Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-503-749/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
1-503-749/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25584-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis
I. V.
Nukentėjusysis
I. D., Ž. P., D. P., J. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-503-749/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25584-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.2; 2.3.6.4.5
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant D. S., R. M., R. Š., dalyvaujant prokurorams P. J., L. L., kaltinamajai I. V., jos gynėjui advokatui A. L., nukentėjusiesiems I. D., Ž. P., D. P., J. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, neturinti išsilavinimo, nedirbanti, turinti neįgalumą (darbingumas 35 procentai), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. 2019 m. birželio 15 d., apie 22 val., visuotinai pavojingu būdu – padegdama ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), sunaikino svetimą, D. P. priklausantį turtą bendros 2147 Eur vertės: medinį pastato prieangį 230 Eur vertės, sofą – lovą 20 Eur vertės, automatinę skalbimo mašiną 20 Eur vertės, dujų balioną 20 Eur vertės, 4 striukes bendros 15 Eur vertės, 2 darbinių rūbų komplektus bendros 10 Eur vertės, 4 poras batų bendros 30 Eur vertės, du plastikinius langus bendros 80 Eur vertės, 18 kv. laminuotos dangos grindis 400 Eur vertės, koklinę krosnį 400 Eur vertės, lovą 30 Eur vertės, 2 durų spintą 15 Eur vertės, 4 virtuvines spinteles bendros 45 Eur vertės, medinę komodą 40 Eur vertės, televizorių 50 Eur vertės, magnetolą 20 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašiną 40 Eur vertės, fotoaparatą 10 Eur vertės, lygintuvą „Philips“ 20 Eur vertės, stalo įrankius 20 Eur vertės, indus bendros 30 Eur vertės, šaldytuvą 20 Eur vertės, biuro kėdę 10 Eur vertės, fotelį 10 Eur vertės, rūbus bendros 50 Eur vertės, įrengtos gyvenamosios patalpos sienas 300 Eur vertės, medinę lauko pavėsinę 200 Eur vertės, joje buvusio dviračio padangą 12 Eur vertės, taip pat sunaikino J. L. priklausantį turtą bendros 400 Eur vertės: 3 poras batų bendros 100 Eur vertės, antklodę 10 Eur vertės, 2 pagalves 20 Eur vertės, 4 striukes bendros 70 Eur vertės, rūbus bendros 200 Eur vertės bei sunaikino ūkiniame pastate įrengtos gyvenamosios patalpos, priklausančios Ž. P., D. P. ir I. D., stogą 150 Eur vertės.

Bylos įrodymai

Kaltinamoji I. V. jai pareikštą kaltinimą nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad ėjo pas savo vyrą pasiskolinti pinigų, nes reikėjo pirmadienį važiuoti pas daktarą, žinojo, kad vyras yra pas V. Tada pamatė J. gulinčią ant vyro kelių ir viliojančią jos vyrą. Pamačiusi tokį vaizdą, labai susinervavo ir J. primušė. Trenkė jai ir su taburete, ir su ranka. Tada nuėjo pas kitą kaimynę D , paprašė jos ko nors „nervams nuraminti“, pastaroji atnešė gėrimo buteliuką, ji jį išgėrė ir dviračiu išvažiavo namo. Dar iki galo nebuvo nusiraminusi. Važiuodama sugalvojo užsukti į J. namus, ji gyveno kartu su P. jo namuose. Įėjo į tą pastatą, buvo nerakinta. Norėjo ką nors iš tų namų paimti, rado sauso šuns ėdalo maišelį, tai jį ir paėmė. Išėjusi į lauką, pamatė atvažiuojančius su dviračiais vaikus, tai atsitūpė į žoles, kad jos nematytų. Vaikų vardų nežino. Kai vaikai nuvažiavo, paliko tą šuniuko ėdalą žolėse, pasiėmė savo dviratį ir išvažiavo namo. Grįžusi namo, susitvarkė savo 200 viščiukų ir išėjo pasisupti ant sūpynių ir atsigerti kavos. Paskui girdi, kad kažkas šaudo, braška ir pamatė rūkstančius dūmus. Paskambino savo vyrui ir jis pasakė, kad dega J. namai. Nuvažiavo su dviračiu pažiūrėti ir tik atvažiavus, D. P. pradėjo ant jos rėkti, kad ji padegė, nes vaikai ją pažino. Tačiau tada jam apie tą padegimą neprisipažino. Nebent iš tų nervų ką ir galėjo pasakyti. Tačiau to ji nepadarė.

Kai nuvažiavusi pas V. pamatė J., tai ją nustūmė nuo vyro kelių ir pradėjo tąsyti bei mušti. Su taburete trenkė per nugarą, kumščiu į nugarą, už megztuko patampė. Vyrai nesikišo. J. mojavo su rankomis, gynėsi. Mano, kad nuo jos suduotų smūgių J. skaudėjo. Suprato, kad jai skauda. J. ne pirmą kartą nuo jos (I. V.) gauna už vyro viliojimą. J. artimi santykiai su jos vyru tęsėsi jau kurį laiką. Yra juos mačiusi nuogus, tada buvo supykusi ant jos.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus kaltinamosios I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, papildomai parodė, kad D. I. pasakė, kad vyras gulėjo su J. ir paklausė, ar neturi ko nors „nervams užgesinti“. Tikėjosi „užgesinti nervus“ su degtine ar kokiu kitu alkoholiu. Iki to buvo blaivi. D. gyvena šalimais, davė spalvotą gėrimą. Tai galėjo būti likeris „Trejos devynerios“. Kai išgėrė, nusiramino. Būna taip, kad išgeria ir nusiramina. Kada išėjo iš D., negali pasakyti, neprisimena. Buvo su dviračiu. Važiuodama namo pro šalį, pamatė, kad J. namų durys atviros, tai ir užsuko. Sugalvojo kažką paimti ir paslėpti. Nežinojo, kad nieko nėra namuose. Ir nežinojo, kur jie tuo metu buvo. Po konflikto matė, kaip J. ėjo į namų pusę. P. J. užsuko, kad ką nors paimti, pavogti ką nors. Būtų paslėpus tarp tų žolių, ar kur kitur. Ar pas J. ir D. namuose buvo elektra, nežino. Tame name yra buvusi gal 2 kartus vyro parsivaryti. Kai po D. užėjo į J. namus, ten kažkas lyg ir gulėjo. Ar ten buvo primesta rūbų krūva, ar kas gulėjo, nežino. Pasiėmė šuns maistą nuo stalo ir išėjo. Nesitikėjo, kad kažkas bus namuose. Jei kažkas būtų namuose, tai nieko nebūtų ėmusi. Durys ten buvo atidarytos, jie niekada durų nerakina. Įėjusi žmonių nematė, buvo nesvarbu ar žmonių yra, ar ne. Tuo metu pilnai nesuvokė, ką daro. Alkoholis jokios įtakos neturėjo. Ten pas juos tik vienas kambariukas. Tame name buvo prieblanda, nes medžiais apaugę langai. Įėjo, žmonių nematė. Išsigando, kad kažkas guli lovoj, ar ten rūbų buvo prikrauta, nežino. O kur šuniukas buvo - nežino. Jų šuniukas dažnai vaikšto po kaimą palaidas. Šuniuko maisto buvo kokie 5 kg, būtų atidavusi gal savo šuniukui. Išsigando, kad guli lovoj kažkas, tai pavogė tą šuns maistą. Šiaip nevagiliauja, o tuo metu pavogė, nes norėjo atkeršyti, kad su jos vyru gulėjo. Išėjusi į lauką pamatė vaikus ir atsitūpė tarp žolių. Vaikai ją matė. Slėpėsi, kad nepamatytų, jog neša šuns maistą. Ji nuvažiavo, o vaikai pasiliko. Žolėse buvo gal 10-20 minučių. Paskui pasiėmė dviratį ir namo parvažiavo. Šuns maistą paliko tarp žolių, kad vaikai nepamatytų. Vaikai dar buvo ir ji jų akivaizdoje išvažiavo namo, o šuniuko maistą paliko. Tie vaikai ten žaidė. Jų ten susirenka daug. Kai su dviračiu parvažiavo namo, ėjo paukščių lesinti. Vyro namuose nebuvo, nes jis kai geria, negrįžta namo po 2-3 mėnesius. Apsitvarkė ūkį, pasidarė kavos ir gėrė ją ant sūpynių. Tada išgirdo, jog kažkas šaudo. Suprato, jog kažkas dega, nes rūko dūmai. Paskui paskambino vyrui ir jis pasakė, kad D. ir J. namai dega. Tada sėdo ant dviračio ir nuvažiavo pažiūrėti. P. D. pradėjo rėkti, kad ji (I. V.) uždegė. Tokią išvadą jis padarė, nes jo J. ji primušė. D. ją puolė, truputį pastūmė. Neprisimena, ar sakė D., jog padegė tą pastatą. Jos sveikata gera, nevartoja jokių vaistų. Alkoholio nevartoja, vartojo tik tą dieną. Gal iš to piktumo, kai pradėjo ant jos pulti, gal ir pasakė, kad padegė, nežino.

