Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-19847-2020 A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies l punkto, numatančio, kad statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, o būtent, UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d., kurių pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (negyvenamoji patalpa-komercinės patalpos) namo patalpoje (patalpos pažymėtos nuo 42-1 iki 42-4) 2020 m. rugsėjo 10 d. vykdė maitinimo paskirčiai priskiriamą veiklą. 2020 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo metu ir internetinėse svetainėse ((duomenys neskelbtini)) nustatyti patalpų naudojimo požymiai: ties vitrininiais langais suklijuoti reklaminiai ir informaciniai pranešimai, viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose skelbiama informacija apie vykdomą veiklą, durys atviros, viduje vaikšto žmonės (galimai darbuotojas). Prieš tai įvykusio patikrinimo metu (2020 m. kovo 9 d.) buvo užfiksuotos įrengtos ir pritaikytos patalpos maisto gaminimo (ruošimo) veiklai, įrengtos darbo vietos (prekystalis), kas neatitinka pagrindinės patalpos naudojimo paskirties, nurodytos nekilnojamojo turto registre.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi A. K. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamu atveju patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdomai veiklai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo) patalpų naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nėra taikomas, šiose patalpose negali būti vykdoma Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodyta veikla – paruoštų valgių ir patiekalų gamyba. Norint A. K. įmonei vykdyti veiklą, kuriai išduotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) leidimas, reikalinga keisti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį, laikantis teisės aktų reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniame skunde A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti.

3.1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo III skyriaus reglamentavimu, kadangi jis numato galimos veiklos rūšis negyvenamosios paskirties pastatuose. Tuo tarpu aktualus reglamentavimas ginčo dalykui yra Tvarkos aprašo II skyrius reglamentuojantis galimos veiklos rūšis gyvenamosios paskirties pastatuose, kadangi ginčo objekto patalpa pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruota: Pastatas – Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai).

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarime Nr. 1170 nurodyta, kad gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo galima Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytų rūšių veikla – paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C10.85). Pasak apelianto, patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos nuo 42- iki 42-4 nėra atskirai stovintis pastatas, tai patalpa esanti daugiabučiame name Nr. 33, todėl šiuo atveju turi būti taikytina minėto nutarimo 3¹ punkto – patalpų, esančių gyvenamosios paskirties daugiabučio name, reglamentavimas, o ne Tvarkos aprašo III skyriaus 5 punktas. Būtent tokį teisinį reglamentavimą patvirtino teismo posėdžio metu VMVT atstovas V. J..

3.3. Apeliantas nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje netenka reikšmės ir tai, kokia konkrečiai veikla buvo vykdoma minėtose patalpose – ar paruoštų valgių ir patiekalų gamyba, t. y., ar paruoštas maistas (pusfabrikačiai) buvo tik pašildomas ar maistas apskritai ruošiamas nuo pradžių iki pabaigos, nes tokiose patalpose maisto ruošimo veikla apskritai negalima. Apelianto teigimu, byloje pagrindinis klausimas ir buvo, kokia veikla buvo vykdoma daugiabučio namo patalpose, (duomenys neskelbtini). Institucijos nuomone, veikla, kuri buvo vykdoma patalpoje, priskiriama maitinimo paslaugai, todėl patalpos paskirtis turėtų būti priskiriama maitinimo paskirties pastatams.

3.4. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad teismas nesvarstė skundo argumentų apie tai, kad minėtoje patalpoje nebuvo vykdomas nei maisto parošimas, nei maitinimo paslauga. Tai patvirtino ne tik pareiškėjo skundo argumentai ir jo paties teismui duoti paaiškinimai, bet ir Institucijos specialistai M. Ž. ir M. B., kurie atliko patikrinimus. Minėti specialistai teisme paaiškino, kad patikrinimo metu nematė, jog kas nors valgytų minėtoje patalpoje ar užsiimtų maisto parošimu. Kaip buvo nurodyta skunde dėl Institucijos minėto nutarimo ir tai atitinka faktinei situacijai, kad maistas gaminamas Sodų gatvėje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale, kur gaminami, parduodami ir į kitus filialus, taip pat (duomenys neskelbtini) išvežami jau paruošti patiekalai. Iš minėto filialo kurjerių pagalba užsakymai buvo pristatomi užsakovams.

