Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui D. U. , jo atstovui advokatui D. P. , atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymo Nr. 30-TE-591 „Dėl komisaro inspektoriaus D. U. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoto trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šiam bylos proceso dalyviui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Byloje tirtina, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-11-14 įsakymas Nr. 30-TE-591, kuriuo pareiškėjas D. U. atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą).

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (1 straipsnis). Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Statutas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutai (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas D. U. dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose (b.l. 30-35). Pareiškėjo tarnybos stažas atleidimo iš tarnybos dienai buvo 17 metų 1 mėnuo ir 17 dienų (b.l. 16).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-09-09 įsakymu (2011-10-11 įsakymas papildytas) sudaryta komisija Šilutės rajono PK tarnybiniam patikrinimui atlikti (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 7-8). Tarnybinį patikrinimą 2011-10-05 tarnybiniu pranešimu Lietuvos policijos generalinio komisaro paprašyta pratęsti 30 dienų iki 2011-11-05 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 160).

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011-11-07 patvirtino 2011-11-04 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS) „Dėl padarytų tarnybinių nusižengimų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate“ (toliau – Išvada) (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 161-174). Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas 2011 m. palaikė netarnybinius ryšius su areštinėje laikomais asmenimis: A. J. , kurį laikotarpiu nuo 2011m. sausio mėn. iki 2011m. rugpjūčio mėn. 18 kartų, o R. Š. tuo pačiu laikotarpiu - 13 kartų, išvedė iš kameros, nurodydamas išvedimo tikslą „Procesinių veiksmų atlikimui“, tačiau jokių procesinių ir operatyvinių veiksmų su šiais asmenimis pareiškėjas neatliko. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 19 ir 21 punktais nustatytą pasimatymų su giminaičiais arba kitais asmenimis tvarką. Susitikimų metu tarnybinėse patalpose pareiškėjas vartodavo alkoholinius gėrimus kartu su areštinėje laikomais A. J. ir R. Š. bei šio sugyventine ir A. J. seserimi I. R. , kuri ir atnešdavo alkoholinius gėrimus, leisdavo fotografuotis A. J. ir R. Š. apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma. Pareiškėjas kartu su kolega R. M. 2011 m. gegužės 13-15 d. (tiksli data nenustatyta), sulaikytuosius R. Š. ir A. J. nuvežė pas A. J. seserį I. R. , namuose jiems buvo nuimti antrankiai, ten buvo vartojamas alkoholis. Pareiškėjas, nevengdamas asmeninių santykių su asmenimis, žinomai susijusiais su nusikaltimų darymu, kai toks bendravimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, pakenkė policijos įvaizdžiui ir prestižui, tuo jis pažeidė Pareigūnų etikos kodekso 14.4 punkto nuostatas.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su ikiteisminių tyrimų medžiagomis Nr. 94-1-00103-08; Nr. 94-1-00283-08; Nr. 94-1-00307-10; Nr. 94-1-00288-10; Nr. 94-1-00213-10; Nr. 94-1-01000-07; Nr. 94-1-01000-06; Nr. 94-1-00489-07; Nr. 94-1-01101-09; Nr. 94-1-00177-10; Nr. 94-1-00366-10; Nr. 94-1-00341-10. Susipažinus nustatyta, kad visuose ikiteisminiuose tyrimuose iki 2011-01-01 prokuroro nurodyta tęsti nusikaltimą padariusių asmenų paiešką. Šilutės r. PK viršininkas S. M. ir KPS viršininkas A. R. (pasirašinėjo lydraščius), tyrėjas D. U., tyrėjas R. M. (lydraščiuose nurodomi kaip vykdytojai) daugybę kartų (konkretūs duomenys surašyti