Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1123-402/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-02
Bylos Nr.: eI3-1123-402/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00487-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: Žeimių medžiotojų
Atsakovas: Jonavos rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Pauliukų žemės ūkio bendrovės

Administracinė byla Nr. eI3-1123-402/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00487-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 2 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjo Žeimių medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjui G. Z., atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei K. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Pauliukų žemės ūkio bendrovės atstovei advokatei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Žeimių medžiotojų būrelio skundą atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pauliukų žemės ūkio bendrovei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023-01-19 Jonavos rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą Nr. 19 B-7 (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo nustatyta, jog laukiniai gyvūnai Pauliukų žemės ūkio bendrovei (toliau – Pauliukų ŽŪB) padarė žalos už 24 486,66 Eur, iš dalies sunaikindami Pauliukų ŽŪB priklausantį kukurūzų pasėlį.

Sprendimą Žeimių medžiotojų būrelio vadovui 2023-01-25 elektroniniu paštu atsiuntė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyrius. Kartu su Sprendimu pareiškėjui buvo pateiktas ir 2022-10-17 Komisijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. LS-7 (toliau – Apžiūros aktas), jo priedas, kuriame buvo pateiktas Sprendime nustatytos žalos apskaičiavimas, Pauliukų ŽŪB 2023-01-13 pažyma (toliau – Pažyma), 2022 m. 39–41 savaičių supirkimo kainų suvestinės ataskaita (toliau – Ataskaita).

Pareiškėjo nuomone, Komisija priėmė Sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 18 straipsniui, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatoms. Be to, Sprendimas yra motyvuotas vadovaujantis Apžiūros aktu, kuris yra nepagrįstas ir kuriame selektyviai vertinta informacija, todėl laikytinas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje įvardytus, administraciniam aktui keliamus reikalavimus, dėl to naikintinas.

Metodikos 7 punkte yra nustatyta, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę:

X = S₁p₁+S₂p₂+S₃p₃+…+Snpn , (%), S₁+S₂+S₃+…+Sn

kur:

X – vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas, %;

S₁, S₂, S₃...Sn – pasėlio dalių, pakenktų nevienodai intensyviai, plotai, ha;

p₁, p₂, p₃...pn – atskirų pakenktų pasėlio dalių pakenkimo intensyvumas, % (Metodikos 7.2 papunktis).

Metodikos 8 punkte yra nustatyta, jog derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas, pagal formulę:

N = DX(S₁+S₂+S₃+…+Sn) , (t), 100

kur:

N – derliaus netekimas, t;

D – einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, t iš vieno ha.

Komisija turėjo pareigą nustatyti ne tik bendrą plotą, kuris buvo pažeistas, tačiau ir pažeistą plotą, diferencijuodama pagal pažeidimo lygį. Tada šių duomenų pagrindu – nustatyti vidutinį ploto pažeidimo lygį, t. y. vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą (X). Tuomet pasėlio vidutinį derlingumą dauginti iš pasėlio vidutinio svertinio pakenkimo intensyvumo ir bendro pažeisto ploto bei viską dalinti iš 100.

Kaip matyti iš kartu su Sprendimu pateikto žalos apskaičiavimo, Komisija vidutiniu svertiniu pasėlio pakenkimo intensyvumu laikė bendro sklypo ploto pažeidimą procentais (t. y. kokioje sklypo dalyje procentais buvo fiksuota žala). Komisija, apžiūrėjusi kukurūzų laukus, nustatė, jog laukų plotuose vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas yra:

1 laukas 31,94 ha = pažeistas plotas 3,39 ha (10 %);

2 laukas 11,74 ha = pažeistas plotas 2,00 ha (17 %);

3 laukas 141,65 ha = pažeistas plotas 2,60 ha (1,84 %).

Pažymėtina, jog vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas sklype nėra lygus procentinei pažeisto sklypo daliai. Vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas reiškia, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Šiuo atveju, kaip matyti iš Sprendimo ir Apžiūros akto turinio, intensyvumo vertinimas iš viso nebuvo atliekamas ir nei Sprendime, nei Apžiūros akte nėra pasisakoma, koks vidutinis svertinis pasėlio pakenkimas buvo kiekvieno sklypo pažeistame plote.

Komisijos pateikti skaičiavimai neatitinka Metodikoje nustatytos tvarkos, nes formulėse yra naudojami klaidingi dėmenys. Kaip matyti iš kartu su Sprendimu pateikto žalos dydžio vertinimo, 1 sklypo atveju Komisija, nustatydama patirtos žalos dydį, pasėlio vidutinį derlingumą tonomis daugino iš 10 proc. (kas yra lygu pažeisto pasėlio ploto (3,39 ha) procentinei daliai, šią lyginant su bendru pasėlio plotu (33,94 ha)), daugino iš bendro sklypo ploto ir dalino iš 100:

Vadovaudamasi Metodikos 8 punkte nustatytomis taisyklėmis, Komisija turėjo pasėlio vidutinį derlingumą tonomis dauginti iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo (kurio, kaip matyti iš Sprendimo ir Apžiūros akto turinio, Komisija žalos vertinimo metu nenustatė) bei pasėlio pažeisto ploto (o ne bendro sklypo ploto) ir dalinti iš 100.

Komisija analogiškai klaidingai žalos dydį apskaičiavo ir 2 bei 3 sklypo atveju. Taigi, Komisija Sprendime nurodytą žalos dydį apskaičiavo nesivadovaudama Metodikoje pateikta tvarka, žalos apskaičiavimo formulėje naudojo klaidingus dėmenis, o juo labiau – žalos dydį nustatė neapskaičiavusi vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo. Dėl šių priežasčių Sprendimas yra nepagrįstas, dėl to neteisėtas ir naikintinas. Be to, Komisija pažeisto pasėlio plotą ir pasėlio pažeidimo lygį vertino vizualiai, dėl to Sprendimas yra laikytinas nepagrįstu.

Sprendime ir Apžiūros akte nėra nurodyta, kokie prietaisai ar įranga buvo naudojami nustatyti pažeistų plotų dydžiui. Atitinkamai dėl to nėra pažymėta, ar šie buvo metrologiškai patikrinti ir ar patikra buvo galiojanti žalos atlikimo metu.

Taip pat Sprendime ir Apžiūros akte nėra pasisakyta dėl pasėlių pažeidimo lygio. Tačiau, vertinant Sprendimo turinį, darytina išvada, jog Komisija nusprendė, kad pasėliai pažeistuose plotuose buvo visiškai sunaikinti, ir dėl to taikė 100 proc. pažeidimo lygį. Kadangi nei Sprendime, nei Apžiūros akte nėra pasisakyta, kokiu būdu buvo nustatytas pasėlių pažeidimo lygis pažeistuose plotuose (o manytina, jog vizualiai), todėl nėra nurodyta, kokia įranga buvo naudojama. Atitinkamai nėra galimybės įvertinti, ar ta įranga buvo tinkama, metrologiškai patikrinta ir ar patikra žalos vertinimo metu buvo galiojanti. Dėl šios priežasties kyla pagrįstų įtarimų, jog Sprendime nurodytas pažeistas plotas ir užfiksuotas pasėlio pažeidimo lygis buvo nustatytas tik vizualiai. Tai lemia, kad Sprendimas yra laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, dėl to naikintinu.

Sprendime ir Apžiūros akte nėra nurodyta, kada Pauliukų ŽŪB pastebėjo, jog pasėliams buvo padaryta žala. Tačiau, atsižvelgdamas į Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudotojai apie laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytą žalą turi nedelsdami per 3 darbo dienas pranešti atitinkamai seniūnijai, o seniūnas, gavęs pranešimą, per 7 dienas suorganizuoti žalos įvertinimo procedūrą, pareiškėjas daro prielaidą, jog apie patirtą žalą Pauliukų ŽŪB pranešė ne anksčiau kaip 2022-10-05.

Sprendime konstatuota, kad iš viso buvo sunaikinta pasėlių 7,99 ha pasėlių plote: 1 sklype – 10 proc. ploto, arba 3,39 ha; 2 sklype – 17 proc. ploto, arba 2 ha; 3 sklype – 1,84 proc. ploto, arba 2,60 ha. Tokio masto žala negalėjo būti nepastebėta anksčiau nei 2022-10-05. Juo labiau, kad žala buvo pastebėta likus mažiau nei mėnesiui iki Metodikoje nustatyto termino, po kurio žala, padaryta kukurūzų pasėliams, yra iš viso neatlyginama. Jeigu Pauliukų ŽŪB būtų pranešusi anksčiau apie kukurūzams daromą žalą, pareiškėjas būtų ėmęsis prevencinių žalos pasėliams darymo mažinimo priemonių. Kadangi Pauliukų ŽŪB, manytina, tikslingai neatliko elementaraus pranešimo apie daromą žalą dar ankstyvoje stadijoje, pareiškėjas negalėjo įgyvendinti laukinių gyvūnų nukreipimo nuo pasėlių būdo. Atsižvelgiant į tai, jog Pauliukų ŽŪB veikė neatsakingai ir neapdairiai, manytina, tikslingai nepranešė apie pasėliams daromą žalą, trečiasis suinteresuotas asmuo negali turėti teisės į kanopinių gyvūnų žalos atlyginimą. Žalos buvo galima išvengti ar bent jau minimalizuoti, jei pareiškėjas ir Pauliukų ŽŪB būtų bendradarbiavę. Dėl šių priežasčių ir vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, jog Pauliukų ŽŪB neturi teisės į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą.