Į gynėjo klausimus kaltinamoji I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tų vaikų žaidė daug, ir kaimynės 4 vaikai buvo. Ją matė 2 vaikai, kurie buvo arčiau, o kiti toliau. Tie, kurie ją (I. V.) matė, gal vienam virš 20 metų, o kitam gal 17 metų. Ką jie ten veikė, nežino. Pas kaimynę išgėrė nedidelį plokščią buteliuką alkoholio, talpos nežino. Su kaimyne išgėrė tik vieną butelaitį. Apgirtus nesijautė. Ji nerūkanti, su savimi neturėjo degtukų. N. J. namų iki jos namų gal apie 0,5 km. Grįžo namo, paukščius suvarinėjo, lesti padavė. Namuose tvarkėsi gal pusę valandos, tada išsivirė kavos ir išėjo jos gerti ant sūpynių. Kai išgirdo, kad kažkas poška ir šaudo, paskambino vyrui ir jis pasakė, kad J. namai dega. Šunį ir katę įleido į namus, tada nuvažiavo pažiūrėti. Prieš važiuodama su niekuo nekalbėjo, namuose irgi nieko nebuvo. Nuvažiavus, susitiko S. Tada jau kai skirstėsi, ant jos pradėjo rėkti D. P.. J. irgi rėkė. V. irgi rėkė. Kai ant jos rėkė, gynėsi, sakė, kad ne ji padegė. Tuo metu buvo atsirėmusi ant dviračio, tada D. pastūmė ir ji atsitrenkė į automobilį ir tuo viskas baigėsi. Tada visi išsiskirstė. D. nuėjo su J., ji namo parėjo su S. ir jos 4 vaikais. Ji gyveno kaimynystėje. Dabar ji ten negyvena. Nuo ko galėjo užsidegti P. pastatas, nežino. Ar J. parėjo namo, nematė. Namų tikrai nepadegė. Žino tik, kad ten atjungta elektra. Dabar jie džiaugiasi, kad prisiteis iš jos (I. V.) pinigų ir galės susimokėti už elektrą. Ji gyvena iš gaunamos invalidumo pašalpos. Ji nedarbinga, gali dirbti tik 3 val. Dirba viską. Anksčiau būdavo epilepsija, ji prasidėjo nuo 16 metų. Dabar vaistų nevartoja. Gauna 300 Eur pašalpą.

Nukentėjusioji I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo telefonu po kelių dienų. B. Ž. paskambino D. ir sužinojo, kad sudeginti namai, kad tai padegimas, namai priklausė mamai. Tai buvo mamos palikimas, tačiau jis formaliai nesutvarkytas. Mama mirė prieš keturis metus. Palikimo nesitvarkė, nes ten negyvena nuo vaikystės, tik nuvažiuodavo ir aplankydavo mamą. Pats namas anksčiau sudegęs, buvo likusi tik lauko virtuvė. B. D. ją įsirengė ir ten gyveno. Paskambino brolis ir pasakė, kad namai padegti. Po kokių dviejų mėnesių nuvyko ir pasidarė nuotraukas. P. Ž. D. Ji (I. D.) gyvena kartu su Žydrūnu. Jis pakalbėjęs su Dariumi, pasakė, kad sudegė namai ir kad tai padegimas. Iš karto pasakė, kad ta moteris (rodo į kaltinamąją) padegė namus. Pradėjo pasakoti, kad buvo vakaras, jų nebuvo namie, kad buvo liudytojai, kurie matė, kad ta moteris tą dieną vaikščiojo su kuro bakeliu. Po kiek laiko nuvyko pasižiūrėti. Buvo sudegęs stogas. Viduje viskas sudegę, apipilta. Lauko virtuvėlė buvo nuo rusų laikų. Kai brolis nebeturėjo kur gyventi, jis ten įsikūrė, susidėjo langus, prisistatė priestatą. Lauko tvartelis ir lauko virtuvė buvo kartu. Pasistatė pečių, priestatą ir ten gyveno apie du metus. Viduje buvo pastatytas pečius. Nežino, kas pastatė pečių. Kiek buvo nuvykusi pas juos, iš pečiaus rūkstančių dūmų nematė. Mano, kad stogui pakeisti reikalinga 500 Eur suma. Dokumentų, įrodančių, kad reikalinga tokia suma, neturi. Stogas buvo iš šiferio, stogo pakeitimui reikalingos naujos gegnės. Mano, kad padaryta žala už stogą 500 Eur. Neišsikvietė specialistų, kurie įvertintų žalą. Ji (I. D.) ten negyvena ir apie ten buvusius daiktus nieko negali pasakyti.

Nukentėjusioji J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad minėtame name gyveno su D. P.. Sudegė visi jų daiktai, drabužiai. Tai įvyko pernai vasarą. Su sugyventiniu iš ryto išėjo pas žmones į talką. Elektra buvo atjungta. Pečius nebuvo užkurtas, nes buvo vasara. Elektra buvo atjungta, nes nesusimokėjo. Valgyti pasigamindavo lauke. Lauke už pavėsinės buvo pečius, ten ir gamindavo. Jei lyja lietus, gaminame namuose, turi dujas. Tą dieną išėjo pas kaimynus į talką - pas kaimyną A. V.. Atėjo neblaivi kaltinamoji ir ją (J. L.) užpuolė, pradėjo mušti su kėde, nes anot jos, ji (J. L.) vilioja jos vyrą. Buvo visas šonas mėlynas. Kaltinamoji pradėjo mušti su kėde. Ji (J. L.) išėjo pas vyrą, kuris vežė šieną pas G. S.. Nuėjusi pasakė vyrui, kad ją V. sumušė. Ten vartojo alkoholį. Nuo 8 val. ryto jų namuose nebuvo. Vakare vyras pamatė už 500 m rūkstančius dūmus. Iš tos vietos namo nesimatė, matėsi tik dūmai. Šalia kitų namų nebuvo. T. iškvietė priešgaisrinę pagalbą. Jie bėgo pažiūrėti. Pamatė visą supleškėjusį namą. Priešgaisrinė pagalba jau buvo atvykusi. D. apalpo, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Gaisrininkai atliko tyrimus ir pasakė, kad padarytas padegimas. Gerai, kad I. V. paleido šunį, būtų ir jis sudegęs. Ji atsiklaupusi prieš Darių pasakė: „atsiprašau, kad padegiau tavo namus“. I. V. atvažiavo su dviračiu. D. ją kaltino. Ji prisipažino. I. V. tuo metu buvo girta. Ji pasakė, kad paleido šunį, įėjo į vidų ir paėmė nuo stalo šunų maistą. Atsiklaupė ant kelių ir pasakė, kad atsiprašo, jog padegė namus. D. norėjo jai trenkti, tačiau jį sulaikė žmonės. Nežino, ar dar kas girdėjo, jog ji taip pasakė. Sudegė bendras turtas, asmeniniai daiktai. Pas juos niekas neateidavo, tai išeidami duris užrakindavo kabliuku. Vaikai matė, kai ji persirengusi atvažiavo. Prieš tai matė ją einančią ir rankose turinčią buteliuką skysčio. Sudegė batai, striukės, pagalvės ir kiti mūsų daiktai. Apdegė jos (J. L.) pasas.

