Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-99-452/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-29
Bylos Nr.
2-99-452/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04528-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
M. S.
Advokatai
Audronė Mikalauskienė, Irmantas Tumas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-99-452/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04528-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 113.1; 116.1. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 29 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant Kristinai Keršulytei,

dalyvaujant ieškovės G. J. atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovo M. S. atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei,

nedalyvaujant ieškovei G. J., atsakovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui M. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2009-01-21 Adampur, Jalandar, Indijoje, Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.159, dėl atsakovo M. S. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „J.“; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo. Jos atstovas nurodė, kad šalys 2009-01-21 susituokė Indijoje, tačiau kartu nebegyvena apie metus laiko. Dėl charakterių nesutapimų, skirtingo požiūrio į gyvenimą santuoka nebuvo tvirta. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis paliko ieškovę ir išvyko gyventi kitur ir nesirūpina šeima. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintis nėra ko. Ieškovė neturi įsipareigojimų kreditoriams, apie atsakovo kreditorius ieškovei nežinoma. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė Audronė Mikalauskienė nurodė, kad ji, kaip kuratorė atstovaudama atsakovą, su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. nesutinka dėl to, jog santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes ieškovė neįrodė jo kaltės. Ieškovė pati kreipėsi dėl leidimo laikinai sutuoktiniui gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Atsakovo išvykimas nepatvirtina jo kaltės, nes dėl ieškovės veiksmų jis privalėjo palikti Lietuvą. Prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Su kitu ieškinyje nurodytu reikalavimu – dėl pavardės nutraukus santuoką, neprieštaravo. Jai nežinoma apie atsakovo turimus kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys susituokė 2009 m. sausio 21 d. Adampur, Jolandhar apygardoje, ką patvirtina santuokų registratoriaus įrašas Nr. 1959/MJ-1 Induistinių santuokos registracijos knygoje (87 b.l.). Minėtas dokumentas 2009-04-27 yra patvirtintas Indijos Vyriausybės Užsienio reikalų ministerijoje registracijos Nr. PBJA0016566909 (86 b.l.). 2009 m. gruodžio 29 d. pagal G. J. ir M. S. prašymą jų santuoka įtraukta į apskaitą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.159 ( 83-84 b.l.).

Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje gimusių vaikų neturi. Teismas, pagal byloje esančius įrodymus, negalėjo nustatyti, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, nes ieškovė, inicijavusi ištuokos bylą, pati teismo posėdžiuose nedalyvavo, jos atstovas negalėjo paaiškinti teismui sutuoktinių tarpusavio santykius iki santuokos iširimo bei kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, pvz. apie šalių gyvenimą Indijoje, jų gyvenimą Lietuvoje, atsakovo galimybes išlaikyti šeimą. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos imigracijos pranešimo matyti, kad 2011-06-06 sprendimu išduotas leidimas M. S. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šis leidimas buvo panaikintas pagal pačios ieškovės 2011-07-07 kreipimąsi, motyvuojant, kad pradėtas skyrybų procesas ( 13, 26 b.l.). Todėl, nesant kitų įrodymų, labiau tikėtina, kad atsakovo išvykimo priežastimi galėjo būti leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimas, o ne šeimos palikimas. Iš civilinės bylos duomenų nėra pagrindo preziumuoti atsakovo M. S. kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas negali neginčijamai teigti, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas tik vienas sutuoktinis. Ieškovė, sudarydama santuoką su atsakovu, privalėjo numatyti, kad dėl skirtingų tautybių, kalbos ir kultūros skirtumų, gali nesutapti požiūriai į šeimą ir kitas vertybes. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų šeimą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliktina pavardė „J.“.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ „Regitra“ pažyma, VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pažyma – patvirtina, kad G. J. ir M. S. vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registruotų nėra ( 5-7 b.l.). Byloje nepateikti duomenys apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus.

Ieškovė G. J. 2011-12-23 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02818 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (58 b. l.), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88, 92, 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 269, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2009 m. sausio 21 d. Adampur, Distt. Jalandhar, Indijoje, santuokos liudijimo Nr. 1959/MJ-1 2009-01-28, apskaitytą 2009 m. gruodžio 29 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.159, M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Po santuokos nutraukimo šalims palikti iki santuokos turėtas pavardes „S.“, „J.“.

Priteisti iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini), Jalandhar (PB), D. K., Indija, 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio ir 58 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokų kodai 5660), bei 160 Lt (šimtą šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė