Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1514-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-19
Bylos Nr.
2A-1514-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00261-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
O. K.
Trečiasis asmuo
A. J., V. C.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1514-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00261-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 42.4.; 44.5.1.; 45.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovei A. B. dėl avanso ir baudos priteisimo, tretieji asmenys A. J. ir V. C., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė O. K. 2011-02-07 su ieškiniu (b.l. 2-4) kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovės A. B. 4275 Lt sumokėto avanso, 20 000 Lt baudos, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė su atsakovė ir trečiuoju asmeniu A. J.

2004-08-10 sudarė preliminariąją sutartį dėl pirkimo-pardavimo (notarinio registro Nr. 1-3785), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 1,5 ha, o trečiajam asmeniui A. J. - 0,21 ha žemės sklypo, kurio bendras plotas – 1,71 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ., už 4275 Lt iki 2009-08-10. Ieškovė dėjo visas maksimalias pastangas, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta, tačiau atsakovė, kaip pardavėja, savo įsipareigojimų neįvykdė ir pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovė 2010-03-31 su prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarę, kad ši persiųstų atsakovei pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo ir pas notarę neatvyko. 2011 metais ieškovei tapo žinoma, jog atsakovas minėtą sklypą pardavė trečiajam asmeniui A. J.. Kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, iš jos priteistinas sumokėtas avansas ir preliminarioje pirkimo –pardavimo sutartyje nustatyta bauda.

Atsiliepimas

Atsakovė A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko, paaiškinusi, kad tiek nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, tiek sandoriais su ieškove ir trečiuoju asmeniu sudarymu rūpinusio jos buvusi klasiokė ir įgaliotinė V. C., pati parodžiusi tokią iniciatyvą. Nei avansu sumokėtų pinigų pagal preliminariąją sutartį, išskyrus 100 Lt, nei iš vėlesnio sandorio su trečiuoju asmeniu, iš V. C. nėra gavusi, nežinojo ir apie 20 000 Lt baudą už sutarties nevykdymą, nes sutartį perskaitė neįdėmiai (b.l. 36, 52), Ją pačią V. C. apgavo.

