea Bank Finland Plc, pareiškėja iš esmės tuo pat metu, t.y. 2008-07-16 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jai priklausančias UAB „Kalijuka“ akcijas už 10000 Lt (I t. b.l. 131-132), atitinkamai nustojo būti įmonės akcininke, o jos sutuoktinis – įmonės vadovu. Tokiu būdu pareiškėja ir jos sutuoktinis, 2008 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais prisiėmę ir turėdami stambių finansinių įsipareigojimų, žinodami apie jiems pareikštas turtines pretenzijas, susijusias su lizingo sutarčių vykdymu, ir tuo pat metu perleisdami UAB „Kalijuka“ iš esmės neteko pagrindinio šeimos pajamų šaltinio, pajamų, iš kurių buvo vykdomos ir buvo planuota toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus, tokiu būdu pablogino savo turtinę padėtį ir finansinių įsipareigojimų vykdymo galimybes. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. T. nurodė, kad būsto kredito sutarties su Nordea sudarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo apie 2000 Lt darbo užmokestį, pagrindinis šeimos šaltinis buvo būtent jos sutuoktinio G. T. gaunamas darbo užmokestis UAB „Kalijuka“ . Pažymėtina ir tai, kad Būsto kreditavimo sutarties, sudarytos su Nordea Bank Finland Plc 5.2.4. punktu kredito gavėjai įsipareigojo neprisiimti daugiau pareigų ir įsipareigojimų kitoms kredito institucijoms ar kitiems asmenims pagal kreditų, išperkamosios nuomos ar pan. sutartis, laidavimo ar garantinius raštus, išskyrus kai kredito gavėjo finansinis pajėgumas tai leidžia, tačiau praėjus kelioms savaitėms po būsto kreditavimo sutarties sudarymo pareiškėja sudarė laidavimo sutartį su UAB „Swedbank lizingas“, kuria laidavo už savo sutuoktinį G. T. pagal jos sudarytą 10107,74 eurų (apie 34900 Lt) vertės automobilio lizingo sutartį, taip pat tuo metu jau egzistavo minėti įsipareigojimai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pagal laidavimo sutartis, apie kurių buvimą kreditorius Nordea Bank Finland Plc būsto kredito ėmimo metu nebuvo informuotas. 2008-04-22 paraiškoje Nordea Bank Finland Plc būsto kreditui gauti pareiškėja ir jos sutuoktinis nurodė, kad turi tik vieną finansinį įsipareigojimą - UAB „Baltic American“ būsto paskolą, įsipareigojimo suma – 358812 Lt, jokių kitų įsipareigojimų, įskaitant ir kylančių ir laidavimo sutarčių, sudarytų su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, užtikrinant UAB „Kalijuka“ prievoles pagal lizingo sutartį įvykdymą, pareiškėja nenurodė. Taip pat ir grafoje dėl turimo turto pareiškėja su sutuoktiniu nurodė nuosavybės teise turimas 500000 Lt vertės UAB „Kalijuka“ akcijas (II t. b.l. 66-69, 157), tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, praėjus kelioms dienoms po būsto kredito sutarties sudarymo, šios akcijos buvo parduotos už ženkliai mažesnę kainą – 10000 Lt. Kodėl paduodant paraišką būsto kreditui gauti pareiškėja ir jos sutuoktinis nurodė UAB „Kalijuka“ akcijų vertę – 500000 Lt, o po kelių savaičių jas pardavė už 10000 Lt, nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis teismui paaiškinti negalėjo. Jokių UAB „Kalijuka“ finansinę padėtį ginčo laikotarpiu galinčių atspindėti ir leidžiančių teismui įvertinti finansinės atskaitomybės ar kitų dokumentų teismui nepateikė. Nors pareiškėja ir jos sutuoktinis paaiškino, kad lizingo bei kredito sutarčių sudarymo metu šeimos pajamos per mėnesį siekė iki 20000 Lt, t.y. buvo tokios, kad leido prisiimti tokius finansinius įsipareigojimus, kuriems per mėnesį padengti buvo skiriama iki 10000 Lt, pareiškėja tuo metu dirbo ir gaudavo apie 2000 Lt dydžio darbo užmokestį, tuo tarpu pagrindinės šeimos pajamos buvo G. T., kaip UAB „Kalijuka“ vadovo atlyginimas, kaip nurodė G. T., siekęs iki 8000 Lt per mėnesį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes apie tuo metu pareiškėjos ir jos sutuoktinio iš darbo santykių gaunamas pajamas ir jų dydį, pajamų pasikeitimus (nuo kada pradėjo mažėti pajamos, kokiu mastu ir kt.), teismui nepateikta. Atsižvelgiant į tai, daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis toje situacijoje ir tuo laikotarpiu, atsižvelgiant į visas aplinkybes, be kita ko, į gaunamas pajamas, elgėsi kaip bonus pater familias, t.y. kaip protingi, apdairūs ir sąžiningi civilinių teisinių santykių dalyviai, laikėsi atsakingo skolinimosi principų, prisiimdami naujai sudaromais sandoriais didelius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, tuo pat metu žinodami apie jau pareikštus kitų kreditorių reikalavimus, teismas negali.

