Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-395-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
A15.-395-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00319-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-395-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00319-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.;1.4.4.; 16.9.3.; 16.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 21129230872KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad 2021 m. kovo 6 d., 22.36 val., vietiniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai tokios teisės nėra įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio, stabdžiusio ir atlikinėjančio manevrą į dešinę automobilio, taip atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį, jį apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 14, 126, 122 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodyta teismo posėdžio data, vieta ir laikas, todėl laikytina, jog jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

V. K. 2021 m. kovo 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. kovo 7 d. 23.00 val. automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo jis, važiavo Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, link apsisukimo. Jis apsisukęs staiga pastebėjo, kaip prieš jį važiavęs automobilis pradėjo stabdyti ir be įspėjamojo posūkio signalo nulėkė į (duomenys neskelbtini), ko pasekoje jis nebespėjo suvaldyti automobilio ir trenkėsi į jo galinę dalį. Išlipęs informavo, kad kaltę pripažįsta. Kadangi iš jo automobilio pradėjo bėgti skysčiai, jis nukentėjusiajai paliko savo asmens dokumentą ir pasakė, kad nuvarys automobilį į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Kai nuvarė automobilį, moteris nuvažiavo iki savo vyro namų. Kai jis grįžo į įvykio vietą, moteris su vyru taip pat grįžo. Susitikę su automobilio „WV bora“ savininku, jis norėjo pildyti deklaraciją, tačiau neturėjo tušinuko. Jis pasiūlė nepildyti deklaracijos ir susitarti ir pirmadienį važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur būtų suremontavęs apgadintą automobilį. Jis sutiko ir važiavo kartu, kad nufotografuotų jo asmens tapatybės kortelę. Jis dirba (duomenys neskelbtini), ten turėjo ir atvykti nukentėjusioji, bet pirmadienį niekas neatvyko. Jis kaltę pripažįsta (b.l. 13).

T. R. 2021 m. kovo 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. kovo 6 d. 22.00 val. jis suko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pajuto smūgį į galą. Išlipus iš mašinos, tas asmuo padavė savo paso kortelę ir nuvažiavo pastatyti mašiną, nes sakė bėga tepalai, ir grįžo be mašinos, bandė tartis, bet jautėsi alkoholio kvapas. Kalbai pakrypus apie policiją pabėgo. Eismo įvykį padariusio vairuotojo numeriai (duomenys neskelbtini), tai V. K. (b.l. 14-15).

2021 m. kovo 8 d. nutarimu T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas M. R. (b.l. 16).

Iš byloje esančioje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuotų nuotraukų matyti apgadintas automobilis „Volkswagen Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis „Opel astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39).

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Be V. K. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 str. 7 d. ir 426 str. 1 d., padarymo įrodyta: 2021 m. kovo 15 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-8161-2021 (b. l. 3-4), 2021 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 5-6), 2021 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), kieme stovintis „Opel astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebėtas, bandyta telefonu susisiekti su V. K., tačiau niekas nekėlė. V. K. išsiųstas šaukimas į policiją (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 9-10), fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas apgadintas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), paties V. K. 2021 m. kovo 15 d. paaiškinimais, kuriuose jis pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus (b.l. 13), 2021 m. kovo 6 d. T. R. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad eismo įvykį padariusio vairuotojo automobilio numeriai (duomenys neskelbtini), tai V. K., kuris įvykio vietoje buvo padavęs savo paso kortelę (b. l. 14-15) bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog V. K. 2021 m. kovo 6 d., 22.36 val., vietiniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai tokios teisės nėra įgijęs, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio, stabdžiusio ir atlikinėjančio manevrą į dešinę automobilio, taip atsitrenkė į minėto automobilio galinę dalį, jį apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokie V. K. veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. K. už padarytus administracinius nusižengimus skirtina administracinė nuobauda.

V. K. atsakomybę už administracinių nusižengimų padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs administracinius nusižengimus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus kelių eismo srityje. V. K. anksčiau administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 35-37). Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus minimalias ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. K. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – ANK 426 straipsnio 1 dalies – ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 1 dalyje padarymą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Šioje administracinio nusižengimo byloje V. K. vairavo automobilį Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai tokios teisės nėra įgijęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta (ar ji buvo atimta). Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės, arba šios teisės atėmimo laikotarpiu negalinčiam jos įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018). Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

V. K. vairavo automobilį, kai tokios teisės nėra įgijęs, apgadinęs automobilį „Volkswagen Bora“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje esančiais duomenimis padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam T. R. savo noru neatlygino. V. K. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, V. K. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Už ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas yra M. R. (b.l. 14). Byloje duomenų apie tai, kad M. R. žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, nėra. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad transporto priemonė nuosavybės teise V. K. nepriklauso, todėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – V. K. šioje administracinio nusižengimo byloje teismas netaiko.

Skaitmeninė laikmena su nuotraukomis, esanti byloje paliktina saugoti byloje (b.l. 39).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

- už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

- už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. K. už šiuos nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti V. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 21129230872, įmokos kodą 1001.

Skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė