- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1037-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kutrienė Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- K. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-22 nutarties kuria pareiškėjo pareiškimas dėl daikto įgijimo įgijamąja senatimi paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas K. K. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pareiškėjo lėšomis paskelbti pranešimą apie bylos nagrinėjimą gyvenamosios ar verslo vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių; nustatyti faktą, kad pareiškėjas ir V. K., pagal įgijamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į ½ dalį pirties, esančios (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad pareiškėjo tėvas J. K. iš savo tėvų paveldėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas šioje sodyboje, būdamas santuokoje su pareiškėjo motina V. K., 1986 metais pastatė pirtį, kuria naudojosi visa pareiškėjo šeima. Pirtį pastatė pareiškėjo tėvas, tačiau jis nuosavybės teise turėjo tik ½ dalį minėtos pirties į kitą ½ dalį nuosavybės teisės neįregistruotos.
Pareiškėjo tėvas 1992-08-30 mirė. Po tėvo mirties pareiškėjas ir pareiškėjo motina V. K. pagal 1996-12-11 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinių pastatų, kuriuos sudarė tvartas, tvartukas, rūsys ir ½ dalis pirties. Kitą turto dalį, ½ dalį ūkinių pastatų, kuriuos sudarė tvartas, tvartukas, rūsys ir ½ dalis pirties, nuosavybės teise valdė pareiškėjo motina V. K., kuri mirė 2008-01-26. Po motinos mirties pareiškėjas paveldėjo visą mirusios motinos V. K. turtą. Pirtį nuo 1986 metų valdė ir ja naudojosi pareiškėjas ir jo tėvai. Po tėvo mirties ją valdė ir naudojosi pareiškėjas ir jo motina. Į pirtį niekas niekada nepretendavo. Ji pastatyta ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausačios žemės. Turint įregistruotą nuosavybės teisę į ½ dalį pirties, ja naudotis neįmanoma. Per visą pirties valdymo laikotarpį tiek pareiškėjas, tiek jo motina buvo įsitikinę, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į ½ dalį pirties. Valdymo faktą patvirtina ir namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytoje 1996-10-01 esantys duomenys, bei liudytojai. Pirties atžvilgiu nebuvo nustatyti jokie įstatyme numatyti apribojimai ir nėra kliučių pareiškėjui pirtį įgyti pagal įgijamąją senatį (CK 4.86 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-22 nutartimi pareiškimas buvo atsisakytas priimti.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl įgijamosios senaties yra konstatavęs, jog įgijamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Jis taikomas kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams nustatytiems Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose numatytos salygos. Teismui minėtas salygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę t.y. pareiškėjas įgyja teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Teismas sprendė, kad teisminio nagrinėjimo dalykas yra Civilinio kodekso 4.58-4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgijamąją senatį taikomas tik tais atvejais kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatytu būdu arba esant visoms Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose numatytoms salygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004).
Teismas konstatavo, kad vienas iš nuosavybės įgijimo būdų yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 str.1 d. 4 p.). Kadangi pareiškėjas nuosavybės teisę į daiktą įgijo Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, jo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto pagal įgijamąją senatį negali būti nagrinėjamas teisme (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.). Jeigu pirtis pastatyta teisėtai, pareiškėjas savo nuosavybės teises į ją gali registruoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas K. K. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir pareiškimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog esant pagrindams numatytiems Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgijamąją senatį negali būti nagrinėjamas teisme. Tokia teismo išvada neagumentuota. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjas turėdamas nuosavybės teises gali ½ pirties įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir su juo susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas jau kreipėsi į V.Į. ,,Registrų centras“ dėl dalies pastato įregistravimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas pagaminęs nekilnojamąjį turtą ir įregistravęs tik ½ dalį šio turto įgijo nuosavybės teises į visą turtą. Remdamasis Civilinio kodekso 4.253 straipsniu bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 ,,Dėl dokumentų teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius ar pastatytus iki 1991-06-25 sąrašo patvirtinimo“ nuostatų 2.1 punktu bei 9 punktu nurodo, kad nesant saraše nurodytiems dokumentams (pastatyti seni Nekilnojamojo turto registre registruojami, registro tvarkytojui pateikus prašymą bei savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jei statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai) pastatų teisinė registracija galima tik įteisinant įgijamąją senatį. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą privalėjo nurodyti, kur pareiškimas turi būti nagrinėjamas (CPK 137 str. 3d.).
Pareiškėjas, nurodytų argumentų pagrindu daro išvadą, jog teismas atsisakydamas nagrinėti pareiškimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, siekiant įgyvendinti jo turimas teises į nekilnojamąjį turtą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Kiekvienas asmuo, valdantis daiktą ir siekiantis suėjus įgyjamajai senačiai įforminti nustatyta tvarka nuosavybės teisę, turi teisę pateikti teismui pareiškimą pagal CPK 530-533 str. nustatytas taisykles. CK 4.68 str. 2 d. nustatyta, kad visais atvejais nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Tai reiškia, jog pareiškimai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir asmuo, siekiantis nustatyti faktą, jog nuosavybės teisę jis įgijo pagal įgyjamąją senatį, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu.
Šalies argumentai
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas K. K. kreipėsi su pareiškimu į teismą kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – ½ dalį pastato – pirties, esančios (duomenys neskelbtini), kurią jis kartu su tėvais pastatė 1982 metais. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi nustatė, jog pareiškėjas nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo pagal CK 4.47 str. 1 d. 4 p., t. y. pagamindamas naują daiktą, todėl nėra vienos iš būtinų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų.
Teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d., suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-514/2008, ir kt.). Tai reiškia, jog CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių konstatavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, šios aplinkybės nėra nustatomos ieškinio priėmimo stadijoje.
Teismas, priimdamas pareiškimą, nesvarsto ir nevertina pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, yra nustatomos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai reiškia, jog tik išnagrinėjęs civilinę bylą teismas gali patikrinti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šias sąlygas, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą. Todėl nuspręsti, ar pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodomą pastatą įgyjamąja senatimi ar kitu būdu, ar pareiškėjo nurodomas pastatas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjo pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530-531 str. numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui, o ne vertinti pareiškime nurodytas faktines aplinkybes.
Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą priimtą nutartį panaikinti ( CPK 329 str.,330 str.).
Motyvuojamoji dalis
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. p., kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-22 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.