Į prokurorės klausimus nukentėjusioji J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad skalbimo mašina naudojosi, kol nebuvo atjungta elektra. Sudegusių daiktų kainas vertino, kaip padėvėtų daiktų. Buvo šuniukui nupirkusi sauso ėdalo. Jis buvo padėtas kambaryje ant stalo. Durys buvo uždaromos kabliuku. Norint pamatyti ėdalą, reikėjo įeiti į vidų. Jie išėjo 8 val. ryto. Prieš nueidama pas A. V., dirbo. Pas jį nuėjo apie pietus. P. V. buvo viena. D. išėjo vežti šieno. Buvo I. V. vyras, A. V. ir ji (J. L.). I. V. vyras pas A. V. miegojo. I. V. atėjo ir ją (J. L.) užpuolė. Su V. vyru nėra turėjusi reikalų. Su jais nesipykdavo. Jokio pavydo iš I. pusės nebuvo. K. D. mama buvo gyva, augo viename kieme. Ji (J. L.) jai atgal nedavė. Žino, jog negalima kelti rankos prieš žmogų. Paskui nežino, kur I. išėjo. Tada ji nuėjusį pas vyrą, jam papasakojo, kad I. V. ją sumušė. Kalbant su vyru, pamatė lakstantį savo šunį. Šuo buvo pririštas prie tvarto. Jei jis būtų nepaleistas, būtų sudegęs. Šuo anksčiau nepabėgdavo. Kartais patys jį paleisdavo. Kai atbėgo į gaisro vietą, buvo prietema. Buvo sudegęs visas prieangis. Prieangis buvo iš medienos. Kai buvo konfliktas su I., ji jokių grasinimų neišreiškė. Buvo išgėrusi, tačiau jautėsi gerai, viską atsimena. Matė, kad I. išgėrusi, nes ją pažįsta. Yra kartu vartojusios alkoholį. Šalia sodybos yra kelias. Auga medeliai, krūmai. Norint pamatyti, kas vyksta prie durų, reikia paeiti keliuku. Kitoje pusėje yra tvenkinys. Kai pamatė, kad dega namai, jautėsi blogai, rankos, kojos drebėjo. Kai dabar viską primena - darosi negera. Vaikai sakė, kad I. V. persirengė. I. V. pati sakė, kad paleido šunį, kad nuo stalo paėmė šunų maistą. I. V. turi ne vieną šunį.

Į kaltinamosios gynėjo klausimus nukentėjusioji J. L. parodė, kai I. V. ją (J. L.) užpuolė, buvo apsirengusi bliuzkute ir kelnėmis. Kuo buvo apsirengusi po gaisro, negali pasakyti. I. prieš D. prisipažino, kad ji padegė namus. Kai degė namai, D. sėdėjo, tada ji priėjo, atsiklaupė, paėmė jį už pečių ir pasakė, jog atsiprašo, kad padegė jo namus. Kodėl anksčiau buvo sudegę D. P. namai, negali pasakyti. D. nepasakojo, nes jis taip pat ten negyveno, gyveno Panevėžyje. Sudegę batai buvo pirkti centriniame Panevėžio turguje. Padėvėtų rūbų parduotuvėse nieko neperka. Labdaros negaudavo. Po padegimo žmonės pradėjo duoti daiktų. Viską ką išvardino, pirko turguje. Kaime kur gyvena, yra tik maisto prekių parduotuvė. Patalynė, antklodės pirktos parduotuvėje, turguje akcijų metu. Striukės visos pirktos turguje. Nepamena, kiek už jas mokėjo. Po gaisro vaikai prilėkę pasakė, kad matė Ireną išeidinėjančią su buteliu iš jų kiemo. Ji (J. L.) ir D. rūko. Dėl rūkymo gaisrai nebuvo sukelti.

Nukentėjusysis D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 15 dieną, sudegė jų namai. Buvo išėjęs į talką kaime. Po talkos sėdėjo, vakarieniavo, vartojo alkoholį. Už medžių namų nesimatė, tačiau pamatė dūmus ties savo namais. Pribėgęs prie namų pamatė, kad dega jo namai. Buvo susirinkę žmonės. Priešgaisrinę pagalbą išvietė T. G.. Vaikai matė, kai I. V. ėjo keliuku nuo savo namų pusės link mūsų namų ir rankose nešančią kažkokią tarą. Kai išėjo iš namų, duris užrakino. Namas degė iš vidaus. Mano, jį iš keršto galėjo padegti I. V.. Kalbama, kad taip I. V. pasielgusi yra ne kartą. Elektra buvo atjungta už skolas. Maistą pasigamindavo lauke ant iš plytų padarytos krosnelės. Tą dieną oras buvo gražus, švietė saulė, vėjo nebuvo. Tuo metu lauke pečius maistui gaminti nedegė. Kai atbėgo prie degančio namo, priešgaisrinė pagalba dar nebuvo atvykusi, tačiau netrukus atvyko. Bandė bėgti į namo vidų pasiimti daiktų, tačiau jį sulaikė. Nuėjo pas kaimynus, ten buvo susirinkusių žmonių. Atvažiavo kaltinamoji su dviračiu. Jis (D. P.) ją pastūmė, nes ji ėjo artyn. Ji pasakė, kad atsiprašo, jog padegė namus. Atsisėdo ant žemės, nes pasidarė negera. Ji buvo atsiklaupusi prieš jį. Visko nepamena, nes svaigo galva, buvo šokas. Norėjo ją pastumti, tačiau A. sulaikė. Vėliau bendravo su vaikais. Jie sakė, jog matė I. V. vaikščiojančią su kažkokia tara ir po to neužilgo kilo gaisras. Rūbai, batai buvo dauguma padėvėti. Daiktai buvo veikiantys. Pavėsinės stogas buvo uždengtas plėvele. Išsilydė dviračio padanga, išorinė ir vidinė, kurių vertė 12 Eur. Sudegė du plastikiniai langai prieangio už 80 Eur. Dar du plastikiniai langai, kurių nepaminėjo, taip pat sudegė gyvenamojoje dalyje. Sudegusio prieangio žala 230 Eur. Sudegė sofa - lova už 20 Eur. Sudegė pusiau automatinė puikiai veikianti skalbimo mašina už 20 Eur. Apdegė tuščias dujų balionas 20 Eur. Jis priklausė jam (D. P.). Prieangyje sudegė 4 striukės už 15 Eur. Tų striukių buvo ir daugiau. Sudegė du darbiniai drabužių komplektai. Darbiniai batai, kurių mano, kad nepaminėjo, už 100 Eur. Sudegė medinė batų dėžė su joje buvusiais batais, kurių vertė 30 Eur. Sudegė stogas. Dėl stogo sudegimo padaryta žala 150 Eur. Šiferis gal nieko ir vertas, o gegnių kubas, jei neklysta, 180 Eur. Buvo iškalta USB plokštė. Sudegė du plastikiniai namo langai, kurių vertė 80 Eur. Sudegė laminato grindys, tačiau ne už 400 Eur, čia suklysta. Už laminatą mokėjo apie 5-6 Eur už kvadratą. Sudegė koklinė krosnis už 400 Eur. Kai pradėjo gyventi, ji buvo sena. Ją nugriovė ir pasistatė naują. Žmogui už darbą mokėjo 200 Eur. Sudegė dvigulė lova 30 Eur vertės. Spinta 15 Eur vertės, 3-4 virtuvinės spintelės 45 Eur vertės, medinė komoda 40 Eur vertės, televizorius 50 Eur vertės, veikianti magnetola „Philips“ 20 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašina 40 Eur vertės, sudegė nebe naujas juostelinis fotoaparatas10 Eur vertės, lygintuvas 20 Eur vertės, veikiantis šaldytuvas 20 Eur vertės. Biuro kėdė 10 Eur vertės, fotelis 10 Eur vertės, rūbai bendros 50 Eur vertės. Gaisro metu nuo karščio nukrito tinkas. Patalpą remontavo pats, pirko medžiagas, dažus. Pirkimo čekių nėra išsaugojęs. Dėl patalpos sienų padaryta 300 Eur žala. Viso padaryta 2297 Eur turtinė žala, tačiau žala mažinama dėl grindų laminato, nes laminato kaina buvo 5-6 Eur už kvadratą. Turtas nebuvo draustas.

