- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- I-600-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00313-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G.A.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.A. (G.A.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateiktu skundu (b. l. 2-3) prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Utenos skyrius) 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą pagal jo priėmimo dieną galiojantį įstatymą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad atleidus jį iš darbo, iki 2017 m. liepos 13 d. jam buvo mokama išeitinė kompensacija, o vėliau, t. y. nuo 2017 m. liepos 14 d. VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta ir mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka (toliau – ir nedarbo draudimo išmoka). Pareiškėjo teigimu, ginčijamas atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, kadangi jį priimdamas, VSDFV Utenos skyrius vadovavosi ankstesne, nei Sprendimo priėmimo dieną galiojusia Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas) redakcija Nr. XII-2471.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu (b. l. 9-11) teismui ir jo atstovė J. B. su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime paaiškino, kad tiek pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d., tiek ir pagal šio įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2017 m. liepos 1 d., asmenų teisė į nedarbo draudimo išmoką ir jos dydis yra nustatomi pagal datą, kada asmeniui suteikiamas bedarbio statusas, todėl pagal šią datą taip pat yra nustatoma, kuri Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija bus taikoma skiriant nedarbo draudimo išmoką. Patikslino, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos taikomos tik tiems asmenims, kuriems bedarbio statusas suteiktas nuo 2017 m. liepos 1 d. Atsižvelgdamas į nuo 2017 m. gegužės 4 d. pareiškėjui suteiktą bedarbio statusą bei jo turimą nedarbo socialinio draudimo stažą, atsakovas 2017 m. liepos 18 d. Sprendimu pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d., pareiškėjui paskyrė nedarbo draudimo išmoką, o vadovaudamasis šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nuo 2017 m. liepos 14 d. pradėjo mokėti nedarbo draudimo išmoką. Pareiškėjui apskundus Sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fono valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) nusprendė, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai pareiškėjui paskyrė nedarbo draudimo išmoką pagal Nedarbo draudimo įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d. ir pradėjo mokėti nedarbo draudimo išmoką nuo 2017 m. liepos 14 d. Remdamasis išdėstytu, atsakovas tvirtino, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir priimti naują sprendimą pagal jo priėmimo metu galiojusią įstatymo redakciją.
Atsakovo VSDFV Utenos skyriaus atstovė teismo posėdyje remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundą prašė tenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 32).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepimu (b. l. 17-19) su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime paaiškino, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką asmuo įgyja nuo bedarbio statuso suteikimo dienos, todėl pagal šią datą nustatoma, kuri Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija bus taikoma skiriant nedarbo draudimo išmoką. Papildomai nurodė, kad asmenims, kuriems bedarbio statusas suteiktas iki 2017 m. birželio 30 d., nedarbo išmokama skiriama ir mokama pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją. Bedarbio statusas pareiškėjui buvo suteiktas nuo 2017 m. gegužės 4 d., prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką pareiškėjas pateikė 2017 m. gegužės 5 d. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, VSDFV Utenos skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą dėl nedarbo išmokos skyrimo, skundžiamu Sprendimu pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d., nuostatas, pagrįstai pareiškėjui paskyrė nedarbo draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Utenos skyrius 2017 m. liepos 18 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjui skirti 333,20 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. (b. l. 4). Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. skundu (b. l.5) kreipėsi į Fondo valdybą ir prašė pakeisti Sprendimą pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakciją. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Fondo valdyba 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ (b. l. 6) konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. birželio 30 d., skundžiamu Sprendimu pareiškėjui paskyrė nedarbo draudimo išmoką ir pagal šios redakcijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, pagrįstai nusprendė nedarbo draudimo išmoką pareiškėjui pradėti mokėti nuo 2017 m. liepos 14 d. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio nuostatas, Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad pareiškėjas yra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nedarbo draudimo išmoka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nedarbo draudimo išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintais Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), taip pat atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo birža) Fondo valdybai teikiamus duomenis apie asmeniui suteikto bedarbio statusą, statuso pasikeitimą bei jo galiojimo laikotarpį, bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, kuriam duomenis teikia darbdaviai (draudėjai), duomenimis, taip pat ir kitais registrais.
