- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1163-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12455-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443-450 str.)
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, administracine tvarka baustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis:
2018 m. kovo 16 d. apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus kairės rankos kumščiu sudavė savo broliui S. A. (S. A.) į viršugalvio dešinę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. A. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo pas mamą, nes ši sirgo. Buvo išgėręs. Norėjo mamos paprašyti pinigų. Mama davė jam 40 eurų. Jis ruošė mamai valgyti, tuomet įbėgo jo brolis. Mama pasakė, kad davė jam pinigų. Brolis pradėjo priekaištauti, pradėjo jį tampyti už rūbų, klausė, ką jis čia daro, norėjo atimti iš jo pinigus, kuriuos davė mama. Brolis norėjo jį ištraukti iš motinos kambario, tuomet jis kumščiu du kartus sudavė į galvos sritį. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 33-34).
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiojo S. A. informaciniu pranešimu (b. l. 4), protokolu-pareiškimu (b. l. 9) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jo brolis niekur nedirba, mėgsta išgerti, dažnai, kai mama siunčia jį į parduotuvę, grąžos neatneša, tuos pinigus išleidžia alkoholiui, paskui būdamas neblaivus namuose triukšmauja. 2018 m. kovo 16 d. įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir brolio dėl mamos pensijos. Jis įtarė, kad brolis pasisavino dalį mamos pinigų. Jis kvietė policiją, atvykę pareigūnai pas brolį rado mamos pensijos dalį, nors šis dievagojosi, kad jos neėmė. Išvykus policijos pareigūnams, brolis kaip tik grįžo į mamos kambarį, kuriame jis tuo metu buvo. Jis priekaištavo broliui dėl mamos pensijos. Brolis supyko, buvo girtas ir du kartus su rankos kumščiu jam trenkė į viršugalvio dešinę pusę. Jam skaudėjo. Šalia buvusi jo sutuoktinė atitraukė brolį nuo jo. Jis susitvardė ir tiesiog išėjo iš kambario, kad iškviestų policiją. Policijos pareigūnai buvo netoliese, atvyko greitai ir išsivežė jo brolį (b. l. 13-14);
-2018-03-16 Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio Edgaro Paukštės tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, kuriuo užfiksuota, kokį smurtą patyrė nukentėjusysis nuo kaltinamojo ir kad dėl tokių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 7-8).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir tai, kad jis nereiškia ieškinio, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 41-45), neteistas, todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusysis sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir pačiam vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 17 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Išaiškinti kaltinamajam V. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.