Komisija, priimdama Sprendimą, neišsiaiškino, ar neegzistuoja aplinkybės, naikinančios Pauliukų ŽŪB teisę į patirtos žalos atlyginimą. Sprendime nėra konstatuojama, ar Pauliukų ŽŪB auginti kukurūzai atitiko agrotechninius reikalavimus. Apžiūros akte, kurio pagrindu buvo priimtas Komisijos Sprendimas, iš viso nėra konstatuota, ar pasėliai atitiko agrotechninius reikalavimus. Vadovaujantis Sprendimo ir Apžiūros akto turiniu, darytina išvada, jog Komisija šios aplinkybės iš viso neužfiksavo, netyrė ir net nevertino, nepaisant to, jog ši yra laikytina esmine patirtam žalos faktui pripažinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog vien faktas, kad Komisijos Sprendime nėra konstatuota pasėlių (ne)atitiktis agrotechniniams reikalavimams, įrodo Sprendimo prieštaravimą Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 punkto reikalavimui. Dėl to pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir dėl to naikintinas.

Pažymėtina, jog visi sklypai ribojasi su mišku. Vadovaujantis Žeimių medžiotojų būrelio užfiksuotomis nuotraukomis, žemės ūkio pasėliui padaryta žala ir buvo pamiškėse. Ypač atkreiptinas dėmesys į Sprendime nurodytas 3 sklypui padarytos žalos aplinkybes. Šis sklypas daugiausia ribojasi su viešosios paskirties keliu bei upe, kuri yra laikytina natūraliu barjeru, trukdančiu laukiniams gyvūnams patekti prie pasėlių. Šio sklypo atveju žala buvo padaryta tik toje vietoje, kur sklypas ribojasi su mišku. Taigi, ūkininkas, kuris yra apdairus, rūpestingas ir vadovaujasi geraisiais ūkininkavimo principais, pasirūpintų atitinkamo dirbtinio barjero sukūrimu sklypo ribose su mišku. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių pareiškėjas laikosi pozicijos, jog, vadovaujantis Metodikos 12 punkte nustatyta taisykle, sprendžiant Pauliukų ŽŪB patirtos žalos dydį ir nustatant pažeistą pasėlių plotą, kiekvieno iš sklypų atveju turėtų būti taikytina taisyklė dėl prievolės užtikrinti apsauginį barjerą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog Apžiūros akto priede nurodytoje nuostolių apskaičiavimo formulėje pateikti naudoti dėmenys neatitinka taisyklių, nustatytų Metodikoje, yra aišku, kad Komisija nenustatė svertinio pakenkimo intensyvumo lygio, kad pažeisti pasėlių plotai buvo nustatyti vizualiai, o ne naudojant specialią ir metrologiškai patikrintą įrangą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl nustatyto žalos dydžio objektyvumo.

Pareiškėjo vertinimu, procedūriniai pažeidimai yra pripažintini esminiais pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, pažeidimais, lemiančiais individualaus administracinio akto – Sprendimo (bei Apžiūros akto, kurio pagrindu sudarytas Sprendimas) – nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka. Jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad 2022-10-13 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijoje buvo gauti Pauliukų ŽŪB valdybos pirmininko raštai, kuriuose prašoma įvertinti žvėrių padarytą žalą žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) plotuose (147 ha, 37,4 ha), esančiuose Jonavos raj., Žeimių sen., Normainėlių km., ir Jonavos raj., Žeimių sen., Aklių k. Taip pat 2022-10-17 buvo gautas Pauliukų ŽŪB valdybos pirmininko A. Š. raštas, kuriame prašoma įvertinti žvėrių padarytą žalą žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) plotuose (11,74 ha), esančiuose Jonavos raj., Žeimių sen., Normainėlių km. Minėtuose raštuose nurodoma, kad 2022-10-12 ir 2022-10-17 Pauliukų ŽŪB pastebėjo, jog žemės ūkio pasėliams – kukurūzams – yra padaryta žala.

2022-10-17 Jonavos rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija apžiūrėjo pasėlius, matavimo juosta išmatavo žemės ūkio pasėlius, padarė nuotraukas, iš kurių galima nustatyti pasėlių plotų sugadinimo mastą, taip pat buvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės. Komisija 2022-10-17 surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. LS-7, kuriame nurodė, jog laukų plotuose vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas yra:

1 laukas 33,94 ha = pažeistas plotas 3,39 ha (10 %);

2 laukas 11,74 ha = pažeistas plotas 2,00 ha (17 %);

3 laukas 141,65 ha = pažeistas plotas 2,60 ha (1,84 %).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 11 punktu, taikė 100 proc. pasėlių pažeidimo intensyvumą, kadangi iš viso 1 pasėlių lauko (33,94 ha) 3,39 ha buvo sunaikinti visiškai; iš viso 2 pasėlių lauko (11,74 ha) 2,00 ha buvo sunaikinti visiškai; iš viso 3 pasėlių lauko (141,65 ha) 2,60 ha buvo sunaikinti visiškai (Metodikos 11 punkte nurodyta: „Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.“). Toliau Komisija Apžiūros akte nurodė teisinį ir faktinį pagrindą bei kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamas žalos apskaičiavimas, t. y. Apžiūros akte nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, derliaus netekimas (N) apskaičiuojamas pagal formulę.

Taip pat Apžiūros akte nurodoma, kad, remiantis valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro statistine informacija, Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų suvestine ataskaita GS-1, kukurūzų supirkimo kaina – 360,31 Eur/t; remiantis Pauliukų ŽŪB Pažyma 2023-01-13, kukurūzų grūdų derlingumas už 2022 metus iš hektaro – 8,5 tonos. Taigi, sudėjus visų trijų laukų derliaus netekimą gaunasi 67,96 t ir padauginus 67,96 t iš 360,31 Eur gaunasi 24 486,66 Eur. Apžiūros akte teigiama, jog apsauginių priemonių naudojimo faktas nenustatytas, o žemės ūkio pasėliams žalą padarė šernai ir elniai. Dar svarbu akcentuoti, kad Apžiūros aktą pasirašė medžiojamų plotų naudotojo atstovas L. P., kuris sutiko su padaryta žala pasėliams bei neteikė pretenzijų.

Įvertinus ginčo teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas (pažeisti 3,39 ha, 11,74 ha, 2,60 ha plotai); pasėlio pakenkimo intensyvumą (Komisija taikė 100 proc. pasėlių pažeidimo intensyvumą, t .y. 10 proc., 17 proc., 1,84 proc.) ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį (Komisija, taikydama Metodikos 8 punkte nurodytą formulę, apskaičiavo derliaus netekimą: 28,85 t, 16,96 t, 22,15 t). Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų (Metodikos 11 punktas), o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.

Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti 2023-01-19 Komisijos protokolinį sprendimą Nr. 19 B-7 grindžia tuo, jog Komisija, priimdama Sprendimą, nesiaiškino, ar neegzistuoja aplinkybės, naikinančios Pauliukų ŽŪB teisę į patirtos žalos atlyginimą. Komisija Apžiūros akte bei Sprendime aiškiai nurodė, jog apsauginių priemonių naudojimo faktas nenustatytas. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Metodikos 12 punktas reglamentuoja, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius (Metodikos 13 punktas). Nagrinėjamoje byloje žemės sklypų plotas yra 33,94 ha, 11,74 ha, 141,65 ha, o juose buvo auginami kukurūzai, todėl darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos Pauliukų ŽŪB imtis papildomų priemonių apsaugoti auginamus žemės ūkio pasėlius nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ji neturėjo teisės kreiptis į atsakovę su prašymu apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą.

Taip pat Metodikos 12 punkte nurodyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Metodikos 6.4 papunktyje nustatyta, kad miško supamos žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėlis, kurio ne mažiau kaip 75 procentai sklypo perimetro ribojasi su mišku, esančiu ne toliau kaip 500 m atstumu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad visi sklypai ribojasi su mišku, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus aiškiai matyti, jog mažiau kaip 50 procentų sklypų perimetro ribojasi su mišku. Taigi darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos Pauliukų ŽŪB imtis papildomų priemonių apsaugoti auginamus žemės ūkio pasėlius nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ji neturėjo teisės kreiptis į atsakovę su prašymu apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, akivaizdu, jog Komisija laikėsi visų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Metodikoje nustatytų esminių procedūrų, kurios yra privalomos siekiant tinkamai nustatyti ir apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Pauliukų žemės ūkio bendrovė su skundu nesutinka. Jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Medžioklės įstatymo 18 straipsnis ir jį įgyvendinanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

Įvertinus teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas; pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule. Metodikos 7 punkte aiškiai nustatyta, kad turi būti nustatoma: a) plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir b) pasėlio pakenkimo intensyvumas.