lentelėse, tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 78-87) etapavo aukščiau išvardintus nuteistuosius iš Šiaulių TI į Šilutės r. PK procesiniams veiksmams atlikti ikiteisminiuose tyrimuose. Kai nuteistieji buvo etapuoti į Šilutės PK areštinę, pareigūnai D. U. , K. L. , R. M. , A. L. , M. P. (konkretūs duomenys surašyti lentelėse) juos išvesdavo iš areštinės procesiniams veiksmams atlikti. Iš ikiteisminių tyrimo medžiagų matyti, kad atlikus procesinius veiksmus nebuvo surašyti procesiniai dokumentai, todėl pareigūnas D. U. , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - LR BPK) 179 straipsnio nuostatas „Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus“. V. M. , A. R. , D. U. , K. L. , R. M. , A. L. , M. P. , etapuodami nuteistuosius procesiniams veiksmams atlikti į areštinę, su jais atliekant procesinius veiksmus, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. nuostatas „ Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai": „3 p. ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkiolikos parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ai pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams baudžiamosiose bylose atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme", kadangi jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti ir nebuvo surašyti protokolai. Prašant teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, pareigūnai A. R. ir kiti komisariato pareigūnai (iš teismo - nutarčių neaišku, kas buvo kiti komisariato pareigūnai - tyrėjai) prašymuose teismui nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus, t.y. kad nuteistieji žino apie įvykdytą nusikaltimą, nors nei vienoje byloje nėra tai pagrindžiančio dokumento, taip pat iš bylų nesimato ryšio tarp nuteistųjų ir asmenų, galbūt padariusių nusikalstamas veikas. Etapavus nuteistuosius pareigūnai nenustatė nei viename ikiteisminiame tyrime, kuriame jie gavo nutartis etapuoti, asmens galbūt padariusio nusikalstamą veiką. Taip pat neišsiuntė nei vieno patikrinto ikiteisminio tyrimo su kaltinamuoju aktu į teismą, todėl darytina prielaida, kad Šilutės r. PK pareigūnai be pagrindo kreipėsi į teismą ir etapavo nuteistuosius į areštinę. Nuteistieji buvo etapuoti pagal ikiteisminius tyrimus, kuriuose nusikaltimų padaryta žala neviršija nei 1 000 litų, o jie (nuteistieji) buvo etapuoti 5 ir daugiau kartų vieno tyrimo metu, kas viršija nusikaltimų padarytą žalą. Tai parodo, kad komisariatui skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai. 2008-04-22 ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00283-08 ir 2010-06-07 ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00213-10 priimtas prokuroro sprendimas tęsti įtariamųjų paiešką. Ikiteisminiame tyrime yra 2011-09-08 nuteistojo V. G. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad žino asmenį, kuris įvykdė nusikaltimą. Paaiškinime nurodyta paaiškinimo surašymo vieta - Vilniaus pataisos namai, Rasų g. 8. Kadangi paaiškinimas neregistruotas nei Vilniaus pataisos namuose, nei Šiaulių TI, nei Šilutės r. PK, darytina prielaida, kad jis buvo surašytas formaliai, jau Šilutės r. PK ir įdėtas kaip pagrindas etapuoti V. G. į Šilutės r. PK. 2011-10-12 apklausos metu V. G. nurodė apie galimą įtariamąjį, nurodydamas tik pravardę. Apklausoje nenurodytos kitos nusikaltimui išaiškinti svarbios aplinkybės, t.y. galimo įtariamojo vardas, pavardė, išoriniai požymiai, gyvenamoji vieta, nusikaltimo padarymo mechanizmas, dalyvavę bendrininkai. Taigi V. G. buvo etapuojamas be aiškios priežasties ir be aiškaus pagrindo, jo parodymai yra menkaverčiai. Prieš apklausas V. G. pas tuos pačius komisariato pareigūnus buvo etapuotas ne mažiau 15 kartų.

D. U. be aiškaus pagrindo bendravo su nuteistaisiais pagal aukščiau nurodytus ikiteisminius tyrimus, būdamas ne tyrimo grupės nariu.

