- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-120-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00018-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. M.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. M. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinį skundą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartimi paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimas, kuriuo G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 2 dalį ir ANK 45 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine administracine nuobauda – 500 eurų dydžio bauda už tai, kad 2020 m. lapkričio 27 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, pasirodė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis, pakartotinai metų laikotarpiu, įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, t. y. vaikščiojo po prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ vos pastovėdamas ant kojų, nesiorientuodamas aplinkoje, taip pat už tai, kad viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 2.1.5.2. punkto reikalavimo – vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 250 Eur dydžio baudą, ją įpareigoti sumokėti per 5 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant per mėnesį iki paskutinės jo dienos po 50 Eur.
2.1. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. aptaria ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei nurodo, kad jis absoliučiai neturi jokių realių bei potencialių galimybių padengti Institucijos jam paskirtą 500 eurų dydžio baudą, kadangi jis verčiasi atsitiktinio pobūdžio darbais, vasaromis, kai yra daugiau darbo, dirba (duomenys neskelbtini) rajono kaimuose pas fermerius. Jis nuoširdžiai gailisi ir visapusiškai pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, tačiau šiame kontekste pastebi, jog jis niekam nesukėlė jokių sunkių padarinių, nekilo sunkių pasekmių, neatsirado žalos, nebuvo nė vieno prekybos centro lankytojo. Tik prekybos centro apsaugos darbuotojas pareiškė jam pretenziją.
2.2. Apeliantas prašo vadovautis sveiko proto principu, atsižvelgti į jo ypač sunkią turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra visiškai beviltiška. Apeliantui, norint padengti tokią astronominio dydžio baudą, iš desperacijos ir visiškos nevilties lieka eiti tik vogti, o tai prilygsta naujų veikų darymui pagal ANK 108 straipsnį arba BK 178 straipsnį. Apeliantas labai bijo būti perduotas antstoliams, kadangi antstoliai prie išieškomos kosminio dydžio 500 eurų dydžio sumos prisiskaičiuos dar mažiausiai trečdalį skolos administravimo išlaidų, o tai taptų absoliučiai nebepakeliama našta. Apeliantas pažymi, kad galimybė sumokėti 250 eurų baudą, būtų įveikiamas iššūkis. Jis šiuo metu yra Užimtumo tarnyboje registruotas bedarbis, SODROS duomenis, nuo 2021 m. vasario 13 d. iki 2021 m. kovo 15 d. jo pajamos buvo nulinės, t. y. jis negauna jokių oficialių pajamų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis šiuo metu gyvena pusbadžiu, nuomojamame būste, kenčia didžiulį skurdą bei nepriteklių. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas faktines aplinkybes bei prie apeliacinio skundo pridėtus oficialius dokumentus, apeliantas maldauja jam sumažinti baudą nuo 500 eurų iki 250 eurų bei išdėstyti jos mokėjimą penkių mėnesių laikotarpiui. Apeliantas viliasi, jog apeliacinės instancijos teismas jo nepasmerks patekimui į antstolių pražūtį ir pritaikys išimtį, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies normą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyriaus viršininkas A. R. prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. kaltės padarius administracinius nusižengimus, už kuriuos jis nubaustas Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį ir ANK 45 straipsnio 4 dalį, neginčija, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirtą 500 Eur dydžio baudą sumažinti iki 250 Eur bei išdėstyti jos mokėjimą per penkių mėnesių laikotarpį.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
13. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
14. Pažymėtina, kad G. M. Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Š. 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu nubaustas ne tik pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, bet ir pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę pakartotinai. Nors G. M. šiuo metu yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo finansinė padėtis yra sunki, tačiau jis yra darbingas asmuo, šeimos ir išlaikytinių neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis nustatyta, jog G. M. jau 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo nubaustas, be kita ko, ir pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, t. y. už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, tačiau praėjus vos dviem mėnesiams, jis ir vėl padarė analogišką administracinį nusižengimą, o neblaivumas vienareikšmiškai įtakojo ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Ir ši aplinkybė parodo, kad G. M., tvirtindamas apie savo sunkią materialinę padėtį, jau būdamas nubaustas bauda, iš ankstesnio baustumo jokių išvadų nepadarė, kritiškai savo elgesio nevertino.
15. Kaip jau buvo aptarta, šiuo atveju mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, ir yra pagrindas daryti išvadą, kad nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors nėra pagrindo abejoti tuo, kad G. M. finansinė padėtis yra sunki, bet aptarti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. yra atsakingas ir kritiškai vertinantis savo elgesį asmuo, linkęs nenusižengti, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog G. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo. Šiuo atveju administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti G. M. palikus pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirtą 500 Eur dydžio baudą.
16. Kartu pažymėtina, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.
17. Nagrinėjamu atveju nutarimą priėmė Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyrius, jam ir turėjo būti pateiktas rašytinis prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. to nepadarė, šio klausimo neprašė spręsti net ir skundu apylinkės teismo, ir šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
18. Atsižvelgus į tai, kad prašymas išdėstyti paskirtą baudą pateiktas tik apeliaciniame skunde, sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo svarstyti šį klausimą ir keisti teisėtą apylinkės teismo sprendimą. Taigi G. M., manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis su jį pagrindžiančiais įrodymais jis turi teisę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
19. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.