Plotas, kuriame kukurūzų pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų yra nustatyti 2022-10-17 išvažiuojamojo komisijos posėdžio metu, kuriame dalyvavo tiek Pauliukų ŽŪB atstovas, tiek ir medžioklės plotų naudotojo atstovas L. P.. Apžiūros metu buvo surašytas Apžiūros aktas tiksliai vadovaujantis Metodikos 1 priede nustatytais reikalavimais. Apžiūros metu apžiūrėti 3 plotai:

1 plotas – bendras 33,94 ha kukurūzų pasėlio plotas. Šiame pasėlyje 3,39 ha dalies sunaikinta, arba sunaikinta 10 proc. kukurūzų pasėlio (pasėlio pakenkimo intensyvumas);

2 plotas – bendras 11,74 ha pasėlio plotas. Šiame pasėlyje 2,00 ha pasėlio sunaikinta, arba sunaikinta 17 proc. kukurūzų pasėlio (pasėlio pakenkimo intensyvumas);

3 plotas – bendras 141,65 ha pasėlio plotas. Šiame pasėlyje 2,60 ha pasėlio sunaikinta, arba sunaikinta 1,84 proc. kukurūzų pasėlio (pasėlio pakenkimo intensyvumas).

Pažymėtina, kad Komisija apžiūrėjo pasėlius po kukurūzų derliaus nuėmimo. Nesuniokoti kukurūzų pasėlių plotai buvo nupjauti, derlius suvežtas. Tos kukurūzų pasėlio plotų dalys, kurios buvo suniokotos, nebuvo pjaunamos, nes derliaus nebuvo arba jis buvo sunaikintas daugiau nei 70 proc. Komisija galėjo įvertinti ir įvertino tuos suniokotus plotus. Ji Apžiūros akte ir nurodė, kad pažeidimai buvo vertinami nenupjautuose plotuose. Apžiūros akte aiškiai nurodyta, kad sunaikinta tiek pasėlių ploto iš bendro ploto. Kadangi buvo sunaikinta daugiau nei 70 proc. derliaus, konstatuotinas sunaikinimo intensyvumas – 100 proc. Komisija nenustatė, kad būtų iš dalies sunaikinta ar pan. Taigi, šiuose plotuose buvo nustatytas visiškas pasėlių sunaikinimas. Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formulė naudojama, jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai.

Pareiškėjo nurodyta formulė aktuali tuomet, kai pasėlio visame plote nustatomos atskiros nevienodai intensyviai suniokotos plotų dalys. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo vertinamos tos pasėlių plotų dalys, kuriose derliaus nebuvo, nes jis buvo suniokotas visiškai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad Komisija pažeistų pasėlių plotus ir pažeidimo lygį vertino vizualiai. Suniokotų kukurūzų plotai visuose trijuose laukuose buvo išmatuoti matavimo priemonėmis – matavimo juostomis. Matuotos tik tos vietos, kur pasėlis sunaikintas visiškai. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir tai, kad Pauliukų ŽŪB prašymuose nurodytas pažeisto pasėlio plotas ir faktiškai Komisijos nustatytas plotas ženkliai skiriasi. Akivaizdu, kad paties pasėlio (kukurūzų) pažeidimas nustatomas vizualiai jį apžiūrėjus, nes kitokios priemonės nelabai galima įsivaizduoti. Suniokotas derlius yra suniokotas derlius, t. y. kai akivaizdžiai matosi, kad kukurūzai išmindžioti, nuėsti, nuėstos burbuolės. Pareiškėjo pateikta neaišku iš kokios vietos padaryta nuotrauka neįrodo, kad šioje nuotraukoje yra užfiksuotas būtent ginčo plotas, nes tai nėra viso ploto nuotrauka, ji neparodo, kad kukurūzuose, kurie nuotraukoje užfiksuoti kaip dar nenupjauti (jei laikyti, kad užfiksuotas dar stovintis kukurūzo augalas yra ginčo plotuose), yra sveikos ir nenuėstos burbuolės. Medžiojamieji gyvūnai – šernai / elniai – žalą kukurūzų pasėliams padaro išmindžiodami, nuguldami, nulauždami kukurūzus bei nuėsdami jų burbuoles (tiek nuo stovinčių, tiek nuo nuguldytų augalų). Kukurūzų augalas, kurio burbuolė nuėsta, jei jo stiebas nebuvo pažeistas arba buvo nežymiai pažeistas, gali toliau stovėti ir vegetuoti, tačiau toks augalas yra faktiškai sunaikintas, nes šernams / elniams suėdus burbuoles, kukurūzų derlius yra sunaikinamas. Nagrinėjamu atveju Komisijos nustatytos kukurūzų pasėlio sunaikinimo intensyvumo aplinkybės, įvertinus situaciją vietoje ir tai užfiksavus Apžiūros akte (su kuo sutiko pats pareiškėjo atstovas, nes komentarų, pastabų nenurodė), yra didesnis ir svaresnis įrodymas, nei pareiškėjo neaišku iš kur, kada, kokioje vietoje padarytos nuotraukos.

