Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų (apeliantų) V. S. ir N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir N. S. ieškinį atsakovei M. M. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. S. ir N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. M., kuriuo prašė pripažinti 2010 m. liepos 10 d. jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad ieškovams būtina nurodyti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Taip pat teismas nurodė, kad iš ieškinio reikalavimo negalima spręsti, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama bei kokias teisines pasekmes ieškovams sukurs ieškinio patenkinimas. Nutartimi teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu laikytinas turtiniu, todėl turi būti sumokėtinas žyminis mokestis, kuris nustatomas pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kadangi ieškovai trūkumų nepašalino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir su visais priedais grąžinti jį ieškovams.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikino ir ieškovų ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio ieškinys laikytinas turtiniu ginču, o žyminis mokestis skaičiuotinas pagal nekilnojamojo turto vertę, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ginčijamos dalies vertę. Kadangi ieškinio pateikimo metu nėra žinoma tiksli šio turto dalies vertė, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turėtų būti taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 86 straipsnis, kuris nustato, kad, jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodė mokėtino žyminio mokesčio dydį. Teismas įvertino tai, kad pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 82 300,00 Eur. Kadangi iš ieškinio turinio teismas sprendė, kad ieškovai nepretenduoja į visą atsakovės vardu registruotą turto dalį, t. y. ½ dalį, teigdami, kad teisinė namo dalių registracija vykdytina pagal faktinius piniginius įnašus į namo statybą, ieškovai nenurodo, dėl kokios turto dalies kyla ginčas, t. y. neįvardijo ieškinio sumos, nuo kurios turėtų būti skaičiuotinas žyminis mokestis, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 86 straipsniu, nustatė preliminarią ieškinio sumą – ketvirtadalį nekilnojamojo turto vertės – 20 0575 Eur, įpareigojo ieškovus papildomai sumokėti 588 Eur žyminio mokesčio (617 Eur – sumokėta 29 Eur suma).Ieškovai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties teismui pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad ieškovai atskirajame skunde nurodo ginčą esant neturtiniu. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi jau yra konstatavęs, kad ieškinys laikytinas turtiniu, teismas sprendė, jog atskirasis skundas, kuriuo iš esmės yra ginčijamos apeliacinio teismo išvados, negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai V. S. ir N. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį ir siųsti jį atsakovei atsiliepimui pateikti. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Naujos nutarties klausimai yra susiję su mokėtinu žyminiu mokesčiu ir vertinimu ar jungtinės veiklos sutarties ginčijimas yra turtinio pobūdžio, nes ji nėra įkainuota. Ieškovai tinkamai sumokėjo žyminį mokestį, papildomai neturi nieko primokėti. Be to ieškovai turi teisę prašyti atidėti, išdėstyti, atleisti nuo jo dalies ar viso mokėjimo, tačiau šiuo atveju teismas įpareigojo pensininkus sumokėti žyminį mokestį be jokių alternatyvų. Po namo pastatymo ieškovai registruotų daiktines teises į jį pagal kiekvieno statytojo faktinį indelį į namo statybą, o ne lygiomis dalimis kaip įgytas žemės sklypas 2015 m. gegužės 12 d. sutartimi. Atsakovė suklastojo ginčo sutartį, kadangi VĮ ,,Registrų centras“ atsisakė namą įregistruoti atsakovės vardu. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovams atsirastų galimybė kreiptis į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu panaikinti teisinę registraciją pagal 2010 m. liepos 1 d. jungtinės veiklos sutartį ir toliau bus vykdoma teisinė registracija pagal faktinius piniginius įnašus į namo statybą. Reikalavimas nėra turtinis, kadangi ji nėra įkainota, nenurodyta vertė, tai tik susitarimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantai teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus (sumokėti žyminį mokestį), kadangi sutartis, kurią jie ginčija nėra įkainota. Taigi, apeliantai iš esmės nesutinka su tuo, jog ginčas yra turtinis.CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis. Dalyvaujančių byloje asmenų (taigi ir šalių) apeliacijos teisė taip pat įtvirtinta CPK 305 ir 334 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Atsisakyti priimti atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas turi teisę tik tuo atveju, jei tokį skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti, taip pat tuo atveju, kai atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu (t. y. neskundžiama, CPK 334 straipsnis), arba skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (CPK 335 straipsnis) ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Esant kitiems nei pirmiau nurodyta paduoto atskirojo skundo trūkumams, teismas turi taikyti atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą, jeigu nustatytos jo taikymo sąlygos (CPK 115 straipsnis, 316 straipsnis) arba, jeigu trūkumai nesudaro esminių kliūčių bylai nagrinėti, tokį skundą priimti. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).Tai, kad ginčas yra turtinis jau buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, kurios apeliantai neskundė. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai skundė 2017 m. vasario 7 d. nutartį, kuria teismas ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams, kadangi ieškovai neištaisė teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų. Viliaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, nors ir panaikino 2017 m. vasario 7 d. nutartį, tačiau nutartyje aiškiai nurodė, jog ginčas yra turtinis ir pirmosios instancijos teismą įpareigojo nustatyti konkretų mokėtiną žyminio mokesčio dydį. Taigi, klausimas, kurį vis dar kelia ieškovai yra išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. ir Viliaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimis. Pažymėtina, kad ir šis nagrinėjamas apeliantų atskirasis skundas dėl 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties grindžiamais argumentais, susijusiais su žyminio mokesčio mokėjimu, nors 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą, t. y. apeliantai nenurodo argumentų, susijusių su atsisakymo priimti atskirąjį skundą teisėtumu bei pagrįstumu. Atsisakydamas priimti ieškovų atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas faktiškai rėmėsi tuo, kad ieškovai ginčija Viliaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, skundžia apeliacinės instancijos teismo išvadas, todėl tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovai savo apeliacijos teise jau pasinaudojo, t. y. ginčo priskirtinumo turtiniam ar neturtiniam ginčui klausimas jau išspręstas, o atskiruoju skundu, kurio teismas nepriėmė, vėl kelia analogišką klausimą, iš esmės skundžia jau įsiteisėjusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. ir Viliaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovai turi teisę prašyti atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio ar prašyti jo mokėjimo atidėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Tokio prašymo ieškovai nėra pateikę, o teismas neturi pareigos tokio pobūdžio klausimus spręsti savo iniciatyva, todėl apeliantai atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog teismas juos įpareigojo sumokėti žyminį mokestį be jokių alternatyvų. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo.Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirųjų skundų priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.