- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e1-748-1248/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45308-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Kaltinamasis
- A. A.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro Mariaus Maurio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis A. A. (toliau – ir kaltinamasis) (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo tėvu S. A. metu, tyčia pastarajam spyrė vieną kartą į veidą, o nukentėjusiajam S. A. parvirtus ant grindų, kaltinamasis kumščiu sudavė du kartus į veido sritį. Iškart po to, S. A. atsistojus ir išbėgus į kiemą, kaltinamasis pasivijo nukentėjusįjį ir tyčia ranka jį pastūmė. Nuo stūmimo S. A. pargriuvo ant žemės, o kaltinamasis spyrė du kartus ant žemės gulinčiam S. A. į dešinį šoną ir tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu kaltinamasis mušdamas savo artimąjį giminaitį sukėlė fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis pareiškus įtarimą dėl nusikaltimo, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltę pripažino visiškai ir, be kita ko, parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo namuose, kur gyvena tėvas S. A. su broliu Ž. A.. Jis gyvena pas draugą, (duomenys neskelbtini). Išgėrė alaus ir buvo pas tėvą. Kas ten buvo neprisimena. Žino, kad su tėvu buvo konfliktas, tačiau kiek ir kur jis tėvui sudavė nežino. Neneigia, kad jis galėjo tėvą sumušti. Žino, kad tėvas buvo neblaivus ir jie dėl kažko sukonfliktavo. Galbūt tėvas jį sunervino, todėl jis tėvą ir sumušė. Kaip susitiko su S. K. neprisimena. Žino, kad S. K. jį pasiėmė iš tėvo namų. Jis kartu su tėvu gyveno iki 16 m., o po to iš tėvo namų išsikraustė ir gyvena atskirai. Su mama išvis nebendrauja. Gailisi, kad viskas taip įvyko, kad sumušė tėvą. Buvo pas tėvą, jo atsiprašė, tėvas jam atleido. Prašo, esant galimybei, bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Papildomos apklausos metu kaltinamasis parodė, kad ankstesnės apklausos metu jo duoti parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis. Jis tėvo atsiprašė, tėvas jam atleido, jie susitaikė ir tėvas jam jokių pretenzijų nebeturi.
4. Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje grindžiama šiais įrodymais:
5. Nukentėjusysis S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), savo namuose miegojo lovoje. Po kurio laiko išgirdo, kad kažkas laužia duris, tačiau nesuprato kas, manė, kad vagys. Netrukus duris atidarė sūnus A. A.. Pamatė, kad sūnus yra labai piktas ir pastarasis spyrė jam žandikaulį, po to į galvą. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti. Jo brolis Ž. A., gyvenantis kartu, tik antrame namo aukšte, išgirdęs triukšmą atėjo pas jį. Ž. A. nusivedė A. pas save į antrą aukštą. Jis tuomet norėjo pabėgti iš namų, nes labai bijojo. Išbėgęs į lauką bėgo pas kaimynę, kuri gyvena kitoje kelio pusėje. Sūnus išgirdęs, kad jis bando pabėgti, pasivijo jį lauke prie namo kampo ir ranka bloškė jį į namo sieną, paguldė ant žemės, spardė ir bandė smaugti. Kiek kartų spyrė nežino. Kojomis atstūmė sunų ir tada nubėgo pas kaimynę, kur užsirakino ir pasislėpė. Nežino kur po to sūnus išvažiavo. Kartu su sūnumi buvo jo draugė S., kurios pavardės nežino.
6. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad buvo labai girtas, todėl nelabai ką atsimena iš tų muštynių. Žino, kad sūnus miegamajame kambaryje jam spyrė vieną kartą iš kojos į veidą, nuo smūgio jis pargriuvo ant grindų, o tuomet A. dar sudavė kumščiu gal du kartus jam į veidą, kliuvo į nosį ir dešinę akį. Atsimena, kad jis išbėgo iš namo į kiemą, tada sūnus jį ranka pastūmė. Jis dėl stūmimo ar dėl girtumo pargriuvo ant žemės. Tada sūnus du kartus spyrė į dešinį šoną, galimai dar buvo paėmęs už kaklo, tačiau ar smaugė nežino. Suėmimas už kaklo jam nebuvo skausmingas. Tada kažkokiu būdu jis nuo sūnaus pabėgo ir nubėgo pas kaimynę. Buvo kruvinas veidas, bėgo kraujas iš nosies, iš praskeltos kaktos, skaudėjo visą galvą, dešinį šoną, kurį dar ir dabar tebeskauda. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Sūnus jo atsiprašė, jis jam atleido ir jokių pretenzijų jam nebeturi. Civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad byla būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes sūnui jokių pretenzijų nebeturi.
7. Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. A. draugauja jau trys metai. Ji puikiai pažįsta kaltinamąjį ir žino, kad kai jis prisigeria, pridaro nesąmonių. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jai paskambino kaltinamasis. Bekalbant suprato, kad kaltinamasis yra neblaivus ir ji nutarė pas jį nuvažiuoti. Važiavo pas kaltinamojo tėvą, nes žinojo, kad kaltinamasis yra pas tėvą. Atvažiavo apie (duomenys neskelbtini) val. Matė, kad A. A. ir jo tėvas yra neblaivūs, ant tėvo veido buvo kraujosruvos. Suprato, kad tarp A. A. ir jo tėvo buvo konfliktas. Ji tada A. A. iš ten išsivežė, kad dar neatsitiktų kažkas baisaus. Kaip viskas ten vyko, ji nežino, nematė, atvažiavo jau po konflikto. A. A. sakė, kad susimušė su tėvu, tačiau ji jo nieko konkrečiai neklausinėjo, o jis jai sakė, kad nelabai ką ir atsimena.
8. Liudytojas Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena name kartu su broliu S. A.. Namas, kuriame gyvena, anksčiau priklausė jų seneliams, vėliau tėvams, o dabar gyvena jie. Jis gyvena namo antrame aukšte, o pirmame gyvena S. A.. Brolis dažnai geria ir būna neblaivus. (duomenys neskelbtini) pas brolį buvo atvykęs jo sūnus A. A., tačiau ką jie veikė jis nežino. Vakare, jau sutemus, išgirdo, kad apačioje kažkas bilda, šūkauja. Po to viskas persikėlė į kiemą. Jis girdėjo, kad A. A. su S. A. keikiasi, vienas ant kito šaukia. Tada išėjo į lauką, liepė jiems ramintis ir S. A. išėjo iš kiemo. Ar kaltinamasis buvo kruvinas nespėjo pamatyti. Jis nematė besimušančių S. su A.. Viskas greitai pasibaigė ir tada kaltinamasis išvažiavo su drauge. Kas ką mušė tą vakarą, jis nematė ir nežino. Konfliktas buvo tarp kaltinamojo ir S. A.. Kitą dieną matė, kad S. A. veidas yra mėlynas, suprato, kad A. A. jį sumušė. Kiek žino A. A. tėvo atsiprašė, o šis sūnui atleido.
9. Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., pas ją atėjo kaimynas S. A.. Iš jo laikysenos ir kalbos suprato, kad jis buvo neblaivus. Jo veidas buvo kruvinas, kraujas bėgo iš nosies, burnos. S. A. atėjo basas, buvo apsimovęs tik kojines. S. A. jai pradėjo pasakoti, kad namuose jį sumušė sūnus. Sūnaus vardo jis neminėjo. S. A. sakė, kad sūnus jam sumušė nosį ir išmušė du dantis. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas S. A. nepasakojo, taip pat nepasakojo ir konflikto eigos. Jos namuose pabuvęs apie pusvalandį S. A. išėjo ir nuo to laiko daugiau S. A. sutikusi nebuvo.
10. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjo V. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), sūnus A. A. spyrė tėvui S. A. daug kartų į galvos sritį ir dešinį petį. S. A. buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45308-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
11. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).
12. (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuota S. A. apžiūra. Ant veido matomas raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Kairysis žandas paraudęs. Kairės akies obuolys taip pat paraudęs. Dešinėje pusėje pamėlęs paakys.
13. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. nutarimu įtariamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. mušdamas savo artimąjį giminaitį (tėvą S. A.) sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis A. A. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėties požymius.
15. A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
16. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
17. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – A. A. nedirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį 90 Eur bauda (bauda sumokėta (duomenys neskelbtini).), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. A. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje laisvės apribojimo bausmę.
18. Vadovaujantis BK 48 straipsniu A. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu skirtina intensyvi priežiūra, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Be to atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta prieš šeimos narį tėvą A. A. įpareigotinas sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat A. A. įpareigotinas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei skirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
19. A. A. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.
20. A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3-5 dalimis, A. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu paskirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose. Įpareigoti A. A. per 4 mėn. sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, o taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.
Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.