Į prokurorės klausimus nukentėjusysis D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad darbus baigė apie 21 val. ir susėdo prie stalo. Sugyventinė buvo atėjusi dieną ir skundėsi, kad I. V. ją sumušė. Tada ji nuėjo pas kaimynus ir laukė jo (D. P.). Susitiko, kai jis (D. P.) bėgo namo. Kai atėjo ir pasakė, kad gavo mušti, jis tuo metu dirbo prie šieno, apie 13-14 val. Ji atėjo ir pasakė, kad susimušė su I. V. dėl B. V., neva jo sugyventinė jį vilioja. Jie gėrė pas A. V.. Sugyventinei kairės pusės šone buvo mėlynės. I. V., kai ją matė, nebuvo sumušta. Sugyventinė nebuvo prieš ją pakėlusi rankos. Netiesa, kad sugyventinė vilioja jos vyrą. Tokie kaltinimai yra be pagrindo. I. V. „pričiuožusi“, neprognozuojama. Ji kaltina visus nebūtais dalykais, kalba nesąmones. Kaltino, kad jo sugyventinė vilioja jos (I. V.) vyrą. Niekas nieko neviliojo, jie tik sėdėjo ir gėrė alų. I. V. yra durna, jai viskas netinka. Anksčiau gyveno kaimynystėje, gerai ją žino. Su J. L. gyvena jau 13 metų. I. V. buvo neblaivi. Jis (D. P.) jautėsi gerai. Buvo išgėręs gal porą stiklinių alaus.

Liudytoja D. I. teismo posėdžio metu parodė, kad gaisras įvyko prieš metus (duomenys neskelbtini). Tame name gyveno D. P. su sugyventine A.. Pavardės nežino. Anūkas lakstė po kiemą ir pasakė, kad gaisras. Už tvarto matosi D. P. sodyba. A. I. 10 metų. Jis pasakė, kad matosi dūmai ir kažkas dega. Namie buvo dukra A. P., žentas A. P.. Nuėjo visi už tvarto pažiūrėti. Suprato, kad dega D. P. namas. Nieko nedarė. Matė, kad bėga žmonės, kaime kilo sujudimas. Priešgaisrinei neskambino. Prie gaisro nėjo. Kaltinamąją pažįsta. Gaisro dieną matėsi su ja apie kokią 18-19 val. vakare. Jos būsena buvo normali. Ar ji buvo vartojusi alkoholį, neužuodė. Neatrodė, jog būtų išgėrusi. Kaltinamoji pavartoja alkoholį. Ji atėjo į šalia esantį kiemą ieškoti vyro. Jos vyras buvo pas A. V.. Ji sakė, kad jai reikia pinigų, nes ji norinti kažkur važiuoti ir eina pasiimti iš vyro pinigų. Ji buvo tame kieme pas V , jie ten triukšmavo, rėkavo su savo vyru. Daugiau girdėjosi I. balsas. Ji pyko, kad vyras ten išgėrinėja. Kas vyko kieme - nematė, nes išėjo melžti karvės. Vėliau ji vėl atėjo ir paklausė, ar neturi butelio stipresnio alkoholio apsiraminimui. Ji turėjo ir davė butelį brendžio. Ji gėrė pas ją (D. I.) namuose. Kai išgėrė, vistiek neapsiramino. Ji atėjo vedina dviratį. Sėdo ant dviračio ir išvažiavo į namų pusę. Jos namai už P. namų. Vėliau žmonės kalbėjo, kad gaisrą sukelti galėjo I., kiti kalbėjo, kad negalėjo. Ji nieko nematė. Tą dieną oras buvo geras, nežaibavo. Ar pas D. P. buvo elektra, nežino, nes pas juos nesilankydavo. Nežino, dėl ko kilo gaisras.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus liudytojos D. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 197-199), juos patvirtino, papildomai parodė, kad nesakė, jog iš gyventojų kalbų jai žinoma gaisrininkų išvada, kad namai buvo padegti. Ji taip nesakė. Ji padėjo I. V. išgerti tą butelį. I. su savimi nieko neturėjo, sėdo ant dviračio ir išvažiavo. A. V. kieme D. P. nebuvo, buvo jo sugyventinė. Prieš eidama pas A. V., ar I. buvo vartojusi alkoholio, nežino. A. V. kieme buvo vartojamas alkoholis. Buvo gal 3-4 žmonės. A. (J.) buvo tame kieme. D. P. nebuvo. Nesakė, kad jie ten visi vartojo alkoholį. Kai I. V. išvyko, jos daugiau nematė.

Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko prieš metus, buvo gal ruduo. Nelabai pamena. G. P. kaime. Buvo namie. Pamatė rūkstančius dūmus. Pagalvojo, kad dega laužas. Pasiėmė dviratį ir su broliu nuvažiavo iki tos vietos. Pamatė, kad dega D. P. namai. Jis (E. L.) pažįsta D. P.. Pamatė moterį, pravažiuojančią nuo tos vietos pro miškelį. Ten buvo pavėsinė, tai nuo tos pusės, kur buvo pavėsinė. Ji važiavo dviračiu. Gal ir prabėgo. Daug jau ką pamiršo. Nepastebėjo, kaip ji apsirengusi. Negali pasakyti, ar tai buvo I. V., nes viskas vyko labai greitai. Buvo jau pradėję temti. Kai atvažiavo, degė jau visas pastatas. Iš jo (E. L.) telefono skambino priešgaisrinei pagalbai kaimynė Birutė ir pranešė apie gaisrą. Priešgaisrinė atvyko greitai. Paskui buvo D. P.. Patys gesinti nebandė. Tame name atrodo buvo elektra. Nesiklauso apkalbų, nežino, ką žmonės kalbėjo. Suprato, kad dviračiu važiuoja moteris, iš plaukų, ji buvo apkūni. Plaukų spalvos negali pasakyti. Jis (E. L.) buvo blaivus, jis negeria. Brolis buvo blaivas. Nežino, ar brolis buvo susijaudinęs. I. V. pažįsta, kaip kaimynę. Nesipyksta su ja, kartais pabendrauja. Su nukentėjusiaisiais santykiai kaimyniški. Kai atvažiavo gaisrinė ir atbėgo D. P., nematė, kas vyko toliau, nes išėjo. Matė, kai atėjo D. P. su sugyventine. Buvo daug žmonių kelio pakraštyje. I. V. nematė. Nuo kelio parėjo namo. Kiti žmonės liko. Ką jie veikė, nežino.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gaisras (duomenys neskelbtini). Datos pasakyti negali. Žino, kad buvo tą savaitgalį Antaninės. Tą savaitgalį atvažiavo pas uošvienę A. K. 3 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini). Pamatė juodus dūmus (duomenys neskelbtini) pusėje. Močiutė gyveno Puodžiūnuose. Su D. P. kartu augo. Iš pradžių matėsi tik dūmai. Buvo ramus vakaras. Išgirdo spragsint šiferį ir suprato, kad ne laužas dega. Pamatė nuo Gegužinės pusės atvažiuojančią priešgaisrinę pagalbą. Nusprendė nuvažiuoti į Puodžiūnus su žmona. Automobiliu ten nuvažiavo. Paklausė gaisrininkų, ar jiems nereikalinga pagalba. Jie atsakė, kad ne. A. T. kieme pastatė automobilį. Buvo daug žmonių. Jie buvo akivaizdžiai išgėrę. D. P. pažinojo. Jis buvo prie A. T.. Jo sugyventinės nepažįsta asmeniškai. Buvo susirinkę pusę neblaivių kaimo gyventojų. Žino, kad I. V. gyvena Puodžiūnuose, jos nepažįsta. Susirinko kieme pas A. T.. I. V. važiavo keliu dviračiu ir sustojo. D. P. ją puolė. Jis (A. G.) spėjo jį sulaikyti. Nežino, kas vyko prieš tai, tačiau jis rėkė, kad ji padegė jo namus. Nežino, ar kaltinamoji buvo blaivi. Negriuvinėjo. Metai praėjo, gali visko neprisiminti. D. P. puolė, kaltino ją, jog ji padegė jo namus. Iš pradžių I. V. teisinosi, kad nepadegė jo namų. D. P. jis (A. G.) nuramino, pasodino kieme. Jis rėkė. D. P. nusiraminęs atėjo į kiemą ir sėdėjo. I. V. pasakė D. P.: „gerai, padegiau, atsėdėjau vieną kartą, atsėdėsiu dar kartą“. Jie tada jau verkė, o ką P. sakė, neatsimena.