Pažymėtina ir tai, kad tuo metu, kai dėl netekto verslo, t.y. perleidus UAB „Kalijuka“ ir kitų aplinkybių sumažėjo šeimos pajamos, prasidėjo sunkumai vykdant prievoles tiek hipotekiniam kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (banko atstovė paaiškino, kad įmokas pradėta netinkamai mokėti nuo 2010 m. gegužės mėnesio, o bylos medžiaga rodo, kad dėl vėlavimo mokėti kredito įmokas, įmokų nemokėjimo, tarp šalių vyko derybos, susirašinėjimas, galiausiai 2010 m. spalį ir 2011 m. rugsėjį buvo pasirašyti papildomi susitarimai, kuriais atidėtas palūkanų mokėjimas, nustatytos kitos skolininkams švelnesnės sąlygos), tiek kitiems kreditoriams - UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (lizingo davėjas jau buvo nutraukęs lizingo sutartis ir reiškė pareiškėjai bei jos sutuoktiniui turtines pretenzijas, buvo bylinėjamasi teismuose dėl lizingo sutarčių), A. A. (2010-03-29 notaro buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 279692,10 Lt skolos išieškojimo iš G. T. pagal vekselį, kurio išrašymo laiko, pagrindo, gautų pagal vekselį pinigų panaudojimo aplinkybių nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis G. T. teismui nenurodė), o būtent 2010-05-28 pareiškėja ir jos sutuoktinis sudarė Povedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro R. K., kuria susitarė, kad bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, darbo užmokestis ar bet koks kitas atlyginimas, indėliai bankuose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir/ar registruotas, asmeninė nuosavybė (visiško turto atskirumo teisinis režimas) (I t. b.l. 36-38). Atsižvelgiant į kontekstą, kuriame buvo sudaryta povedybinė sutartis, sutuoktinių pasirinktą turtinių santykių reguliavimo modelį, pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimai apie tai, kad povedybinės sutarties sudarymą sąlygojo pablogėję sutuoktinių tarpusavio santykiai, o ne bandymas išvengti išieškojimų nukreipimo į vieno ar kito sutuoktinio turtą, vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, negalint daryti pagrįstos ir pakankamos išvados dėl FABĮ 6 str. 1 d. įvirtintų sąlygų buvimo, ir esant pagrindui teigti, jog pareiškėjos J. T. nemokumas ir dabartinė sunki finansinė padėtis atsirado ne tik dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (pasaulinės ekonominės krizės, nedarbingumo), bet ir dėl FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pareiškėjos veiksmų, leidžiančių suabejoti jos sąžiningumu, atsakingumu, atidumu, teismas negali tenkinti pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, kadangi priešingu atveju nebūtų pasiektas vienas iš bankroto proceso tikslų – užtikrinti teisingą skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).

Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc šioje byloje patyrė 1258,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (II t. b.l. 85-87), todėl vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. jos turėtų būti priteistos iš pareiškėjos, tačiau atsižvelgiant į dabartinę sunkią pareiškėjos turtinę padėtį, gaunamų pajamų dydį, tai, kad šiuo metu pareiškėja negali dribti dėl sveikatos būklės, t.y. jos sunkią turtinę padėtį sąlygoja iš dalies ir nuo pačios pareiškėjos nepriklausančios objektyvios aplinkybės, į tai, kad, kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc turi galimybę naudotis ir teisininkių, dirbančių banke, teisine pagalba ir taip mažinti patiriamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat į protingumo ir teisingumo principus, iš pareiškėjos priteistinos suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 700 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 str., FABĮ 5 str. 8 d. 1-2 p., 6 str. 1 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti kelti pareiškėjai J. T. bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjos J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland Plc (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.