Tretysis asmuo A. J. 2011-04-04 atsiliepimu (b.l. 25) su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog nesusipratimas, dėl ko tretysis asmuo įgijo visą sklypą, kurį turėjo įgyti kartu su ieškove, įvyko dėl trečiojo asmens V. C., kuri tarpininkavo sudarant šiuos sandoriu, nesąžiningų veiksmų. Tretysis asmuo A. J. buvo įsitikinęs, kad iš atsakovės perka kitą žemės sklypą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis antrą kartą sumokėjo už tą patį, jo ir ieškovės faktiškai jau apmokėtą, žemės sklypą. Atsakovė taip pat jam nepasakė, kad jis gali įgyti tik dalį sklypo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-10-28 sprendimu (b.l. 53-58) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš A. B. 3762 Lt avanso, 17 600 Lt baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 21 362 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-02-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2344,32 Lt bylinėjimosi išlaidų O. K. naudai, taip pat priteisė iš A. B. 24,38 Lt ir iš O. K. 3,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, jog šalys ir tretysis asmuo A. J. 2004-08-10 sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 1,5 ha ir trečiajam asmeniui A. J. 0,21 ha žemės sklypo už 4275 Lt iki 2009-08-10 dienos. Tos jų susitarimas reiškia, kad susitarime aptartomis sąlygomis jie įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Teismas sprendė, jog ieškovė buvo sąžininga ir jos kaltės dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo nėra, o preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų. Atsakovės nesąžiningi veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iki peliminariojoje sutartyje nustatyto termino, neinformavo ieškovės apie tai, jog atsakovė žemės sklypą pardavė trečiajam asmeniui A. J.. Todėl taikytinos preliminariosios sutarties nutraukimo pasekmės, esant pardavėjos (atsakovės) kaltei. Atsižvelgęs į tai, jog byloje nebuvo duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kokiomis dalimis ieškovė ir trečiasis asmuo sumokėjo atsakovei avansą, teismas sistemiškai aiškindamas preliminariosios sutarties 1 p. ir 2 p. bei remdamasis šalių paaiškinimais, jog tretysis asmuo A. J. norėjo įsigyti žemės sklypo dalį, sudarančią 12 proc. bendro sklypo ploto, pripažino, jog didesnė tikimybė yra ta, jog ieškovė sumokėjo atsakovei 88 proc. avanso, t.y. 3762 Lt, o tretysis asmuo sumokėjo atsakovei 12 proc. avanso, t.y. 513 Lt avanso. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 4275 Lt avansą teismas tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 3762 Lt. Taip pat teismas konstatavo, jog esant preliminariajai sutarčiai neįvykdytai dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti baudos iš atsakovės. Pripažinęs, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 88 proc. avanso, t.y. 3762 Lt, teismas sprendė, jog ji turi teisę reikalauti iš atsakovės 17 600 Lt baudos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė A. B. apeliaciniu skundu (b.l. 61-64) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 201-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, todėl padarytos nepagrįstos išvados ir ieškovės naudai priteistos per didelės pinigų sumos. Ieškovę bei trečiuosius asmenis byloje atstovavo advokatai. Atsakovė, neturėdama teisinių žinių bei advokato negalėjo tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio. Sudarant preliminariąją sutartį, atsakovės nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre dar nebuvo įregistruotos. Trakų r. žemėtvarkos skyriuje buvo tik išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovė 2005-04-13, 2005-04-15 bei 2006-11-06 išdavė įgaliojimus trečiajam asmeniui V. C. tvarkyti ir parduoti trečiajam asmeniui V. J. kitą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Visus atsakovės žemės reikalus tvarkė V. C., kuri surado pirkėjus - ieškovę O. K. bei A. J.. Praėjus 2 metams po preliminariosios sutarties sudarymo V. C. informavo atsakovę, jog O. K. atsisakė pirkti žemės sklypo dalį pagal preliminariąją sutartį, todėl žemės sklypas buvo parduotas A. J.. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės bei trečiųjų asmenų dalyvavimo būtinu, nors daugelio aplinkybių jų advokatai nežinojo ir negalėjo paaiškinti, pavyzdžiui, kodėl preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo sumokėta visa suma, koks ryšys sieja ieškovę su V. J.. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė buvo įpareigota pateikti išduotus įgaliojimus, tačiau juos pateikus, teismas atsisakė priimti ir juos prijungti prie bylos medžiagos, kadangi jie nebuvo patvirtinti. Ieškovė nurodžiusi, jog dėjo maksimalias pastangas, kad būtų sudaryta pagrindinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis, jų konkrečiai neįvardijo, nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė visiškai nesidomėjo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Nors sutartyje buvo nustatyta, jog kilus ginčui šalys įsipareigoja atvykti pas notarą, teismas nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis ieškovė sužinojo apie žemės sklypo pardavimą A. J.. Ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, siekiant apgauti atsakovę. Ieškovė nuo preliminariosios sutarties sudarymo nei karto nebuvo pareiškusi ketinimo pirki žemės sklypą, nereiškė jokių pretenzijų ir kai iš A. J. 2007 metais sužinojo apie sklypo pardavimą, o savo reikalavimą pareiškė tik 2010 metais. Ieškovės atstovas teisme paaiškino, jog ieškovė ir A. J. kartu yra pirkę ir kitus žemės sklypus. Be to, preliminarioje sutartyje yra nustatytas labai ilgas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – net penkeri metai. Priteisus iš atsakovės baudą, ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita. Teismas, priteisdamas baudą, neatsižvelgė į pačios ieškovės neveikimą šešerius metus. Taip pat teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, į tai, jog ieškovė nepatyrė jokių nuostolių.