Teismui pagarsinus liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 149-151), juos patvirtino, papildomai parodė, kad D. P. dar puolė I. V. mušti. Jis (A. G.) juos atskyrė. Tada jie susėdo, gavo iš kažkur alaus ir pradėjo gerti. Jie verkdami kalbėjosi, bet jau nebesimušė. Kadangi jie apsiramino, išvažiavo. Nežino, ar I. V. vartoja alkoholį. Su ta kompanija nebūna. Kai I. V. pasakė, kad ji padegė, šalia buvo jo (A. G.) žmona, D. P. sugyventinė. Žmona tai girdėjo. Įvykio dieną D. P. vežė šieną. Mano, kad jis buvo neblaivus. Jis negriuvinėjo. Jam (A. G.) atrodo, jis su I. V. buvo apsikabinę. Buvo prietema. Kai D. P. stūmė, I. V. dviratis atsitrenkė į jo (A. G.) automobilį. Po to ji nuėjo į kiemą. Ji buvo priėjusi prie D. P., atsiprašinėjo. Kieme jie jau buvo apsiraminę.

L. R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pernai buvo Antaninės 2019 m. birželio 15 d. Atvažiavo pas tėvus Degučių kaime 3 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. pamatė juodus dūmus. Pasakė vyrui, kad važiuotų pažiūrėti, gal kam reikalinga pagalba. Įtarė, kad gaisras, nes girdėjosi šiferio spragsėjimas. Nuvažiavo. Gaisrinė jau buvo atvažiavusi. Buvo vietiniai žmonės. Visi buvo „šilti“, t. y. pavartoję alkoholio. Savininką pažįsta. Jis ten buvo. Žino, kad jis gyvena su A. (J.). Ji taip pat ten buvo. Visi vieni kitus kaltino. Moterys kalbėjo, kad I. V. padegė D. P. namą, ją kaltino. I. V. su dviračiu atvažiavo vėliau. Kalbėjo, kad kažkas įvyko tarp A. ir kaltinamosios ir todėl padarė išvadą, kad ji galėjo padegti D. P. namus. I. V. atvažiavo iš kitos pusės, ne nuo savo namų. Ji atvažiavo į A. T. kiemą ir užsuko prie pat jų mašinos. Ji su dviračiu nubrozdino automobilį, nes D. P. ją pastūmė. Atėjo D. P. su sugyventine ir užpuolė I. V.. Ar I. V. buvo blaivi, negali pasakyti. D. ją stūmė, o jos (R. G.) vyras juos skyrė. Jos vyras nusivedė D. į kitą vietą, kad nekiltų muštynės. Kas vyko toliau, nežino. Nežino, ar V. buvo priėjusi prie jų.

Teismui pagarsinus liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 161-163), juos patvirtino, papildomai parodė, kad D. P. stūmė ir I. V. nugriuvo su dviračiu. Jos (R. G.) vyras suėmė D. P. už pečių ir nusivedė toliau. Negali pasakyti, ar jis ir toliau puldinėjo I. V.. Ji (R. G.) buvo nuošaliau, kokie 3 metrai. Nematė, ar jie kalbėjo, ar glebėsčiavosi. I. V. prisipažino, kad padegė D. P. namus, kai buvo šalia jos. Šalia jos buvo ir D., ir I. V.. I. V. iš pradžių neigė, o paskui prisipažino. Kaimo žmonės kalba, kad I. V. kerštinga. Nėra turėjusi reikalų su I. V.. Kaimo gyventojai kalbėjo, kad ji anksčiau buvo kažką padegusi. Anksčiau gaisrų būdavo. Žmonės kaltindavo I. V.. Kaimo žmonės kalbėdavo, kad prisibijo I. V.. Nežino, tai tiesa ar ne. D. P. buvo piktas. Kai I. V. sustojo prie jų mašinos, jis bėgo į jos pusė, puolė ją ir nustūmė. Jis ją pastūmė smarkiai, nes ji nukrito nuo dviračio. Nežino, ar įvykio vietoje buvo vartojamas alkoholis. Vyras nieko nepasakojo. A. ir D. P. buvo neblaivūs. Buvo ir kvapas ir vaizdas. Nežino, ar I. V. buvo išgėrusi, nes ji buvo toliau. Priėjusi prie I. V. nebuvo. Neatsimena, ką I. V. veikė toliau. Moterys ją kaltino, kad ji padarė nusikaltimą. Prisipažinimo metu šalia jos buvo nemažai žmonių, jie turėjo visi girdėti. Tai girdėjo ne tik ji (R. G.) viena. Moterys pradėjo ją kaltinti ir ji iš inercijos prisipažino. Girdėjo, kaip ji pasakė: „aš padegiau“.

Liudytojas B. V. teismo posėdžio metu parodė, kad išgėrinėjo jis ir D. P. sugyventinė J. D. P. nebuvo. P. pas S. vežė šieną. Atėjo jo (B. V.) žmona I. ir visus pravaikė. J. gavo nuo I. V. į kailį su kėde, nes jis vieną kartą lankėsi pas J. Čia dėl pavydo. Smūgių pėdsakų nematė. J. išbėgo. Buvo didelis triukšmas. J. pasakė, kad I. kažką padarys ir jai bus blogai, kažką blogo padarys. Paskui išsiskirstė. Nuėjo į kaimo galą su J., D., gal dar kažkas buvo, nebepamena. I. išvažiavo namo su dviračiu. Jie toliau vartojo alkoholį. Paskambino žmona I. apie 22 val. ir paklausė, kas vyksta. Pamatė dūmus iš toli. Pradėjo eiti link tos pusės su J.. D. nebuvo. Paskambino žmona, jis jai pasakė, kad eisim pažiūrėti. Lėkė žiūrėti. J. jau buvo atsiradusi, nes anksčiau kažkur buvo dingusi apie 20 – 21 valandą. Nuėjo pas A. V., su Jelena ėjo. D. išlėkė iš S. ir prie jų prisijungė. Ėjo lik gaisravietės, link A. V. sodybos visi trys. D. nulėkė link savo namų, jis ten nėjo. Po visko vėl susirinko, vėl vartojo alkoholį, tada nuėjo miegoti. Kai pastebėjo gaisrą, I. V. nebuvo, ji buvo išvažiavusi. Į gaisravietę nebuvo nuėjęs. D. P. namuose rinkdavosi, kas nori. Elektra buvo, nes jie žiūrėdavo televizorių. Elektrą buvo atjungę, bet vėliau elektra buvo, nežino iš kur. Televizorius pas juos būdavo įjungtas visą parą. Mano, kad gaisro išvakarėse buvo pas juos elektra. Jie išeidami iš namų, palikdavo įjungtą televizorių. Naudojosi arbatinuku, skalbimo mašina, nežino, ar turėjo lygintuvą. Mikrobangų krosnelės atrodo neturėjo. Jie naudojosi laidu, įkištu į elektros tinklą su kitame gale pritvirtintais plieniniais skutimosi peiliukais, ir taip šildydavosi vandenį ir jiems užtrumpindavo elektrą. Tai darydavo D. P.. Teko matyti. Galvoja, kad I. V. gali kažką pavogti, primušti, tačiau padegti negalėtų. M. J., ji taip saugojo vyrą. Ji paauklėdavo J. žodžiais, kai ji girta voliodavosi kieme. D. P. yra gavęs nuo I. V., nes kėlė triukšmą. Nebuvo jokių situacijų, susijusių su gaisrais ir jo (B. V.) žmona. Parodymuose nurodė, kad anksčiau buvo gaisras, tačiau jis įvyko dėl jo kaltės. Buvo pajungęs tenus, o nuo stogo byrėdavo šiaudai. Buvo išvykęs į Panevėžį uždarbiauti. Paskambino žmona ir pasakė, kad degam. Užsidegė nuo tenų. I. V. sirgo epilepsija.