3.5. Apelianto manymu, byloje nepaneigtas faktas, kad administracinio nusižengimo nutarimas yra surašytas nesilaikant įstatyme jam keliamų reikalavimų. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad byloje esantis administracinio nusižengimo nutarimas yra surašytas S. K., tačiau pareiškėjui, o vėliau ir teismui Institucijos pateiktas be parašo. Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo nutarimą pasirašo bylą nagrinėjantis pareigūnas ir šio trūkumo pats teismas pašalinti negalėjo ir neturėjo teisės, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai trūkumams pašalinti.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės grupės atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje. Sutikdama su teismo padarytomis išvadomis atsiliepime nurodo:

4.1. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR-N-19847-2020 apeliantui buvo siunčiamas 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. A51-156897-20(3.3.2.26E-BŪS), kurį pasirašė Administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėja E. Š., tačiau tai nereiškia, jog pats 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR-N-19847-2020 buvo pasirašytas šio asmens. 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR-N-l9847-2020 buvo pasirašytas S. K. fiziniu parašu. Atitinkamai apelianto argumentai, dėl netinkamo nutarimo pasirašymo atmestini, kaip nepagrįsti.

4.2. Pažymi, kad būtent nutarime nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Šiuo konkrečiu atveju buvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 359 straipsnio 1 dalyje – statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atvejais ir tvarka. Ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra „negyvenamoji-komercinė patalpa“, kas tiek Administracijos, tiek Teismo nuomone yra netinkama paskirtis UAB „Linksmoji virtuvė“ vykdomai veiklai. Pagal 2002 m. balandžio 15 d. patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – Nuostatai) patalpų paskirtis turėtų būti nurodoma, kaip Maitinimo – patalpos žmonėms maitinti (Nuostatų 4 priedo 2.5 punktas).

4.3. Pagal Tvarkos aprašo (Atvejai, kada gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar patalpas nepakeitus pastatų ar patalpų paskirties galima naudoti Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytai veiklai) 1 punktą šis aprašas nustato gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, ar šis Tvarkos aprašas yra taikomas patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), t. y. negyvenamosioms patalpoms – komercinėms patalpoms, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Tvarkos aprašo III skyrius reglamentuoja galimas veiklos rūšis negyvenamosios paskirties pastatuose (jų patalpose). Tvarkos aprašo 5 punkte nurodytos veiklos rūšys, kurios yra galimos negyvenamosios paskirties patalpose, o būtent – tose negyvenamosios paskirties patalpose, kurių paskirtis viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų. Tarp šių paminėtų negyvenamosios paskirties patalpų paskirčių, kuriose galimos Tvarkos apraše nurodytos veiklos rūšys (tarp kurių minima ir paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C 10.85)), nėra minimos negyvenamosios patalpos, kurių paskirtis kita. Todėl norint A. K. įmonei vykdyti veiklą, kuriai išduotas VMVT leidimas, reikalinga keisti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį, laikantis teisės aktų reikalavimų.

4.4. Taip pat pažymėjo, kad 2020 m. birželio 16 d. atliekant pakartotinį paminėtų patalpų patikrinimą buvo nustatyta, kad patalpose yra įrengtos patalpos maistui ruošti: keptuvės, dalis produktų, vėdinimo įrenginys virš kepimui skirtų įrenginių, šaldytuvai, kriauklė ir kt. Patikrinimo metu patalpose jautėsi ruošiamo/paruošto maisto kvapas. Atsižvelgiant į tai buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-2145/20, kuriame nurodoma, kad patalpos naudojamos ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir pridedamos fotofiksacijos. Aplinkybės, jog patalpos yra naudojamos buvo nustatytos ir Administracijos Būsto administravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. atlikto patikrinimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti ar patalpos po teiktų įpareigojimų ir toliau yra naudojamos ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, metu. Nustačius, kad patikrinimo metu patalpos buvo naudojamos, buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-3354/20. Šios faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodytos aplinkybės patvirtina tai, jog patalpose yra vykdoma maisto ruošimo veikla, kuri neatitinka patalpų pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, t. y. patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde iš esmės nesutinkama su Tvarkos aprašo III skyriaus nuostatų interpretavimu. Nurodoma, kad aiškinant Tvarkos nuostatas spręstina, jog aktualus reglamentavimas ginčo dalykui yra Tvarkos aprašo II skyrius reglamentuojantis galimos veiklos rūšis gyvenamosios paskirties pastatuose, kadangi ginčo objekto patalpa pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruota: Pastatas – Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 359 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų pažeidimus.

