Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.P. (A.P.) skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo skundo dalykas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 31 d. įsakymo „Dėl A.P. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Įsakymu pareiškėjui (Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui) tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta už tai, kad jis nesidomėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimų nagrinėjimo eiga ir rezultatais, nekontroliavo Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kad gavus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą, būtų imtasi visų priemonių, numatytų VTAPĮ 36 ir 50 straipsniuose, siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų V.L., V.L., P.V., G.J. teisių apsaugą ir gynimą, kad sužinojęs apie galimą nusikalstamą veiką nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jos neregistravo ir neperdavė nagrinėti, vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BV-95 patvirtinta Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Įsakyme nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas netinkamai atliko Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte ir 7.3 punkte nustatytas funkcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkte reglamentuota, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo <...>. Aprašo 17.4 punkte nurodyta, kad gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą pavesti už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) <...> per Aprašo 11 punkte nustatytą terminą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai <...>.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos <...>.

Bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai Tarnybos direktorei buvo pateikta 2019 m. birželio 14 d. Išvada Nr. 6-369 „Dėl A.P. tarnybinio nusižengimo“, vadovaujantis Aprašo 11 ir 17.4 punktais, Tarnybos direktorės 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. BV-218 Komisijai pavesta A.P. tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos.

Kadangi tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data laikytina 2019 m. liepos 26 d., o administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo buvo priimtas 2019 m. liepos 31 d., vertintina, jog tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo terminas nebuvo praleistas.

Aprašo 8 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. <...>.

Aprašo 8 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Aprašo 8 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į Pranešimą, kad tikrinamas valstybės tarnautojas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus.

Kaip matyti iš Aprašo priede esančios Pranešimo formos, jame privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, konkretūs pareigūno (valstybės tarnautojo) veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Taigi Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, informuojant tikrinamą pareigūną (valstybės tarnautoją), privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-339/2011).

Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme.

Taigi šiuo atveju pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą pareiškėjui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kilo atsakovei – Tarnybai.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas Pagalbos vaikams ir šeimoms vedėjos E.F. 2019 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 6-224 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. rašto Nr. S5-2641 pagrindu. Tarnybos 2019 m. gegužės 15 d. pranešime Nr. 6-249 „Pranešimas apie galimą tarnybinį pranešimą“ (toliau – ir Pranešimas) pažymėta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl galimai netinkamo Skyriaus veiklos koordinavimo ir planavimo, užtikrinant nepilnamečių vaikų V.L., V.L., P.V., G.J. teisių apsaugos ir gynimo užtikrinimo.

Vertinant Pranešimo turinį pripažintina, jog jis yra abstraktaus pobūdžio, jame nėra nurodytos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, neįvardinti konkretūs pareiškėjo veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Iš pareiškėjo 2019 m. gegužės 24 d. paaiškinimo Komisijai matyti, jog pareiškėjui buvo žinomas Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. rašto Nr. S5-2641 turinys. Įvertinus tai, jog Pranešime buvo suformuluoti konkretūs klausimai, susiję su pareiškėjo, kaip Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo, funkcijomis, organizuojant Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą, kad būtų įgyvendinami Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos tikslai ir atliekamos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nustatytos funkcijos, užtikrinant tinkamą nepilnamečių vaikų V.L., V.L., P.V., G.J. teisių apsaugą ir gynimą, darytina išvada, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti, kokių tarnybinių pareigų netinkamu atlikimu jis yra kaltinamas. Kadangi pareiškėjas davė paaiškinimą ir atsakė į Pranešime suformuluotus klausimus, darytina išvada, jog pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo vertinimu, 2019 m. liepos 26 d. Išvadoje dėl A.P. tarnybinio nusižengimo Nr. 6-465 (toliau – ir Išvada) nurodytoje situacijoje valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų jis nepažeidė.

Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo visų pirma analizuotina, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju yra svarbi Išvadoje pateiktų poįstatyminių aktų, kuriais inter alia grindžiamas ginčijamas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjai paskyrimo, analizė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. BV-46 (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. BV-52 redakcija) patvirtinto Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (toliau – Pareigybės aprašymas) be kita ko nurodyta, kad Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas organizuoja Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą, kad būtų įgyvendinami Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos tikslai ir atliekamos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nustatytos funkcijos (7.1 punktas), užtikrina vaiko teisių gynimą ir atstovavimą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teritorijoje visą parą (7.3 punktas).

Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, kuo Išvadoje išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste pasireiškė Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.3 p. reglamentuotų funkcijų netinkamas atlikimas, koks priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė. Pažymėtina, jog šios aplinkybės yra privalomai įrodinėtinos tarnybinio patikrinimo metu ir tai yra institucijos, skiriančios nuobaudą, pareiga, todėl negali būti nustatinėjamos teisme.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog iš esmės tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas po to, kai Tarnybai iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo persiųsta Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pateikta informacija apie galimą vaiko teisų apsaugos specialistų neveikimą arba nepakankamą veikimą, užtikrinant tinkamą vaiko teisės į apsaugą nuo bet kokios formos smurto, taip pat seksualinės prievartos ar seksualinio išnaudojimo, įgyvendinimą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. rašte Nr. S5-2641 „Dėl informavimo apie specialistų galimą neveikimą“, be kita ko, nurodyta, kad „baudžiamojoje byloje tiriant galimai įvykdytas nusikalstamas veikas nerenkami duomenys siekiant nustatyti, kada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai gavo informacijos apie prieš vaikus galimai vykdomas nusikalstamas veikas, ar tą informaciją specialistai turėjo jau 2018 metais, ar nebuvo (ir dėl kokių priežasčių) kreiptasi policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.“

Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo tvarka reglamentuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintoje Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimų registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka).

VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą; jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, vaikas pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo; valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato grėsmės vaikui lygį. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nenustato galimų vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs pirmąjį ar antrąjį grėsmės vaikui lygį, vadovaudamasis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą (VTAPĮ 36 str. 7 d.). Vadovaujantis to paties įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, paaiškėjus pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumui ir nustačius vieną iš šio įstatymo 38 straipsnyje apibrėžtų grėsmės vaikui lygių, taikoma atvejo (atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) jo atstovams pagal įstatymą poreikio atsiradimas arba galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) grėsmės vaikui lygis, nustatytas pagal šį įstatymą; VTAPĮ 2 str. 1 d.) vadyba.

Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (VTAPĮ 38 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtintas Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Grėsmės lygio aprašas) numato grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarką. Veiksmai, kuriuos turi atlikti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nedelsiant pradėjusi vertinti grėsmės vaikui lygį, yra nurodyti Grėsmės lygio aprašo 5 punkte. Pagal Grėsmės lygio aprašo 5.3 papunktį, atlikęs Grėsmės lygio aprašo 5.1 ar 5.2 papunktyje nurodytus veiksmus (susitikti su vaiku, jį išklausyti ir kt.), valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistas, įgaliotas nagrinėti pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinantis ir nustatantis grėsmės vaikui lygį bei atliekantis kitus Grėsmės lygio apraše nustatytus veiksmus, siekdamas apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, nustato grėsmės vaikui lygį – užpildo Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą (Grėsmės lygio aprašo 1 priedas). Grėsmės lygio aprašo 1 priede yra patvirtinta Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje reglamentuojama, kad 1 grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra nustatytas bent vienas iš aukštos rizikos veiksnių ir/arba ne mažiau nei penki kiti rizikos veiksniai. Nenustačiusi galimų vaiko teisių pažeidimų ir grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei rizikos veiksnių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija grėsmės vaikui lygio nenustato ir baigia nagrinėti pranešimą; valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jei vaikui ir (ar) vaiko atstovams (-ui) pagal įstatymą reikia gauti paslaugas ir pagalbą, raštu kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir perduoda informaciją, pagrindžiančią vaiko ir (ar) vaiko atstovų (-o) pagal įstatymą poreikius gauti paslaugas ar pagalbą (Grėsmės lygio aprašo 12 punktas).

VTAPĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje (VTAPĮ 29 str. 2 d.). Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs ir (ar) turintis pagrįstos informacijos apie vaiką, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir (ar) dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo apie tai pranešti policijai ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui (VTAPĮ 29 str. 3 d.). Pažymėtina, jog pranešimas policijai apie vaiką, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, nėra tiesiogiai siejamas su grėsmės vaikui lygio nustatymu.

VTAPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialiniu paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, kurių darbas yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, privalo nedelsdamas imtis veiksmų, nurodytų VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ar gavęs šią informaciją iš kitų šaltinių, privalo nedelsdamas pradėti nagrinėti pranešimą šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka (VTAPĮ 35 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Išvadoje nurodyta, jog Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gauti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimai Nr. 9GD-1590, Nr. 9VTP-84, Nr. 9GD-1968, kuriuose buvo pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus ir pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalyje.

Nors nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 309 straipsnyje, nėra priskirtina ypatingų atvejų, reglamentuotų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintos Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimų registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2.2 punkte, kategorijai, Išvadoje konstatuota, jog aukščiau nurodyta Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gauta informacija turėjo būti vertinama kaip pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, todėl turėjo būti imtasi veiksmų, numatytų VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje bei Grėsmės lygio apraše.

Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2019 m. balandžio 10 d. buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas Nr. IBPS-S-106174, kuriame buvo pateikta informacija apie numatomas nepilnamečių vaikų V.L., V.L., P.V., G.J. apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. apklausų metu paaiškėjo informacija apie grupę socialiniame tinkle Facebook, kurioje nepilnametės dalijasi intymaus pobūdžio nuotraukomis su pilnamečiu vyru.

Pareiškėjas teigia, jog nepilnamečių vaikų V.L., V.L., P.V., G.J. teisių apsauga ir gynimas buvo užtikrinti, pažymi, jog Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje nebuvo gauta pranešimų iš teisėsaugos ar kitų institucijų apie grupę socialiniame tinkle Facebook, kurioje nepilnametės dalijasi intymaus pobūdžio nuotraukomis su pilnamečiu vyru. Išvadoje pažymėta, jog pareiškėjo nurodytų veiksmų atlikimas neeliminavo pareigos imtis veiksmų, numatytų VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje bei Grėsmės lygio apraše.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 7 d. pareiškėjas atsisiuntė Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. raštą Nr. S5-2641, kuriame nurodyta, kad baudžiamojoje byloje gauti duomenys patvirtina, jog mažametės V.L., V.L., P.V., G.J. asmens, pasivadinusio „G.R.“ prašymu per socialinį tinklą jam siuntė lytinių organų nuotraukas. 2018 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į Telšių miestą, prievartavo minėtas mažametes.

Kadangi aukščiau nurodytos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būdamas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėju, pareiškėjas nekontroliavo, ar Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja A.T. ir vyriausiasis specialistas J.B. ėmėsi VTAPĮ nustatytų veiksmų, kokia apimtimi išsiaiškino aplinkybes, kokius veiksmus atliko, kad būtų galima objektyviai patvirtinti, kad nepilnamečių vaikų teisės buvo užtikrintos, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 p., 7.3 p. reglamentuotas funkcijas. Kadangi aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu), vertintina, jog pats pareiškėjo veikos neteisėtumas suponuoja išvadą, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl pareiškėjo kaltės. Nesant duomenų, jog teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė sąmoningai, Išvadoje pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo kaltės forma – neatsargumas.

Išvadoje nurodyta, jo tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo užtikrinta tinkama nepilnamečių vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, teisių apsauga ir gynimas.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgtina valstybės tarnautojui skiriant tarnybinę nuobaudą, darytina išvada, jog papeikimas, kaip viena iš tarnybinių nuobaudų rūšių, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, o atsižvelgiant į tai, kokioje veiklos srityje pažeidimas padarytas, nevertintina kaip per griežta.

Kadangi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 31 d. įsakymas „Dėl A.P. tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui pagrindo nėra, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.