Į prokurorės klausimus liudytojas B. V. papildomai parodė, kad kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo „pagiriotas“ (ne visai išsiblaivęs). Policijos pareigūnams nenurodė, kad J. grasino I. V., kad lankėsi pas D. P. išvakarėse, kad buvo įjungtas televizorius, nes jo (B. V.) to niekas neklausė. D. P. reiškė pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Kai gėrė pas A. V. po gaisro, D. P. pasakė, kad užsidirbs pinigų 10000-15000 Eur iš I. V.. Jis sakė, kad renka parašus iš gyventojų, kad namus padegė I. V.. Jam reikėjo 10 parašų. Konkrečiai iš jo (B. V.) jis neprašė atlyginti žalos. J. prašė, ji sakė: „tu padegei, tu ir atlyginsi“. Kiek prašė, neatsimena. Nežino, ar J. prašė žalos atlyginimo iš I. V.. Su I. V. kartu jau negyvena, nebendrauja. Po skyrybų viską paliko žmonai. Turtas liko žmonai. Konfliktų prieš tai su D. P. ar jo sugyventine, nebuvo. Kaime elektrą tiekia ESO tinklai. Jis (B. V.) neidavo konkrečiai pas J.. Išgeriančių susirinkdavo daug. Begeriant susiknisa dienos, nesuskaičiuoji nei dienų nei savaičių. Kad buvo padegtas D. P. čiužinys, matė. Matė, kai išnešė rūkstantį čiužinį iš D. P. motinos namų. Apie kitą atvejį pasakojo Gražinos sūnus S.

Teismui pagarsinus liudytojo B. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 71-74), juos patvirtino, papildomai parodė, kad J. brovėsi į automobilį. Po gaisro I. V. nebematė, nes gėrė pas A. V.. Kitą dieną dar važiavo kažkur pratęsti, namo negrįžo. I. V. nerūko. D. P. namuose naudodavosi mikrobangų krosnele, šaldytuvu, televizoriumi. Buvo stačiamalkis pečius. Vasarą juo nesinaudodavo. Dujinę viryklę uždegdavo žiebtuvėliu. Ž. J. grasino, kažką sakė apie padegimą. J. kažką kalbėjo apie policiją, sakė, kad praneš dėl sumušimo. Nelabai suprato. Buvo didelis triukšmas. J. norėjo jį (B. V.) išskirti su žmona. Kartą kažkas buvo artimiau su J. J. buvo uždegusi čiužinį, kai gyveno prie jų. Ji gyveno pas D. P. motiną. J kilusi ne iš (duomenys neskelbtini). Ji gyveno pas D. P. motiną jai dar esant gyvai. Rūkydavo lovoje. Pradėjo smilkti čiužinys. Kitas atvejis buvo, kai prisiglaudė pas žmones po gaisro. Buvo sudėti drabužių maišai. Pradėjo pleškėti maišai. Juos tada išvarė, bijodami, kad nepadegtų jų namų. Jie tada prisiglaudė pas Gražiną. Elektra D. P. namuose tikrai buvo. Ūkininkas buvo apmokėjęs skolą už elektrą, o D. P. atidirbinėjo. Ūkininkas vardu Stasys, pavardės nežino. Jis gyvena netoli EMSI degalinės. Po įvykio jo (B. V.) santykiai su žmona nutrūko, jie nebendrauja.

L. T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kada įvyko gaisras, datos neatsimena, nes jau praėjo daug laiko. Tai buvo 2019 m., tuo metu žmonės pjovė šieną. Galėjo būti birželio 15 d. Su vaikais ir žmona buvo išvažiavę pasivažinėti su dviračiais. Žmona J. G., sūnus D. G. - 5 metai, o dukra R. G. - 9 metai. Su šeima važiavo pasivažinėti iš savo namų į kitą kaimo galą, kur yra sudegusi sodyba. Privažiavus prie tos sodybos, nieko įtartino nepastebėjo. Buvo sustoję prie pat tos minėtos sodybos, nes sūnui kažkas ten nesisekė. Ta sodyba nuo kelio maždaug 20-30 metrų atstumu. Ten šabakštynai yra, bet toje vietoje kur stovėjo pastatas, matėsi. Tuo metu nieko nepastebėjo, niekas neatkreipė dėmesio. Tada sūnus užlipo ant dviračio ir jie pavažiavo 300 m, iki kaimo galo, kur prasideda žvyrkelis. Tada apsisuko ir pamatė dūmus bei išgirdo, kad šaudo šiferis. Nuo sustojimo prie to namo iki apsisukimo praėjo maždaug 5-10 min., kai pamatė, kad dega. Tada išsitraukė telefoną ir iškvietė priešgaisrinę pagalbą. Paskui pravažiavo pro tą degantį pastatą, nuvažiavo nuo tos sodybos kokius 200 metrų iki kultūros salės, dar pastovėjo, kol atvažiavo gaisrinė. Tuo metu prisirinko žmonių, dar truputį pastovėjo ir išvažiavo namo. Nei kvapo neužuodė, nei žmonių prie to pastato nematė. Tik vienintelis dalykas ką žino, kad ten nėra elektros. Jo tėtis S. G. buvo sakęs, kad tame pastate elektra atjungta. Elektra tikriausiai atjungta už skolą. Gaisro vietoje matė teisiamąją, bet ji atvažiavo iš savo namų pusės, kai jau buvo daug žmonių susirinkę ir gaisrinės atvažiavę. Kažkokio išskirtinio elgesio nepastebėjo, nes kai ji atvažiavo, jie išvažiavome namo. Ar buvo konfliktas tarp I. V. ir kitų susirinkusių žmonių, jis nežino. Sodybos savininkas taip pat buvo atėjęs. Jis atėjo kartu su sugyventine. Bet irgi jau po visko, kai visi buvo susirinkę. Visi žmonės rinkosi panašiu metu, negali įvardinti, kas atėjo anksčiau, o kas vėliau. I. V. nepažįsta. Negali įvertinti, ar ji buvo blaivi. Nukentėjusiuosius pažįsta, tačiau stovėjo toliau, bet pagalvojo, kad jie buvo išgėrę. Gaisro diena buvo saulėta, jokių žaibų nebuvo, tad neįsivaizduoja, kodėl galėjo kilti gaisras.

Į prokurorės klausimus liudytojas T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo kelio matosi tas namo šonas su veranda, o įėjimas į namą buvo nuo šono, prie pavėsinės. Pavėsinė tarp tų krūmų matosi minimaliai. Paties įėjimo nesimatė. Jis tiesiog į nieką neatkreipė dėmesio, nes nieko įtartino nebuvo. Šuns nebuvo, jam taip atrodo, nes prieš tai matė jį lakstantį po kaimą. Keliu važiuojant, šuo prie namo matosi. Bet ir po to matė jį lakstantį po kaimą. I. V. namai yra kitoje kaimo pusėje nei jie su dviračiais atvažiavo. Kai apsisuko, pamatė dūmus, nes medžiai užstoja, ir kai atmynė prie pastato. matė, kad dega ūkinis pastatas. Iš pradžių išgirdo pokšėjimus ir pamatė dūmus. Liepsnas pamatė ten, kur gyvenama vieta įrengta buvo. Arčiau priėjęs nebuvo. Jų šeimos, tėčio, sandėlis yra kitoje kelio pusėje, nuo seniau yra girdėjęs, kad nėra elektros pas P. J. ir P. išgeriantys kaimo žmonės. Kur ir ką veikė nukentėjusieji su kaltinamąja tą dieną, jis nežino.

Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad P. kaime, 2019 metais, vasaros metu, dienos tiksliai neatsimena, buvo gaisras. Apie tą gaisrą niekas nežinojo, niekas nenumatė, kad galėjo jis kilti. Ji buvo viralinėje ir išgirdo, kad lyg gaisrinės mašina važiuoja. Užvažiavo pas kaimynus į telkinį ir tik tada sužinojo, kad kažkas dega. Tik kai pradėjo kaimo žmonės eiti į gaisrą, tada sužinojo, kad dega P. namai. Į tą gaisrą nebuvo nuėjus, nes skaudėjo kojas. Tai tiek ir težino, kad pas P. įvyko gaisras. Ta jų sodyba labai apaugusi medžiais, apleista, žodžiu landynė. Nuo A. T. jų pastatas apie 300 m., žemė ribojasi. Namas pas juos sudegęs labai seniai. Ar elektra pas juos buvo - nežino, nes niekada pas juos nėra buvusi. Tik pasisveikindavo. Tą dieną atėjo ponia I. V. į jos kiemą. Ji (A. T.) tuo metu buvo viralinėje. Tada atėjo P. ir J. J. buvo labai girta, ji ir dabar geria. Išgirdo, kad P. ir J. baisiai pradėjo pulti ant I. V., kad ji padegė. A. T. net nėjo iš viralinės, nes išsigando ir pasimetė. I. V. tada pradėjo labai verkti. Ar I. V. buvo išgėrusi - nežino. I. V. pažįsta seniai, jie gyvena tame pačiame kaime, susitinka per bendruomenės renginius. O šiaip moteris visada pasisveikina, yra tvarkinga. Jai pasakyti jokių priekaištų neturi. Kivirčų tarp I. V. ir J. nežino. Kaime daug visokių kalbų būna. J. tai labai gerianti. J. su D. P. užsipuolė I. V.. Ką ten tiksliai sakė, negirdėjo, girdėjo tik kad labai šaukė, kad I. V. padegė jų pastatą. I. V. prisipažinimo apie padegimą negirdėjo, šalia nebuvo. Jie visi išsidraskė ir išsiskirstė. Kur jie išėjo - nežino.

Į prokurorės klausimus liudytoja A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad V. po gaisro atvažiavo į jos kiemą. Dar buvo G. užvažiavę, jie gyvena daug toliau, nėra kaimo gyventojai, bet čia yra jų tėvų namas. Ji buvo viralinėje ir nėjo aiškintis kas buvo. Tą dieną A. V. kieme buvo balius. Čia jos kaimyno kiemas, jis matosi per tvorą. Ten balius vyko gal 2 savaites. J. ten ir girta vartosi. Papasakoti net nėra kaip, kas ten vyksta. Tame kieme buvo ir V. 2 savaites su ta ponia J. I. V. tame kieme nedalyvavo, ji nesikiša. Buvo dar D. P.. Kas ten daugiau būdavo, nežiūrėdavo. Tuo laiku D. P. minėtame kieme nebuvo, nes kažkur dirbo, šieną vežė. Gaisro dieną gėrė J., V. ir A. I. atvažiavo su dviračiu pas vyrą, bet panelė J. „blatnavojo“, vyrus apsikabinusi. Kai I. V. atvažiavo į V. kiemą, tai buvo po pietų, į pavakarę. Išgirdo, kad Irutė skėlė antausį J. Bet tokioms moterims taip ir reikia. Toliau tas balius baigėsi, atvažiavo kažkoks vyriškis, o kur jie išsiskirstė - nežino. Irutė irgi išvažiavo. Nuo to laiko, kai išvaikė balių ir tarp to, kai prasidėjo gaisras, ji nematė Irutės.

Į kaltinamosios gynėjo klausimus liudytoja A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad kai I. V. atvažiavo pas A. į kiemą, jis taip pat ten buvo. Jie visi sėdėjo prie stalo. Kiek laiko praėjo, kai visi išsiskirstė iš V. kiemo ir prasidėjo gaisras, pasakyti negali. K. I. dviračiu išvažiavo, nežino. Nežino net į kurią pusę. Nematė, kur išvažiavo. Girdėjo tik triukšmą, o kaip ir kur visi išsiskirstė, nematė. Gaisrą užgesino greitai. Kai pradėjo rėkti ant I. V., dar buvo G. Daugiau neatsimena, kas buvo, nes buvo didelė staigmena, tas gaisras kaip iš giedro dangaus. Po gaisro nukentėjusieji pas V. nebegėrė. P. ir J. yra rūkantys žmonės. Gaisro dieną negali pasakyti, ar P. buvo išgėręs. J. tai buvo girta. P. tą dieną, po gaisro, kai užsipuolė I. V., labai „koliojosi“ ir keikėsi. P. blaivas visai kitokio charakterio, o kai prisigeria, tai baisu. I. V. daugiausiai užsipuolė P., gal dar J. Daugiau niekas nešaukė ant jos, daugiau nieko ten ir nebuvo. Girdėjo, kad P. šaukė, jog I. V. padegė.

Iš nepilnamečio liudytojo T. J. 2019 m. rugpjūčio 6 d. apklausos protokolo matyti, kad jis žino, dėl ko yra pakviestas apklausai. Šiais metais, mėnesio ir dienos nepamena, vakare, laiko tiksliai nepasakys, su šeimos nariais namų kieme kepė šašlykus. Tada pastebėjo, kad iš D. P. sodybos pradėjo kilti daug dūmų. Apie tai pasakė broliui E., su kuriuo kartu su motoroleriu nuvažiavo pažiūrėti. P. sodyba nuo jų sodybos randasi apie 300-400 metrų atstumu. Nuvažiavus prie P. sodybos, sustojo prie kelio, kitoje kelio pusėje nei yra įvažiavimas į jo kiemą. Pamatė kaimo gyventoją I., kurios pavardės nežino. Ji stovėjo prie kieme esančio ūkinio pastato priestato. Minėtas priestatas degė. Matėsi liepsna ir dūmai. I. stovėjo ir žiūrėjo į degantį priestatą. Netrukus atvažiavo kaimynas D. S. su savo drauge. Jis atsisukęs į D. S. pažiūrėjo. O atsisukęs į kiemą, pamatė, kad I. jau nebėra. Kaip ji pasišalino, jis nematė. Kuomet pradėjo rinktis žmonės, buvo ir A., kuri pasakė, kad ji buvo susimušusi su minėta I., kuri pasakė, kad ji padegs jos namus. Jis mano, kad gaisras galėjo kilti todėl, kad kažkas uždegė. Jis pats nieko neįtaria. K. I. būtų ką su savimi turėjusi, stovėdama kieme, nematė. Kokiomis aplinkybėmis ir kada ji atvyko į minėtą sodybą, nematė (1 t., b. l. 96-97).

Iš 2019 m. lapkričio 28 d. nepilnamečio liudytojo T. J. apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolo matyti, kad kada buvo įvykis datos neprisimena. Prisimena, kad tai buvo 2019 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, apie 19 - 20val. Jis ir brolis išėjo į lauką. Brolis rūkė. Kai jis atsisuko į A. namą, pamatė dūmus. Tada jis broliui pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki ten. Kai nuvažiavo prie tos vietos, A. jau ėjo prie akmens pažiūrėti. Kai nuvažiavo, viskas jau buvo liepsnose. Nuo ugnies gal apie 10-15m. stovėjo šviesi, apkūni moteris ir žiūrėjo. Žino, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini), vardu I. Kai tą moterį matė, jie stovėjo ant keliuko ir matė visą vaizdą. Gal už 2 min. atvažiavo kaimynas D. S.. Ir kai paskui atsisuko, tos moters jau nebebuvo. Paskui pradėjo rinktis žmonės. Atėjo ir A. sugyventinis D.. D. ir A. verkė. A. sakė, kad susimušė su I. dėl to, kad jos vyras geria. A. sakė, kad kai jos susimušė su I., ji sakė, kad padegs jos namą. Kai kaimynas atvažiavo, jis atsisuko ir I. tada jau nebebuvo. Kai jis tą moterį pamatė, buvo ant keliuko, ji nuo ugnies gal buvo apie 5-10 m. Kartu su juo buvo brolis E. L.. Akmuo nuo gaisro vietos yra gal mažiau nei pusės kilometro. Kai pamatė tą moterį, buvo truputį aptemę, bet dar matėsi. Jokie krūmai ir medžiai jos neužstojo. Ta moteris buvo apsirengusi šviesiais rūbais. Aplinkui dar buvo sukrautos lentos. Jokio dviračio jis nematė. Kai gaisro metu namą pamatė, veranda jau degė atvira liepsna. Ta moteris nuo verandos stovėjo gal apie 10 m. Kai pamatė tą moterį, ar kas nors buvo jos rankose, neatsimena. Viskas vyko labai staiga (1 t., b. l. 119-121).