2011 02 10 – 2011 03 09 A. R. , D. U. (vykdytojas) prašė ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00511-10 be teisėto pagrindo etapuoti V. G. į Šilutės rajono PK areštinę atlikti tyrimo veiksmus, tačiau jų neįformino. Etapavimas ir procesinių veiksmų atlikimas įforminamas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00511-10, kuri 2011 02 07 išsiųsta į teismą. Taip pat nei viename ikiteisminiame tyrime nebuvo surastos ir nutartys, kuriomis leidžiama etapuoti nuteistuosius. Pažymėta tai, kad komisariato pareigūnas (pareiškėjas), neinformavęs prokuroro, kreipdavosi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nutarties etapuoti nuteistuosius į areštinę gavimo. Pareigūnas pažeidė BPK 170 str. 6 d. „Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo“. Gautos iš teisėjo nutartys nebuvo įdedamos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Išvadoje konstatuojama, kad Klaipėdos AVPK Šilutės r. PK KPS vyresnysis tyrėjas D. U. neteisėtai organizuodavo susitikimus su sulaikytų asmenų giminaičiais ir kitais asmenimis. Organizuotų susitikimų metu pareigūnai R. M. ir D. U. su sulaikytaisiais asmenimis ir jų giminėmis vartodavo alkoholinius gėrimus, tarnybinėse patalpose leisdavo sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma. Paaiškinama, kad Klaipėdos AVPK Šilutės r. PK pareigūno D. U. pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos, kad pareigūnas savo veikloje užtikrina besąlygišką Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų reikalavimų vykdymą, tuo pačiu nesitaiksto su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais. Konstatuojama, kad D. U. veiksmai prieštarauja Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio (policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais), 4 straipsnio 2 dalies (policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės ir teisėtumo principais) bei 5 straipsnio, kuriame išvardinti policijos uždaviniai, nuostatoms. Pareigūno veiksmai įvertinti kaip tyčiniai.

Pažymėta, kad D. U. taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio „Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės“ 1 ir 4 punktų nuostatų. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti jie privalėjo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, o priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintame Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintos nuostatos, kad policijos pareigūnas turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 ?.), būtų teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 ?.), vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai (4.14 ?.). Policijos pareigūno ir visuomenės teisiniai santykiai turi specifinių bruožų, kurie lemia dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui. Pareigūnas atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų - garantuoja teisėsaugą. Jis privalo ne vien gerai atlikti profesines pareigas, bet ir vykdyti jam privalomus dorovinius reikalavimus. Tokia policininko vieta visuomenėje ir jam suteikta viešojo administravimo teisė sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu kelia didelius dorovinius reikalavimus policijos pareigūnui. Jis turi formuoti policijos prestižą, kelti jos autoritetą. Policijos sistemos teigiamo įvaizdžio stiprinimas yra kiekvieno policijos pareigūno garbės reikalas.

Teigiama, jog aukščiau aprašyti D. U. veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui. D. U. veiksmai neatitinka Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje įtvirtintų vidaus tarnybos principų (vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais). Pažeidus šiuos principus policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šiuos principus pažeidusį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos.

Apibendrinant visa tai, konstatuota, kad D. U. parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą., tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Išvadoje nurodyta, kad D. U. galiojančių nuobaudų neturi, skatintas - 2009-10-19 antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu“Už nepriekaištingą tarnybą“, 2010-06-21 padėka Siūloma už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos.

Atlikus ginčo tarnybinį patikrinimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas B. I. priėmė ginčijamą byloje 2011-11-14 įsakymą Nr. 30-TE-591, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleido Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnįjį tyrėją D. U. iš vidaus tarnybos nuo 2011-11-15 (b.l. 16). Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis minėta Statuto norma ir Policijos departamento prie LR VRM 2011-11-04 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-20(VS), kuria pasiūlyta D. U. atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 161-174).

Išvadoje yra 2011-11-14 pareiškėjo pasirašyta, jog su ja susipažino. 2011-12-06 pareiškėjas pasirašytinai supažindintas (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 174), jog turi teisę pakartotinai susipažinti su Išvada ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (b.l. 40).

Teisinis ginčo situacijos vertinimas ir išvados.

Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) (Valstybės žinios, 2003, Nr. 84-3861) 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), tai yra individualaus teisės akto dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 5 punkte - laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba

Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-11-129/2004, Nr.A-11-803/2005; Nr. A-7-247/2004; Nr. A-8-489/2007).

Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007). Esant minėtam Statuto pagrindui, įstaigos vadovui numatytas vienintelis sprendimo būdas – tokį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos; atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 231/2008).

Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Taigi, atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šio neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui būtinas tyrimas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“ ).

Įvertinus visas faktines byloje aplinkybes, teisinį ginčo reglamentavimą, pareiškėjo prašymo argumentus, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatytus faktinius duomenis, darytina išvada, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, kad pareiškėjas D. U. savo veiksmais - neteisėtai organizuodamas susitikimus su sulaikytų asmenų giminaičiais, su sulaikytaisiais asmenimis ir jų giminėmis vartodamas alkoholinius gėrimus, tarnybinėse patalpose leisdamas sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma, neatlikinėdamas procesinių veiksmų, nepildydamas būtinų procesinių dokumentų, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir kitų pareigybės aprašyme nurodytų reikalavimų, neabejotinai pažeidė:

1) Baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnio 1 ir 2 dalies - „Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai (...) Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus (...)“;

2) Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 6 dalies - „Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo (...)“;

Išvadoje (b.l. 42-44) nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė 2007-05-29 Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356, patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių V dalyje numatytą perduodamų daiktų areštinėje laikomiems asmenims nustatytą tvarką, šios tvarkos 19, 21 punktus, laikytina nepagrįsta, kadangi šis įsakymas nuo 2009-03-20 pripažintas netekęs galios ( Valstybės Žinios, 2007, Nr. 61-2361). Tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas kitaip vertinti pareiškėjo veiksmų nei tai atliko atsakovas. Be to, tai nepaneigia kitų faktinių bylos aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai tyčiniais veiksmais pažeidė areštinės darbo vidaus tvarkos taisykles ( LR teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 182 „Dėl Areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2003, Nr. 68-3095). Tai įrodyta fotonuotraukomis, suimtųjų, nuteistųjų ir jų giminaičių paaiškinimais ir kita tarnybinio patikrinimo bylos medžiaga.

Pareiškėjo argumentai, jog fotonuotraukos suklastotos ir pan., nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais ir (ar) aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas teismui abejoti šių nuotraukų autentiškumu. Fotonuotraukas (b.l. 76-86) vizualiai lyginant su tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiomis fotonuotraukomis (l. 16-40), matyti, kad fotografuota buvo būtent pareigūnų tarnybiniuose kabinetuose bei areštinės patalpose. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esanti fotonuotrauka bei joje matomas ant durų numeris 2640 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 22) sutampa su pareiškėjo D. U. kabinete esančių durų numeriu (b.l. 84).

Liudytojas G.P. patvirtino Išvadoje nustatytas aplinkybes bei parodė, kad jis yra pareigūnas, kuris įsakymu buvo paskirtas ginčo patikrinimo komisijos primininku. Liudytojas paaiškino, kad nuotrauka 7 (tarnybinio patikrinimo medžiaga l. 22), 10 (tarnybinio patikrinimo medžiaga l. 25), 20 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 35) darytos 71 komisariato kabinete, t.y. D. U. . Taip pat nurodė, kad iš telefoninių pokalbių išklotinių galima suprasti, kad asmenys iš areštinės bendrauja su pareigūnu.

Liudytojas A.L. taip pat patvirtino Išvadoje nustatytas aplinkybes bei parodė, kad jis yra vienas iš komisijos, atlikusios patikrinimą, narių.Taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog apklausiamieji būtų norėję apkalbėti ar kerštauti pareiškėjui ar kitiems policijos pareigūnams, jų parodymai patvirtinti kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, liudytoja I. R. pati pareiškė norą būti apklausiama bei perdavė nuotraukas.

Liudytojas A.L. parodė, kad areštinės vadovu dirba tik nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, anksčiau dirbo areštinės budėtoju, jokių pažeidimų nėra pastebėjęs.

