- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-196-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32180-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro M. R. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-282-758/2020, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. spalio 30 d. nutartimi priėmė sprendimą perduoti šią baudžiamąją bylą Nr. 1-282-758/2020 prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nustatė 2 mėnesių terminą tai padaryti. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai tik dalinai patvirtina kaltinamojo A. A. atžvilgiu suformuluotame kaltinime nurodytas aplinkybes ir leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais su kitu asmeniu, kuris bylos kaltinime nenurodytas, o visi tiek kaltinamojo, tiek bendrininko veiksmai, sukėlę baudžiamajame įstatyme nurodytas pasekmes, inkriminuoti vienam kaltinamajam. Kadangi teismas neturi galimybės bendrininkų veiksmų, padarant nagrinėjamą nusikalstamą veiką, išskirti ir priimti teisingą sprendimą, o prokuroras, priėmęs sprendimą ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu nutraukti, nesiėmė jokių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) numatytų priemonių nustatyti bendrininką ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas konstatavo, kad pateiktas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Prokuroras M. R. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį.
3.1. Skundas grindžiamas tuo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai interpretavo liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus ir nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, jog liudytojų parodymai yra nuoseklūs, visumoje vienas kitą papildantys ir suponuojantys išvadą, jog kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrais veiksmais su kitu asmeniu. Tokią aplinkybę nurodo tik nukentėjusysis, tačiau jo parodymai vertintini kritiškai, kadangi juose minimas žodis „pasirodė“, kas rodo abejotiną jų tikslumą, juolab atsižvelgiant į nukentėjusiojo apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu, kas tikėtina, jog nukentėjusysis objektyviai ir negali nurodyti įvykio detalių. Tuo tarpu kiti liudytojai patvirtina matę tik kaltinamojo neteisėtus veiksmus ir nenurodo galimų kito asmens veiksmų, kurie būtų vertintini kaip nusikalstami, išskyrus vienintelio liudytojo L. T. parodymus, jog jis matė, kaip nukentėjusįjį mušė du asmenys, tačiau tokie jo parodymai yra abstraktūs, nedetalizuojant į kokias kūno vietas, kiek smūgių kuris iš jų sudavė nukentėjusiajam.
3.2. Pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo V. K. atžvilgiu teisinį pagrindą, kadangi toks procesinis sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio l dalies 2 punktu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kadangi nukentėjusysis konkrečiai nurodė du asmenis, kurie jo manymu dalyvavo darant nusikalstamą veiką prieš jį, todėl nėra pagrindo ieškoti kito asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką.
3.3. Pažymėta, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Todėl kaltinamajame akte nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinant tik A. A., pirmos instancijos teismas privalėjo spręsti tik jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo klausimą. Taip pat teismas šiuo atveju turėjo laikytis BPK 257 straipsnyje numatytos procedūros ir manydamas, jog darant nusikalstamą veiką dalyvavo dar vienas asmuo, kurį reikalinga patraukti baudžiamojon atsakomybėn, privalėjo tik apie tai nutartimi pranešti prokurorui, o ne bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti.
3.4. Kreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai konstatuojama, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kadangi konkrečiai nėra nurodytas nei vienas BPK pažeidimas, kuris trukdytų teismui nagrinėti bylą, t. y. surašytame kaltinamajame akte nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, atsakomybę lengvinančios (sunkinančios) aplinkybės – vis tai yra nurodyta aiškiai. Tuo tarpu teismui manant, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių bylos aplinkybių, jis galėjo kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie tai pranešant nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 straipsnis).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į pareikštą apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas.
6. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali perduodama prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
7. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-254/2013).
8. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pateiktas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Apeliacinės instancijos teismas kreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino baudžiamąją bylą Nr. 1-282-758/2020 prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, iš esmės nurodydamas tik vieną trūkumą – pagal bylos įrodymų visumą kaltinamasis A. A. jam inkriminuotą nusikaltimą galimai padarė bendrais veiksmais su kitu asmeniu, kuris bylos kaltinime nenurodytas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis neturi galimybės bendrininkų veiksmų, padarant nagrinėjamą nusikaltimą, išskirti ir priimti teisingą sprendimą, o prokuroras nesiėmė jokių priemonių nustatyti bendrininką. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-758/2020 pateiktame kaltinamajame akte A. A. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta išsamiai, nurodytos visos esminės aplinkybės pagal buvusio ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-32180-20, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio nuostatos. Darytina išvada, kad byloje pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą, o kaltinimo formuluotė ir jame nurodytos aplinkybės objektyviai leidžia įvertinti konkrečius kaltinamojo A. A. neteisėtus veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaltinamuoju aktu. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o kaltinamajame akte išdėstyta galimai padarytos nusikalstamos veikos formuluotė ir nurodytas atsakingas už tai asmuo – visa tai atspindi prokuroro poziciją ir jo įsitikinimą dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tokią savarankišką prokuroro poziciją pagrindžia ne tik jo 2020 m. vasario 20 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32180-20 įtariamojo V. K. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, bet ir pateiktas apeliacinis skundas, kuriame yra išdėstytas prokuroro nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi ir pateikiama priešinga pozicija dėl įrodymų vertinimo. Pirmos instancijos teismas, skundžiama nutartimi iš esmės siekdamas, kad į bylą būtų įtrauktas kaip kaltinamasis V. K. (kadangi nukentėjusysis dar kitų atsakingų asmenų nenurodė), kurio atžvilgiu įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesivadavo konstituciniu prokuroro nepriklausomumo principu ir BPK 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl skundžiama nutartimi, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, buvo pažeistos ir BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad bylos ribas apibrėžia prokuroro kaltinamasis aktas ir byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui vien dėl šios priežasties reikštų formalų teismo sprendimą ir jau minėto konstitucinio prokuroro nepriklausomumo principo pažeidimą. Be to, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, BPK numato ir kitas procesines priemones, kuriomis teismas gali pasinaudoti nagrinėjamu atveju, t. y. vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis kaltinimas gali būti pakeistas bylą nagrinėjant teisme arba gali būti pasinaudojama BPK 257 straipsnyje numatyta procedūra.
9. Taigi, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą: netinkamai pritaikius BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatas nepagrįstai konstatavo, kad surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir bylą perdavė prokurorui ikiteisminiame tyrimui papildyti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro M. R. skundą tenkinti ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti bei baudžiamąją bylą Nr. 1-282-758/2020, kurioje A. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.