Derlius ginčo plotuose buvo nuimtas iki 2022-11-01, t. y. iki Metodikoje nustatyto termino. Prašymai Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo surašyti 2022-10-13 ir 2022-10-17, iš karto kai pasimatė padaryta žala (nuimant derlių). Kukurūzai yra aukšti augalai, jais užsėti pasėliai buvo dideli, t. y. ne 1, ne 2 ha. Taigi, padarytą žalą objektyviai buvo galima pamatyti tik nuimant derlių. Paskutinis purškimas herbicidais šiuose pasėliuose buvo vykdomas iki 6-ojo kukurūzo lapelio, t. y. birželio antrajame trečdalyje. Tuo metu jokių pasėlių pažeidimų nebuvo matoma. Nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo jokių papildomų purškimų nebuvo atliekama ir technika įvažiavo į laukus tik derliui nuimti. Tuomet objektyviai buvo galima pastebėti ir buvo pastebėta padaryta žala bei nedelsiant parašytas pranešimas Savivaldybės administracijai. Nedelsiant sudaryta Komisija, kuri 2022-10-17 kartu su pareiškėjo atstovu įvertino padarytus pažeidimus. Taigi, pranešimas apie padarytą žalą buvo tinkamas, pateiktas laiku, operatyvus.

Pauliukų ŽŪB kukurūzų laukai atitiko agrotechninius reikalavimus. Tą patvirtina 2023-03-31 pažyma Nr. 6B-28-1457. Tai, kad Sprendime nėra konstatuota, jog Pauliukų ŽŪB pasėliai atitiko agrotechninius reikalavimus, nedaro paties Sprendimo negaliojančiu.

Visų pasėlių plotai, kuriems žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, yra didesni nei 3 ha, todėl Metodikos 12 punkto nuostatos šiuo atveju neturi būti taikomos. 1-as kukurūzų pasėlio plotas sudaro vientisus 33,94 ha, antrasis plotas sudaro vientisus 11,74 ha (iš dviejų sklypų), trečiasis plotas sudaro vientisus 141,65 ha. Reikalavimas aptverti tokius plotus piemeniu ar kitais dirbtiniais barjerais yra nepagrįstas. Visi plotai ribojasi su mišku, tačiau ne daugiau nei 75 proc. jų perimetro. Darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos Pauliukų ŽŪB imtis papildomų priemonių auginamiems žemės ūkio pasėliams apsaugoti nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų.

Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Sprendime yra nurodyta (arba galima tai nustatyti iš Sprendimo ir (arba) iš su juo susijusio dokumento), kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas (Sprendime nurodyta, kad Sprendimą priėmė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams įvertinimo komisija, kuri buvo sudaryta Pauliukų ŽŪB pateiktų prašymų bei Metodikos, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pagrindu), jo priėmimo priežastys (2022-10-13 ir 2022-10-17 gauti Pauliukų ŽŪB prašymai), kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos (nustatytos ir įvertintos Sprendime, medžiojamųjų gyvūnų Pauliukų ŽŪB kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavime, kuris yra Sprendimo priedas, 2022-10-17 apžiūros akte Nr. LS-7) apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių. Sprendime nustatytos aplinkybės yra aiškiai apibrėžtos (aplinkybės nurodytos Apžiūros akte, žala apskaičiuota pagal nustatytas aplinkybes, derlingumo pažymą, grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainą).

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dalyvavo Komisijoje (buvo jos pirmininku) nustatant padarytą žalą. Prieš atvykstant vertinti žalą sutikrinama, ar tas plotas yra deklaruotas, ar jis priklauso savininkui. Kiekvienas pažeistas plotas matuotas su matavimo juosta, tai matyti nuotraukose. Išmatavus plotelius nustatyta, kiek kukurūzų nulaužtų, sumindytų, kiek apgraužtų burbuolių ir tuo pačiu nustatyta, kurie gyvūnai padarė tą žalą. Tai buvo elniai ir šernai. Pažeidimai buvo atskirais ploteliais, bet Komisija, skaičiuodama, kad būtų aiškiau, ir vertindama nuostolius, visus tuos plotus sudėjo. Kai gavo skaičius, ir pagal derlingumą, ir pagal tuo metu galiojančius įkainius apskaičiavo nuostolius. Jeigu 4 hektarų plotas yra pažeistas 60 procentų intensyvumo, tai tas plotas dauginamas iš 60 ir dalinamas iš 100 ir gaunamas grynas plotas, t. y. kokie 2,5 hektarai, kurie pažeisti 100 procentų. Pagal šį skaičiavimą patikrinus, visi skaičiavimai sutampa. Yra apskaičiuojama pagal svertinį intensyvumą. Liudytojas pats pasitikrina šituo būdu, kad gautų tuos pačius rezultatus.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo Komisijos nariu, jo pagrindinis vaidmuo buvo matavimai, nuostolių neskaičiavo. Komisija, atvykusi į vietą, su 30 metrų rulete pagal Pauliukų ŽŪB darbuotojo parodymus, kur yra patirti nuostoliai, matavo tas vietas. Išmatuodavo ilgį, plotį ir apskaičiuodavo plotą. Kiekvienas Komisijos narys pareikšdavo, koks yra pažeidimo procentas tame plote, o paskui buvo išvedamas vidurkis. Pažeidimo laipsnis buvo nustatomas, kai kiekvienas Komisijos narys pasakydavo savo nuomonę, ir tada Komisijos pirmininkas išvesdavo vidurkį. Liudytojas ne pirmą kartą dalyvauja tokioje komisijoje, yra matęs ir įsivaizduoja, kaip tie kukurūzai turi atrodyti. Teigia, kad matėsi, kas ten yra atsitikę, kad kukurūzai buvo išguldyti. Nesunku buvo nustatyti, kad ten yra pažeidimų. Kiekvienas išmatavimas buvo fiksuojamas ant lapo ir procentai fiksuojami.