7. Nagrinėjamu atveju tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 24 d. protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-60452-2020, tiek išnagrinėjus administracinę nusižengimo bylą priimtame tos pačios Institucijos 2020 m. gruodžio 9 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-19847-2020, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. suformuluotame administraciniame kaltinime nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.

8. Iš byloje esančio VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurias nuomos sutarties pagrindu valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, – negyvenamos – komercinės, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (1 t., b. l. 75). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 11 d.) 5.11 papunktis, nukreipiant į Tvarkos aprašo 3.1–3.20 ir 3.22 papunkčius, numato veiklos rūšis, kurios yra galimos negyvenamose patalpose. Paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C10.85), kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas leidimas, šiame sąraše nėra. Kiti 3.21, 3.23 ir 3¹.1–3¹.9 papunkčiai, priešingai nei nurodo apeliantas skunde, numato veiklos rūšis, kurios yra galimos gyvenamose patalpose.

9. Tvarkos aprašo III skyrius reglamentuoja galimas veiklos rūšis negyvenamosios paskirties pastatuose (jų patalpose). Tvarkos aprašo 5 punkte nurodytos veiklos rūšys, kurios yra galimos negyvenamosios paskirties patalpose, o būtent – tose negyvenamosios paskirties patalpose, kurių paskirtis – viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų. Tarp šių paminėtų negyvenamosios paskirties patalpų paskirčių, kuriose galimos Tvarkos apraše nurodytos veiklos rūšys (tarp kurių minima ir paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C10.85); 5¹.9 papunktis), nėra minimos negyvenamosios patalpos, kurių paskirtis – kita. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas įmonės vykdomai veiklai pagrįstai netaikė minėto Tvarkos aprašo 3¹.9 papunkčio nuostatų. O norint A. K. įmonei vykdyti veiklą, kuriai išduotas minėtas VMVT pažymėjimas (1 t., b. l. 88), reikalinga keisti minėtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį, laikantis teisės aktų reikalavimų.

10. Skunde nurodoma, kad minėtoje patalpoje nebuvo vykdomas nei maisto parošimas nei maitinimo paslauga. Tačiau, kaip teisingai apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje netenka reikšmės ir tai, kokia konkrečiai veikla buvo vykdoma minėtose patalpose – ar paruoštų valgių ir patiekalų gamyba, t. y. ar paruoštas maistas (pusfabrikačiai) buvo tik pašildomas, kaip byloje nurodė A. K., liudytojas R. V., ar maistas apskritai ruošiamas nuo pradžių iki pabaigos, nes, kaip minėta, tokiose patalpose maisto ruošimo veikla apskritai negalima.

11. Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visi A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma maitinimo paskirčiai priskiriama veikla, o tai, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 7.5. papunktį, yra atskira ir į kitos paskirties sritį nepatenkanti veikla, kuri nėra galima nepakeitus patalpų tikslinės paskirties, A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmai pagrįstai įvertinti kaip atitinkantys ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, t. y. patalpų naudojimas ne pagal paskirtį.

12. Apygardos teismas sutinka, kad byloje esantis administracinio nusižengimo nutarimas yra surašytas S. K., tačiau pareiškėjui, o vėliau ir teismui Institucijos pateiktas be parašo. Pasirašytas nutarimas buvo pateiktas tik nagrinėjant skundą ir teismui pareikalavus (1 t., b. l. 182). Tačiau nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR-N-19847-2020 A. K. buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 10 d. raštu, kurį pasirašė Institucijos Būsto administravimo skyriaus vedėja E. Š. (1 t., b. l. 119). Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas tiesioginės įtakos priimto sprendimo teisėtumui neturėjo.

13. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.