Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

Š. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2 kartus:

1. 2003 m. spalio 2 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė –(3 MGL) 375 litų bauda, kas atitinka 108,60 Eur.;

2. 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir skirta bausmė –(50 MGL) 1883 eurų bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – (34 MGL) 1280,44 eurų bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 1 m. 6 mėn. bei turto konfiskavimas (automobilio), teistumui neišnykus, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. V. 2019 m. sausio 14 d. apie 19.35 val., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo padarymą kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), kur sukėlė eismo įvykį, tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis Š. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę 1 metams ir 6 mėnesiams ir piniginė bauda kartu su automobilio konfiskavimu. Žinodamas, kad yra uždrausta vairuoti transporto priemonę, jis iki 2019 m. sausio 14 d. automobilio nevairavo. 2019 m. sausio 14 d. apie 19.35 val. skubiai reikėjo grįžti į namus, neradęs žmogaus, kas jį galėtų parvežti, pasinaudojo savo mamos J. K. V. automobiliu „Mercedes Benz ML 500“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, dėl slidžios kelio dangos papuolė į eismo įvykį, dėl kurio buvo pripažintas kaltu. Buvo dėl šio įvykio nubaustas administracine bauda. Patikrinus pareigūnams jo dokumentus, jiems pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes yra praradęs teises vairuoti automobilį. Dėl šio įvykio labai gailisi (b. l. 25).

Kaltinamasis Š. V. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. sausio 14 d., jam būnant pas draugą V., pavardės nežino, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio taip pat nežino, jam paskambino jo draugė A. G. ir pasakė, kad reikia pasiimti vaistus iš (duomenys neskelbtini) parduotuvėje esančios vaistinės. Vaistai buvo reikalingi dukros P. V. gydymui. Kadangi neturėjo su savimi pinigų, ir neturėjo galimybės išsikviesti taksi, todėl pats važiavo savo mamos J. K. V. automobiliu „Mercedes Benz ML 500“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu jį vežiodavo draugas V., pas kurį ir buvo tuo metu, kai paskambino jo draugė Auksė. V. automobilio vairuoti negalėjo, nes buvo išgėręs alkoholio. Jis, neturėdamas kitos išeities, vairavo pats automobilį. Ties (duomenys neskelbtini) 3-čiu namu nesuvaldė automobilio, nes kelio danga buvo padengta ledu. Buvo dėl šio įvykio nubaustas administracine bauda. Dėl šio įvykio labai gailisi, sutinka, kad jam būtų skirta piniginė bauda. Jis yra vienas šeimoje dirbantis, išlaiko visą šeimą, žmona laikinai nedirba (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš 2019 m. vasario 27 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašto Nr. K4-2039 matyti, kad probacijos tarnybos registre įrašytas Š. V., kuris 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę 1 m. 6 mėn. 2019 m. vasario 26 d. probacijos tarnyba gavo pranešimą apie tai, kad 2019 m. sausio 14 d. Š. V. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, dėl to buvo nubaustas administracine bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 423 straipsnio 1 dalį (b. l. 8-9).

Iš 2019 m. kovo 8 d. Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK VS vyr. tyrėjos R. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad gavus pranešimą iš probacijos tarnybos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (b. l. 6).

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad Š. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę 1 m. 6 mėn. (b. l. 10-15).

Iš 2018 m. sausio 29 d. baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros lapo matyti, kad Š. V. supažindintas pasirašytinai su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis (b. l. 16-17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė „Mercedes – Benz“, valst. Nr. KFA11 nuo 2017 m. gruodžio 22 d. priklauso J. K. V. (b. l. 20).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz ML 500“ 2019 m. gegužės mėn. vidutinė kaina Lietuvoje yra 8290 eurų (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Š. V., būdamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir už tai Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdydamas šio draudimo, vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz ML“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tokie Š. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Š. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu (b. l. 65).

Š. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Š. V., kaip minėta, teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 36-41), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 48), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 46), dirba (b. l. 42, 43).

Kaltinamojo Š. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokurorės pareiškime pasiūlyto dydžio bauda – mažesnė nei straipsnio sankcijoje galimos baudos vidurkis. Teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime pasiūlyta bausmė yra proporcinga padarytai veikai ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30, 31), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Š. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 48 MGL (2400 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 32 MGL (1600 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti Š. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.