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo Komisijos nariu, dirba 30 metų Žemės ūkio skyriuje. Matavo tuos plotus, kur laukas buvo neliestas. Kai vyko matavimai, kažkiek buvo nesutarimų, nes vienas patyrė žalą, o kitas turi atlyginti, bet ant galutinio akto pasirašė visi, taip pat ir medžiotojų būrelio atstovas. Laukeliai pirmiausia buvo išmatuoti, išreiškėme kiekvienas savo nuomonę dėl plotuose esančių pažeidimų, o pirmininkas išvedė pažeidimo vidurkį.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo Komisijos nariu. Pagrindinį matavimą Komisijos pirmininkas atliko su M. G. ir M. S., kadangi jie turėjo matavimo priemones. Likę Komisijos nariai ėjo ir žiūrėjo, kur padaryta žala, bet daugiausia tuos plotus, kurie suniokoti. Juos rodė Pauliukų ŽŪB atstovas. Jis pats plotų nematavo ir Komisijos Apžiūros akte darė pastabą, kokie žvėrys tai galėjo padaryti. Medžiotojai susaistyti medžioklės terminais, jie negali medžioti bet kada. Iš dalies žalą padarė šernai, bet didžiąją dalį – elnių populiacija.

Liudytojas F. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra tos seniūnijos seniūnas ir buvo Komisijos nariu apskaičiuojant padarytą žalą. Dalyvavo matavime, matė vizualiai, kur yra pažeisti plotai ir juos matavo rulete. Išmatavus kiekvieną plotą, Komisijos pirmininkas kiekvieno Komisijos nario klausdavo žalos procento dydžio. Kiekvienas pasakydavo ir tuomet vyko balsavimas. Komisijos pirmininkas, išklausęs visų, skelbdavo procento dydį.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2023-01-19 Jonavos rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą Nr. 19 B-7, kuriuo buvo nustatyta, jog laukiniai gyvūnai Pauliukų ŽŪB padarė žalos už 24 486,66 Eur.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl 2023-01-19 Jonavos rajono savivaldybės administracijos komisijos sprendimo Nr. 19 B-7 teisėtumo apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

Bylos duomenimis, 2022-10-13 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijoje buvo gauti Pauliukų ŽŪB valdybos pirmininko raštai, kuriuose prašoma įvertinti žvėrių padarytą žalą žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) plotuose (147 ha, 37,4 ha), esančiuose Jonavos raj., Žeimių sen., Normainėlių km., ir Jonavos raj., Žeimių sen., Aklių k. Taip pat 2022-10-17 buvo gautas Pauliukų ŽŪB valdybos pirmininko raštas, kuriame prašoma įvertinti žvėrių padarytą žalą žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) plotuose (11,74 ha), esančiuose Jonavos raj., Žeimių sen., Normainėlių km. Minėtuose raštuose nurodoma, kad 202-10-12 ir 2022-1017 Pauliukų ŽŪB pastebėjo, jog žemės ūkio pasėliams – kukurūzams – yra padaryta žala.

2022-10-17 Jonavos rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija apžiūrėjo pasėlius, matavimo juosta juos išmatavo, padarė nuotraukas, iš kurių galima nustatyti pasėlių plotų sugadinimo mastą, taip pat buvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės. Komisija 2022-10-17 surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. LS-7, kuriame nurodė, jog laukų plotuose vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas yra:

1 laukas 33,94 ha = pažeistas plotas 3,39 ha (10 %);

2 laukas 11,74 ha = pažeistas plotas 2,00 ha (17 %);

3 laukas 141,65 ha = pažeistas plotas 2,60 ha (1,84 %).