Atsiliepimas

Ieškovė V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 78-80) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Tvirtina, jog atsakovės skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Atsakovės santykiai su V. C. ir kitais byloje nurodytais asmenimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Preliminariąją pirkimo–pardavimo ir pagrindinę sutartis atsakovė sudarė pati, o ne per įgaliotus asmenis. Atsakovės nesąžiningumas yra konstatuotas ir pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Atsakovės nesąžiningumą įrodo ir tai, jog preliminariąja pirkimo pardavimo sutartimi ji buvo įsipareigojusi žemės sklypą parduoti už 4275 Lt, o pardavė jį A. J. už 42 000 Lt. Atsakovė pirmosios instancijos teisme baudos dydžio neginčijo, neprašė šios sumos sumažinti. Ieškovė patyrė nuostolių dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi nuo 2004 m. iki 2007 m. nekilnojamojo turto kainos padidėjo kelis kartus, todėl akivaizdu, jog ieškovės investicijos būtų išaugusios.

Tretysis asmuo V. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 74-75) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog skundo argumentai yra formalaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Įrodymų, jog ginčo sandorius atsakovė sudarė apgaulės, grasinimų ar suklydimo įtakoje, byloje nepateikta. Atsakovė pati nepagrįstai vengia vykdyti sutartines prievoles.

Tretysis asmuo A. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Į apeliantės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, nenustatinėjo ir netyrė reikšmingų ne tik teisėtam, bet ir teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, tinkamai nesiaiškino kiekvienos iš sutarčių sudarymo bei jų vykdymo aplinkybių ir trečiojo asmens V. C. vaidmens, neanalizavo visų trišalės preliminariosios sutarties dalyvių konkrečių veiksmų, sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, sprendime nepateikė trečiojo asmens A. J., šiam sudarant pagrindinę sutartį su atsakove apeinant trečiąjį sutartinių santykių dalyvį (ieškovę), veiksmų įvertinimo, nors, pastenėtina, ieškovės atstovas parengiamajame teismo posėdyje buvo išreiškęs poziciją keisti šio asmens procesinę padėtį ir nesutiko pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės (b.l. 51). Visa tai galėjo nulemti netinkamą įstatymo nuostatų, reglamentuojančių sandorio neįvykdymo teisinius padarinius ir netesybas, taikymą ir neteisingą šios bylos išnagrinėjimą. Tuo pažeisti CPK 327 str. 1 d. 2 p. reikalavimai - neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus (joje esančius) įrodymus bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, yra atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio atsiranda prielaidos padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai ir reiškia bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Dėl įvardinto pažeidimo skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ieškovė savo reikalavimą kildina iš preliminarios sutarties jos atžvilgiu neįvykdymo, kas, jos nuomone, sąlygoja reikalavimo teisę į sutarties 3 p. numatytą 20 000 Lt baudą (b.l. 7). Preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties vykdymo užtikrinimo netesybomis. Netesybos yra iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai, kurių dydis neįrodinėtinas, jos laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.71 str., 6.73 str.) arba pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.258 str.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kolegija akcentuoja, kad nei susitarimo dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis, nei išankstinio mokėjimo avansu, įstatymų leidėjas, esant preliminariems (ikisutartiniams) teisiniams santykiams dėl kitos sutarties ateityje sudarymo, nedraudžia.

Kita vertus, šios bylos specifika yra ta, kad pagrindinė sutartis dėl preliminariąja sutartimi nurodyto žemės sklypo pardavimo 2007-09-28 dieną buvo sudaryta (b.l. 11-12, 40-41). Vadinasi, apeliantė savo įsipareigojimą parduoti žemės sklypą iš esmės įvykdė. Pagal CK 6.165 str. 4 d. nuostoliai preliminariosios sutarties šaliai gali būti atlyginami tik tuomet, kai tokią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties 3 p. buvo taip pat susitarta dėl baudos sumokėjimo tik pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus. Kadangi sandoris įvyko, nors jo šalimi ir netapo viena iš ikisutartinių santykių dalyvių (ieškovė), pastarajai nepakanka remtis vien minėta sutarties sąlygą dėl iš anksto sulygtų minimalių nuostolių sandorio nesudarymo atveju, o yra privalu įrodinėti realiai patirtų nuostolių faktą ir dydį. Byloje nustatinėtina ir tai, dėl kurio asmens ar asmenų kaltės jai tokie nuostoliai atsirado. Būtina įvertinti, ar jos pačios elgesys atitiko protingo ir sąžiningo asmens elgesio standartus, t.y. ar nėra jos pačios kaltės dėl nesudaryto sandorio. Iš bylos matyti, kad sulygta dėl tuo metu apeliantei nuosavybės teise nepriklausančio, dar daugiau, net nesuformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas objekto (b.l. 11-12) būsimo įsigijimo itin ilgu laikotarpiu, reiškiančiu, kad sandoris gali būti sudarytas bet kada per penkerius metus iki 2009-08-10 (b.l. 7). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nesama duomenų, kokiais veiksmais ieškovė siekė pagrindinės sutarties įvykdymo per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį. Pastebėtina, kad tik pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui, kuomet pagal įstatymą ir pati prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.), ieškovė 2010-03-31 pareikalavo iš apeliantės ją įvykdyti (b.l. 9). Šiai aplinkybei taip pat reikėtų pateikti teisinį įvertinimą. Be to, siekiant preliminarų susitarimą įgyvendinti, 1,71 ha žemės plotą iki pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo buvo reikalinga ir atidalinti, suformuojant du atskirus kadastrinius vienetus. Kas tuo rūpinsis, preliminariąja sutartimi nesusitarta, todėl ir šioje dalyje būtų pagrįsta tikėtis pačios pirkėjos aktyvumo.

Nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta ir tokia svarbi aplinkybė, dėl kurios priežasties ieškovė nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Išskyrus apeliantės paaiškinimus, kad pati ieškovė atsisakiusi tokios sutarties sudarymo (b.l. 36), jokių kitų duomenų nesama ir šie jos teiginiai jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigti. Nei pati ieškovė, nei abu tretieji asmenys, vienaip ar kitaip dalyvavę sandorių sudaryme, teismo posėdyje nebuvo išklausyti, nors, kolegijos vertinimu, esant tokioms painioms faktinėms aplinkybėms tai padaryti buvo būtina ir su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat visiškai sutiktina.

Kolegija pripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentus dėl nelygiavertės šalių procesinės padėties nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuomet visus kitus dalyvaujančius byloje asmenis atstovavo profesionalūs teisininkai. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovei pasirūpinti atstovavimu, nors šios bylos kontekste, kolegijos nuomone, CPK 161 str. nuostatų įgyvendinimas buvo akivaizdžiai reikalingas.

Civilinei sutartinei atsakomybei pagal CK 6.245 str. 3 d. ir 6.256 str. atsirasti yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: nuostolių atsiradimo faktą ir jų dydį (CK 6.249 str.); neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 str.); kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 str.); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 str.), t.y. nuostoliai (visa apimtimi ar iš dalies) pagal jų prigimtį galėtų būti laikomi skolininko veiksmų – veikimo ar neveikimo- rezultatu. Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir išvardintoms nenustatytoms esminėms faktinėms bylos aplinkybėms, negalima aiški ir logiška išvada, kodėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, nors kurios jos teisės bei įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ir gintini teismine tvarka, ir nenurodė.

Kolegija konstatuoja, kad teismo išvada dėl pažeidusio šią sutartį asmens (apeliantės) ir jos atsakomybės dydžio pernelyg ankstyva. nes spręsti dėl jos atsakomybės egzistavimo tik tokių byloje surinktų duomenų pagrindu nėra teisinių prielaidų. Tai konstatavus, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Dalia KačinskienėRomualda JanovičienėDainius Rinkevičius