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Užimtumo rėmimo įstatymas; redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtiną bedarbio sąvokos apibrėžimą, bedarbiu laikytinas nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Vadovaujantis šio įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalimi, darbo ieškantiems asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytą bedarbio sąvokos apibrėžimą, suteikiamas bedarbio statusas. Aptariamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ieškančius asmenis registruoja ir jų apskaitą tvarko teritorinės darbo biržos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iki 2017 m. birželio 30 d. darbo ieškančių asmenų registravimosi teritorinėje darbo biržoje tvarką nustatė Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (toliau – ir Aprašas). Pagal šio Aprašo 11.7. punktą, asmenys, pageidaujantys gauti nedarbo draudimo išmoką, papildomai prie registracijai būtinų Aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintos formos prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
Iš byloje atsakovo pateiktų duomenų nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimui (b. l. 15-16) matoma, kad pareiškėjas darbo biržoje registravosi 2017 m. gegužės 4 d., tos pačios dienos data jam buvo suteiktas bedarbio statusas; prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką pareiškėjas pateikė 2017 m. gegužės 5 d. (b. l. 15). Nagrinėjant bylą taip pat nustatyta, kad iki 2017 m. liepos 13 d. pareiškėjui buvo mokama išeitinė išmoka. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija Sprendime nurodyto nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpio pradžios ir juo paskirtos nedarbo draudimo išmokos dydžio. Skundžiamo Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas iš esmės kildina iš to, jog VSDFV Utenos skyrius vadovavosi ne Sprendimo priėmimo metu galiojusia Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija, o ankstesne, t. y. iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusia šio įstatymo redakcija.
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti nedarbo draudimu draudžiami asmenys, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius. Šios įstatymo redakcijos 6 straipsnis nustatė nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygas. Pagal aptariamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais teritorinėje darbo biržoje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota (6 straipsnio 3 dalis). Nedarbo draudimo išmokos dydį bei jos apskaičiavimą nustatė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 8 straipsnis.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame asmens teisę į nedarbo draudimo išmoką, įtvirtintas reguliavimas buvo pakeistas, numatant, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti nedarbo draudimu draudžiami asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeiguteritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių (1 dalis). Aptariamos Nedarbo draudimo įstatymo redakcijos 6 straipsnis taip pat kaip ir ankstesnės redakcijos Nedarbo draudimo įstatymo 6 straipsnis nustatė nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygas, kurios turinio aiškinimo prasme išliko nepakitusios, pakeistas šios teisės normos struktūrinis išdėstymas. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Nedarbo draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais teritorinėje darbo biržoje registruotiemsasmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Šiuo atveju aktuali aptariamo 6 straipsnio 3 dalis taip pat įtvirtino nuostatą, kad bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos), kuriam priskaičiuota išeitinė išmoka arba šalių susitarimu kompensacija, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota. Kaip ir iki 2017 m. birželio 30 d. Nedarbo draudimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio nuostatos, taip ir po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtino nedarbo draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo tvarką, tačiau naujos redakcijos įstatyme ši tvarka buvo pakeista bei sistemiškai taikytina su šio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta nauja nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo galimybe bei jos įgyvendinimo tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 2 straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatą, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo naujai skiriamoms nedarbo draudimo išmokoms, o aptariamo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 2 straipsnio 4 dalis nustatė, jog jeigu nedarbo draudimo išmoka paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ši išmoka toliau mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Nedarbo draudimo įstatymo taikymo tvarką nustatančios Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 2 straipsnyje įtvirtintos baigiamosios nuostatos, naujos įstatymo redakcijos taikymo nesiejo su kitomis sąlygomis, įskaitant ir bedarbio statuso suteikimo asmeniui data. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamą Sprendimą Utenos VSDFV priėmė 2017 m. liepos 18 d., taigi, jau galiojant naujai Nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcijai. Remdamasi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 2 straipsnio 3 bei 4 dalyse įtvirtintu naujos redakcijos įstatymo taikymą nustatančiu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti ir nurodytu laikotarpiu mokėti nedarbo draudimo išmokas, turėjo vadovautis Sprendimo priėmimo metu galiojusia Nedarbo draudimo įstatymo redakcija, o ne šio įstatymo redakcija, galiojusia 2017 m. gegužės 4 d. bedarbio statuso pareiškėjui suteikimo momentu.
Nagrinėjamu atveju, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisės akto taikymas, kai administracinis aktas priimamas, galiojant jo priėmimą sąlygojančiai teisės akto aktualiai redakcijai, nepažeidžia lexretrononagit(įstatymas atgal negalioja) principo. Šis principas nustato reikalavimą, jog teisės aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1508-12).
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus tai, jog išeitinė išmoka pareiškėjui buvo mokama iki 2017 m. liepos 13 d., teisėjų kolegija sprendžia, jog Utenos VSDFV, 2017 m. liepos 18 d. priimdamas ginčijamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka nuo 2017 m. liepos 14 d., turėjo vadovautis šio Sprendimo priėmimo metu galiojusia Nedarbo draudimo įstatymo redakcija. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo ginčijamas atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundo reikalavimas tenkintinas, o skundžiamas Utenos VSDFV 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ naikintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažeisto teisėtumo atkūrimas paprastai pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki neteisėto administracinio akto priėmimo, todėl panaikinus ginčijamą Sprendimą, atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos paskyrimo ir mokėjimo pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo G.A. (G.A.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui atsakovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo patenkinti.
Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, įsitesėjus teismo sprendimui, priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo G.A. (G.A.) teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.