Liudytojas R. M. parodė patvirtina, kad jis ir pareiškėjas dirbo kartu, metu yra atleistas iš tarnybos atlikus tarnybinį patikrinimą, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti faktai neteisingi, nuotraukos klastotės.

Liudytojas R.Š. parodė, kad pareiškėjas buvo jo tyrėjas, jį etapuodavo į Šilutės areštinę, 8 nuotraukoje esąs jis su J., R. davė parodymus ne savo noru, nes bijojo, kad sulaikytam broliui bus blogai.

Liudytojas E.N. parodė, kas su pareiškėju dirbo 15 metų, pareiškėją apibūdina kaip pareigingą darbuotoją, nuotraukose atpažino sulaikytuosius B., J.. Nurodė, kad jam tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu yra paskirtas griežtas papeikimas. Taip pat nurodė, kad visus pareiškėjas savo veiksmus turėjo tinkamai įforminti.

Liudytojas A. R. parodė, kad pareiškėjas tarnyboje buvo jo pavaldume. Jis šiuo metu yra atleistas, tiek pareiškėjas, tiek jis atliko pareigas laikantis instrukcijų, pažeidimų nepadarė.

Liudytojų R.M., R. Š. , E. N. , A. R. parodymai vertinami kaip suinteresuotų asmenų, nes šie liudytojai turi tiesioginį suinteresuotumą laikytis teigiamos sau bei pareiškėjui gynybinės taktikos ir (ar) pozicijos. Kitų liudytojų parodymai vertintini kaip įrodymai su kita bylos medžiaga, patvirtinančia tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes.

Dėl įslaptintų dokumentų

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalis numato, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra šios dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus dokumentus, duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat konstatavo, kad iš ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Sąvoka „paprastai“ rodo, kad gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (pvz. 2008 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63–1338/2008, 2010 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-788/2010).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagos bei 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IL(S)-20(VS) dalis buvo išslaptinta 2011 m. lapkričio 30 d. Atlikto tarnybinio patikrinimo neįslaptinti dokumentai pateikti nagrinėjamoje administracinėje byloje, o nevieša bylos medžiaga buvo pateikta teisėjai susipažinti. Teisėja, susipažinusi su Šilutės rajono policijos komisariate atlikto tarnybinio patikrinimo įslaptintais duomenimis, spręsdama ABTĮ 57 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, 2012 m. vasario 9 d. (b.l. 60) ir 2012 m. balandžio 20 d. (b.L. 108) nutartyse nutarė, kad atsakovo įslaptintą medžiagą laikys tinkamu įrodymu ir juo remsis šioje administracinėje byloje priimant procesinį sprendimą bei šios informacijos neatskleis proceso dalyviams (ABTĮ 57 straipsnis, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnis)

Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Taip pat, įstatymai nenumato, kad ankstesni pareiškėjo nuopelnai tarnybai, elgesys ir pan., turėtų reikšmę kvalifikuojant jo veiką pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Minėti pareiškėjo veiksmai tarnybos metu vertintini, kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą statutine vidaus tarnybos įstaiga, žeminantys pareigūno vardą, orumą institucijos (kolegų, pareigūnų), kurioje jis dirba. Toks pareiškėjo elgesys teismo vertintinas kaip neatitinkantis ir (ar) prasilenkiantis su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad įsakymas priimamas vadovaujantis minėta tarnybinio patikrinimo išvada. Ištyrus tarnybinio patikrinimo išvados turinį, ji laikytina pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Konstatuotina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, laikantis šia tvarka reglamentuotų procedūrų.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinus su įslaptinta medžiaga kaip įrodymu (b.l. 60, 108) darytina išvada, kad D. U. , dirbdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, todėl 2011 11 15 atleistas iš vidaus tarnybos pagrįstai.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad priimtas įsakymas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus – panaikinti skundžiamą įsakymą, įpareigoti atsakovą grąžinti jį į ankstesnes pareigas, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjo D. U. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes įstatymas išlaidų atlyginimą numato proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo D. U. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymo Nr. 30-TE-591 „Dėl komisaro inspektoriaus D. U. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.