Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei V. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio K. S., gim. 2011-11-29 interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, visas savo pareigas vaiko atžvilgiu. Teisė gauti iš tėvų tinkamą išlaikymą – prigimtinė vaiko teisė. Nurodė, jog nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu T. G. labiau atitiktų vaiko interesus. Iš atsakovės priteisti nepilnamečiui išlaikymą iki jo pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas sūnaus poreikiams bei atitiktų tėvų turtinei padėčiai (b.l. 31-32).

Atsakovės V. S. gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta elektroniniu paštu, kurį atsakovė pati nurodė ir prašė visus procesinius dokumentus siųsti jos nurodytu elektroniniu paštu (b.l. 40). Įstatyme numatyta teise paskirti įgaliotą asmenį atsakovė nepasinaudojo (CPK 805 str., b.l. 53-54). Ieškovo prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovės dalyvavimo (CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovas T. G. palaikė savo ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir sumažino savo ieškininį reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, prašydamas teismo priteisti išlaikymą sūnui po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį, skaičiuojant nuo sūnaus septynerių mėnesių (nuo to laiko, kai atsakovė paliko nepilnametį vaiką) iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad atsakovė, kai sūnui buvo septyni mėnesiai, išvyko dirbti į užsienį. Ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 250 Lt atskaičius mokesčius. Jis visą darbo užmokestį skiria vaiko išlaikymui, taip pat padeda jo tėvai. Nepilnametis sirgo bronchine astma, šiuo metu sveikas. Darželio ir būrelių nelanko. Prašė suteikti nepilnamečiui K. tėvo pavardę G..

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Petras Selilionis prašė sumažinti išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 500 Lt, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir nesant duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, juo nesidomėjo, nors atsakovė turi ir kitų nepilnamečių vaikų, prašė priteisti išlaikymą po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje dėl ginčo nurodytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui prašė priteisti, ne mažiau, kaip po 350 Lt per mėnesį, nes atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus. Prašė viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus panaikinti ieškovui laikinąją globą ir pakeisti vaikui pavardę, suteikiant jam tėvo pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai viršijant pareikštus reikalavimus.

Vadovaujantis CPK 376 str. 3 d. teismas dėl laikinosios globos panaikinimo ir nepilnamečiui vaikui pavardės pakeitimo viršija ieškovo pareikštus reikalavimus.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. S., gim. 2011-11-29, gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas (b.l. 11). Iš ieškovo paaiškinimų ir atsakovės atsiliepimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau iki vaiko gimimo gyveno kartu. Gimus vaikui ieškovas įstatymų nustatyta tvarka tėvystės neįregistravo, tačiau ieškovas nuo pat gimimo augina, rūpinasi vaiku, o atsakovė nuo 2013 metų birželio mėnesio, kai vaikui suėjo septyneri mėnesiai paliko ieškovą su mažamečiu vaiku ir nuo to laiko jo nelanko, nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo. Mažamečiui, K. S., likus be motinos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-04-30 įsakymu Nr. A30-1719 jam nustatyta laikinoji globa, o laikinuoju globėju paskirtas T. G. (b.l. 35). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-04-29 aiškinamajame rašte nurodė, jog nepilnamečiu K. rūpinasi T. G., nes vaiko motina išvykusi į užsienį, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, T. G. pripažįsta berniuką savo sūnumi, o mažametis likęs be įstatyminio atstovo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad berniukas nuo gimimo auga su T. G. ir jo tėvais, ir į tai, kad mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti, lavintis, žaisti ir ilsėtis, todėl buvo priimtas sprendimas nustatyti laikinąją globą, iki kol teisme bus pripažinta tėvystė vaiko atžvilgiu (b.l. 36).

CK 3.146 str. 1 d. numatyta, kad jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Ieškovui pripažįstant, kad nepilnametis K. S., gim. 2011-11-29, yra jo sūnus, o atsakovei tai patvirtinant, nustatytina, kad T. G. yra K. S. tėvas.

Konstatuotina, jog atlikti DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo būtinybės nebuvo, kadangi atsakovė ieškinį pripažino. Šalys atsisakė DNR ekspertizės (CK 3.148 str. 2 d.).

Išaiškintina šalims, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Ieškovas ieškinyje nepareiškė reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir laikinosios globos panaikinimo. Todėl teismas spręsdamas tėvystės nustatymo klausimą viršija pareikštus reikalavimus ir sprendžia vaiko pavardės pakeitimo klausimą ir laikinosios globos panaikinimo klausimą, nes šių klausimų išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu (CK 3.167 str. 2 d.). Nustačius tėvystę, atsakovei V. S. neprieštaraujant, nepilnamečiui suteikiama tėvo pavardė G..

Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Kadangi šiuo teismo sprendimu nustačius T. G. tėvystę vaiko K. S. atžvilgiu pasibaigia vaiko laikinoji globa, todėl panaikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. A30-1719, kuriuo K. S., gim. 2011-11-29, buvo nustatyta laikinoji globa.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai šalių paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametis K. S., gim. 2011-11-29, gyvena su ieškovu, jis sūnumi rūpinasi, prižiūri ir išlaiko nuo pat gimimo, o atsakovė 2013 metų birželio mėnesį paliko ieškovą su mažamečiu vaiku ir išvyko į Didžiąją Britaniją. Nepilnamečio K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu T. G., kadangi nuo pat gimimo, ir iki šiol, sūnus gyvena su ieškovu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nepilnamečio K. S. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nepilnamečio K. S. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu (CK 2.14 str. 2d., 3.169 str. 1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal 2013-11-29 sudarytą darbo sutartį ieškovas T. G. dirba UAB „Baltic Line“ krovėju (b.l. 5-6, 57). Jo darbo pajamos, kaip per posėdį nurodė pats ieškovas, yra 1 250 Lt atskaičius mokesčius. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo T. G. vardu yra įregistruotos tris transporto priemonės – keleivinis automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) motoroleris APRILIA SR 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinis automobilis BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Abu keleiviniai automobiliai yra areštuoti antstolio Mindaugo Dabkaus ir joms galioja draudimas išregistruoti TP arba pakeisti jos savininką.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė V. S. savo gyvenamąją vietą registravo Vilniaus miesto savivaldybėje (b.l. 12). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nuo 2013-03-17 iki 2014-04-29 augino nepilnametį vaiką iki trejų metų (b.l. 13, 22, 61-62). Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus – N. S., gim. 2010-03-16, ir D. S., gim. 2014-02-27 (b.l. 51-52, 55). Iki 2013-09-30 atsakovei V. S. buvo mokama 377,75 Lt dydžio našlių arba našlaičių pensija (b.l. 62). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Byloje nustatyta, kad atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau atsakovė į bylą nėra pateikusi įrodymų apie savo turtinę padėtį Didžiojoje Britanijoje, savo sveikatos būklę bei darbovietes. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie jos apribotą darbingumą, apie tai, kodėl ji negali susirasti darbo arba apie nesėkmingus darbo paieškos rezultatus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, gyvenančius su ja. Teismo nuomone, nors atsakovė ir turi kitų išlaikytiniu, ji yra darbinga ir realiai galinti gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgi teikti reikalingą išlaikymą. Atsakovė neįvykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai dėl jos turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodama išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl neturint duomenų apie atsakovės neįgalumą, teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad jos turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2013-01-01 yra 1 000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių, į tai, kad atsakovė paliko savo sūnų kai jam buvo septyneri mėnesiai ir niekaip neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nesidomėjo juo, iš atsakovės nepilnamečio sūnaus K. S. naudai priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-03-24, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas T. G. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė V. S. paliko nepilnametį sūnų ieškovui ir išvyko dirbti į užsienį, kai nepilnamečiam vaikui, gim. 2011-11-29, buvo 7 mėnesiai. Taigi, nustatyta, kad atsakovė nuo 2012-06-29 faktiškai paliko šeimą ir nuo tada nepilnamečiam K. S. išlaikymo neteikia. Todėl laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 21 mėnesį (nuo 2012-06-29 iki 2014-03-24) ir sudaro 10 500 Lt, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovo prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovės nepilnamečio sūnaus K. S. naudai priteistinas 10 500 Lt išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už laikotarpį nuo 2012-06-29 iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2014-03-24 (CK 3.200 str.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas T. G. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-30 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2015-01-30 (b.l. 8-10).

Už reikalavimus dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėjo būti sumokėtas 288 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovės priteistinas 495 Lt (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc. + 10 500 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovės priteistinas 783 Lt (495 Lt + 288 Lt) dydžio žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 10,00 Lt, todėl nepriteistino (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.146, 3.148, 3.149, 3.150, 3.161, 3.167, CPK 259, 260, 263-270, 376, 388, 389, 392, 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai viršijant pareikštus reikalavimus.

Nustatyti, kad T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustačius tėvystę, suteikti K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę G. ir vadinti jį K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011-11-29, gyvenamąją vietą su tėvu T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. A30-1719, kuriuo K. S., gim. 2011-11-29, buvo nustatyta laikinoji globa.

Priteisti iš V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-03-24, iki K. S., gim. 2011-11-29, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 10 500 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo.

Priteisti iš V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 783 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės Metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.