Apžiūros akte nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, derliaus netekimas (N) apskaičiuojamas pagal formulę:

N = DX(S₁+S₂+S₃+…+Sn) , (t) 100

1. 8,5 x 10 % x 33,94 = 28, 85 t

100

2. 8,5 x 17 % x 11,74 = 16,96 t

100

3. 8,5 x 1,84 % x 141,65 = 22,15 t.

100

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359, nuostatos.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 papunktis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1126/2014, 2014-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-1126/2014).

LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (5 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galbūt teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos, padarytos laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, atlyginimo, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr. 2009-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-2041/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, kad tokio pobūdžio kaip nagrinėjamoje byloje tiriama viešojo administravimo procedūros specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, t. y. dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių savo teisėms įgyvendinti viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi, įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1, 2 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, byloje surinktus įrodymus, taip pat ir liudytojų parodymus, nustatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas (pažeisti 3,39 ha, 11,74 ha, 2,60 ha plotai); pasėlio pakenkimo intensyvumą (Komisija taikė 100 proc. pasėlių pažeidimo intensyvumą, t .y. 10 proc., 17 proc., 1,84 proc.) ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį (Komisija, taikydama Metodikos 8 punkte nurodytą formulę, apskaičiavo derliaus netekimą: 28,85 t, 16,96 t, 22,15 t). Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų (Metodikos 11 punktas), o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.

Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti 2023-01-19 Komisijos protokolinį sprendimą Nr. 19 B-7 grindžia tuo, jog Komisija, priimdama Sprendimą, nesiaiškino, ar neegzistuoja aplinkybės, naikinančios Pauliukų ŽŪB teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tokie argumentai atmestini, kadangi Komisija Apžiūros akte bei Sprendime aiškiai nurodė, kad apsauginių priemonių naudojimo faktas nenustatytas. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Metodikos 12 punktas reglamentuoja, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius (Metodikos 13 punktas). Nagrinėjamoje byloje žemės sklypų plotai yra 33,94 ha, 11,74 ha, 141,65 ha, o juose buvo auginami kukurūzai, todėl darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos Pauliukų ŽŪB imtis papildomų priemonių auginamiems žemės ūkio pasėliams apsaugoti nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad Pauliukų ŽŪB neturėjo teisės kreiptis į atsakovę su prašymu apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą.

Taip pat Metodikos 12 punkte nurodyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Metodikos 6.4 papunktyje nustatyta, kad miško supamos žemės ūkio pasėlis – žemės ūkio pasėlis, kurio ne mažiau kaip 75 procentai sklypo perimetro ribojasi su mišku, esančiu ne toliau kaip 500 m atstumu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad visi sklypai ribojasi su mišku, tačiau pagal pateiktus nagrinėjamoje byloje įrodymus aiškiai matyti, jog mažiau kaip 50 procentų sklypų perimetro ribojasi su mišku. Taigi, darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos Pauliukų ŽŪB imtis papildomų priemonių auginamiems žemės ūkio pasėliams apsaugoti nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ji neturėjo teisės kreiptis į atsakovę su prašymu apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija apžiūrėjo pasėlius, matavimo juosta išmatavo juos, padarė nuotraukas, kurios pateiktos byloje, iš kurių galima nustatyti pasėlių plotų sugadinimo mastą. Taip pat buvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės: kokie laukiniai gyvūnai padarė žalą žemės ūkio pasėliams; ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, ir kt. Be to, medžioklės plotų naudotojas dalyvavo pasėlių apžiūroje ir neteikė pastabų ar prašymų, Apžiūros aktą pasirašė bei su viskuo sutiko.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, jog Komisija laikėsi visų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, Metodikoje nustatytų esminių procedūrų, kurios yra privalomos siekiant tinkamai nustatyti ir apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą.

Analizuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja iš šio straipsnio kylančius motyvuotumo ir aiškumo imperatyvus. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį (pagal iki 2020-11-01 galiojusią redakciją, 8 VAĮ straipsnis atitinka šiandien galiojantį VAĮ 10 straipsnį, todėl ta pati LVAT praktika turi būti taikoma ir aiškinant VAĮ 10 straipsnio nuostatas), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju iš ginčijamo administracinio sprendimo, išdėstyto 2023-01-19 Jonavos rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendime Nr. 19 B-7, kuriuo buvo nustatyta, jog laukiniai gyvūnai Pauliukų ŽŪB padarė žalos už 24 486,66 Eur, turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas; nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovė priimdama sprendimą; išdėstyti motyvai. Ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra aiškus, pagrįstas teisės normomis, jį traktuoti dviprasmiškai nėra galimybės, todėl naikinti jį, kaip neatitinkantį VAĮ reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999-01-21 sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas Žeimių medžiotojų būrelis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti jo naudai 6 521,65 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjo skundas nepatenkintas, todėl pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Žeimių medžiotojų būrelio skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė