- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-22
- Bylos Nr.
- N-403-2152-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarties E. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. F. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 19 d. nutarimą E Nr. 212789 ir sumažinti skirtą nuobaudą iki 500 Lt arba visai jos neskirti. Skunde nurodė, kad administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad neturėdama teisės vairuoti perstatinėjo automobilį ir atsirėmė į kito automobilio priekį bei lengvai jį apgadino. Išsigandusi didelio spaudimo, reikalavimų ir grasinimų, iš apgadinto automobilio Mazda savininko bei jo draugų (kurių susirinko apie 10) pusės, iš įvykio vietos pasišalino. Dėl savo pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Pažymėjo, kad tai pirmas nusižengimas, gyvena kartu su pensininku ir invalidu tėvu, viena augina nepilnametę dukrą, mama yra mirusi, materialinė padėtis yra labai sunki. Todėl mano, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹ straipsnį bei pakeisti atsakovo paskirtą nuobaudą arba visai jos neskirti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 19 d. nutarimą pakeitė ir nutarimu paskirtą 4000 Lt baudą sumažino iki 1000 Lt.
Teismas nurodė, kad E. F. nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, pačios prisipažinimu, jis kvalifikuotas tinkamai, paskirta nuobauda sankcijos ribose. Tačiau tesimas pažymėjo, kad nuobauda švelnintina, nes E. F. prisipažįsta ir gailisi nusižengusi, santaupų neturi, nedirba, viena augina mažametę dukrą, todėl, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir nuobauda švelnintina. Kartu teismas pažymėjo, kad E. F. tinkamai negalėjo paaiškinti, kodėl ir kokiu tikslu ji tą dieną, neturėdama teisės vairuoti, vairavo svetimą automobilį bei kodėl pasišalino iš įvykio vietos bei nepranešė policijai.
III.
Apeliaciniu skundu E. F. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartį, sumažinant skirtą baudą iki 500 Lt arba visai jos neskiriant. Mano, kad buvo nubausta per griežtai. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus m. VPK VP EPT prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad dar labiau švelninti E. F. paskirtą nuobaudą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pirma, pareiškėja padarė pakankamai šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo, neturėdama teisės vairuoti, o atsitikus eismo įvykiui, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl simbolinės nuobaudos už šiuos pažeidimus paskyrimas arba jokios nuobaudos neskyrimas nesudarytų prielaidų pasiekti nuobaudos tikslų (ATPK 20 straipsnis). Antra, pareiškėja savo 2006 m. birželio 28 d. paaiškinime neteigė, kad po įvykio jai buvo grasinama, todėl abejotinas jos apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad jai buvo grasinama ir dėl to ji pasišalino iš įvykio vietos. Trečia, pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį (pavyzdžiui, pajamų ar turto deklaracijos, pažymos iš Nekilnojamojo turto registro apie jos vardu registruotą turtą, duomenų iš kredito įstaigų apie jos vardu atidarytose sąskaitose esančių piniginių lėšų sumas ir jų judėjimą ar pan.). Ketvirta, asmuo, neturintis teisės vairuoti, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėtų numatyti galimas neigiamas pasekmes kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui dėl tokio neteisėto elgesio, todėl pats ir turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.