Liudytoja E. M. teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, b. l. 143-145), juos patvirtino, papildomai parodė, kad gaisro židinio zona yra ribos, kuriose buvo gaisro židinys. Kai nėra galimybės nustatyti gaisro židinio, kai yra viskas išdegę, nustatoma didesnė zona, t. y. gaisro židinio zona. Tai labiausiai išdegusi patalpa, atlikus gaisro apžiūrą. Gaisro metu gaisro židinys gali būti įtaisas arba padegta vieta. Kai gaisras išplinta ir nėra galimybės nustatyti gaisro židinio, nes yra vienodai išdegusios konstrukcijos, tada nustatoma gaisro židinio zonos, t. y. ribos, vietos, kur buvo gaisro židinys. Tikėtina, kad šis objektas yra iš medinių konstrukcijų, todėl termiškai yra paveiktos visos medinės konstrukcijos tolygiai įskaitant sienas ir grindis. Pašalinis ugnies šaltinis gali būti degtukai, žiebtuvėlis, padegtas daiktas ir paliktas degantis kambaryje, nes gaisras yra ne tam skirtoje vietoje, t. y. nekontroliuojantis degimas. Gaisrui sukelti pakanka ore esančio deguonies, degios medžiagos ir uždegimo šaltinio. Jeigu būtų elektros srovės trumpas jungimas, tai laidų fragmentai būtų rasti gaisro židinio zonoje. Gaisras galėjo kilti nuo elektros tiktai tada, jei būtų buvusi elektra ir koks nors įrenginys. Išvada dėl gaisro kilimo priežasties padaryta atmetimo būdu, versijų tikrinimo būdu. Be šios versijos buvo elektra, krosnis ir kitos techninės priežastys, dėl kurių galėjo kilti gaisras. Jei būtų buvę žmonių, galėjo būti neatsargus rūkymas. Nežino, ar paklausė nukentėjusiojo, ar jis rūkantis. Nepamena. Degios medžiagos sudega priklausomai nuo kiekio. Gali būti taip, kad lakios degios medžiagos gaisro metu sunaikinamos ir jokių naftos produktų pėdsakų galima ir nerasti. Mano, medinį pastatą gesino vandeniu. Degant namui siunčiamos autocisternos vežančios vandenį. Pirmiausia gelbėjama žmonių gyvybė ir turtas, t. y. užgesinamas gaisras. Gaisrininkai neklausinėja ar atjungta elektra, ar ne. Jeigu tik ji būna iš linijos atvesta, jie iš karto atjungia elektrą, jog būtų saugu vykdyti gesinimo darbus. Tai daroma dėl saugaus gesinimo, tai įprasta procedūra. Iš 2019 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) esantis ūkinis pastatas. Rytinėje dalyje yra mūrinis baltų plytų apdegęs pastatas. Ūkinio pastato stogas dengtas šiferiu. Ūkinio pastato vakarinėje sienoje, nuo šiaurės į pietinę pusę, yra dvivėrės medinės durys, kurios atsidaro į pastato išorę; dvivėrės medinės durys, kurios atsidaro į pastato išorę. Yra apdegęs kairės pusės durų išorinis paviršius; plytų sienoje anga durims. Prie ūkinio pastato vakarinės sienos, kur yra pietinėje sienoje anga durims, yra 3x3,5m degėsių krūva, kur galimai buvo prieangis. Degėsiuose yra sudegusios medinės konstrukcijos dalys, sudegęs dujų balionas, skalbimo mašinos ir šaldytuvo sudegusios dalys. Degėsių pietinėje dalyje apdegusios prieangio lauko durys, kurios padegusios iš vidinės pusės. Iš degėsių krūvos, nuo prieangio grindų, paimamas degėsių pavyzdys, supakuojamas į plastikinį kibirą Nr. 1, kuris užplombuojamas 047621 ir 047622. Per vakarinėje ūkinio pastato plytinėje sienoje esančią angą durims, patenkama į 5,2x2,6 m dydžio išdegusią patalpą. Patalpos visos sienos plytinės. Prie šiaurinės sienos yra krosnis. Ant visų šios patalpos ir grindų yra degėsiai. Nuo patalpos grindų, arčiau vakarinės pusės, paimamas degėsių pavyzdys, kuis supakuotas į plastikinį kibirą Nr. 2, užplombuotas 047623 ir 047624. Patalpos lubų medinis perdengimas sudegęs, o virš jo esanti stogo konstrukcija išdegusi. Labiausiai išdegusi pietvakarinė stogo dalis. Nuo ūkinio pastato į pietų pusę, už 2,5 m, yra medinė pavėsinė ir medinis sandėliukas. Pavėsinės šiaurinė siena ir stogo perdengimo šiaurinė pusė. Sandėliuko apdegusi šiaurinė siena arčiau vakarinės pusės (1 t., b. l. 17-28).

Iš 2019 m. birželio 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus akto dėl kilusio gaisro matyti, kad gaisras kilo 2019 m. birželio 15 d. ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) rajone. Pranešimo apie gaisrą laikas: 2019 m. birželio 15 d., 22.02val. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 2019 m. birželio 15 d., 22.15 val. Gaisras lokalizuotas 2019 m. birželio 15 d., 22.31val. Gaisras užgesintas 2019 m. birželio 15 d., 22.59 val. Gaisro padariniai: gaisro metu apdegė dalis ūkinio pastato (nudegė dalis stogo, konstrukcijų, perdangos 15 m² plote. Sudegė prieangis priblokuotas prie ūkinio pastato bei jame buvęs turtas, apdegė šalia pastato medinė pavėsinė. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis padegimas (įneštas pašalinis ugnies šaltinis) (1 t., b. l. 29-30).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės 2019 m. liepos 24 d. specialisto išvados Nr. 11-1238( 19) matyti, kad tirti pateiktuose dviejuose degėsių pavyzdžiuose degių skysčių pėdsakų nėra (2 t., b. l. 6-7).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad buvo atliktas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini) rajone. Neatidėliotinos informacijos apie gaisą patikrinimo metu nustatyta, kad 2019-06-15 22.02 val. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rajone dega namas. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad minėtu adresu degė ūkinis pastatas, kuriame gyveno D. P.. D. P. teigimu, pastatas priklausė jo mirusiai motinai V. P., nuosavybės dokumentų savo vardu jis nesusitvarkęs. Gaisro metu sudegė rytinė minėto pastato dalis: nudegė stogo danga, konstrukcijos, medinis perdengimas apie 15 m² plote, išdegė apie 15 m² patalpa, joje buvęs turtas bei apie 9 m² medinis prieangis bei jame buvęs turtas, apdegė medinė pavėsinė rytų pusėje. D. P. teigimu, sudegė jo asmens tapatybės kortelė, apdegė J. L. asmens tapatybės kortelė. Apžiūrėjus įvykio vietą pagal išdegimo ir gaisro plitimo požymius gaisro židinio zona-ūkinio pastato prieangio patalpa. Ši patalpa išdegusi labiausiai, visos degios konstrukcijos bei langai sukritę. Tolstant nuo jos, išdegimo požymiai mažėja. D. P. teigimu, 2019 m. birželio 15 d. vakare, būdamas pas kaimynus pamatė dūmus, besiveržiančius nuo ūkinio pastato. Atvykęs prie ūkinio pastato, pamatė, kad dega ūkinio pastato pietinė dalis, medinis prieangis jau buvo sukritęs. Krosnies ūkiniame pastate nekūreno, elektra ūkiniame pastate už skolas buvo atjungta, išeidamas patalpų nerakindavo. Įvykio dieną buvo kilęs konfliktas tarp jo sugyventinės J. L. bei kaimynės I. V. ( D. P. teigimu), kuri po gaisro D. P. pasakė, kad uždegė jo ūkinį pastatą (2 t., b. l. 28-32).

Iš 2020-08-20 teisme gauto AB „ESO“ pažymėjimo matyti, jog pagal V. P. vardu sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo (paslaugų teikimo) sutartį (kliento kodas Nr. 56560452), adresu (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2019-04-25 elektros energijos tiekimas yra nutrauktas (3 t., 58 b.l.).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl gaisro kilimo aplinkybių

Pirma, teismas daro išvadą, jog 2019 m. birželio 15 d., apie 22 val. gaisras V. P. ūkiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno D. P. ir J. L., įvyko ne dėl elektros (ar jos prietaisų) gedimo ar besikūrenančios krosnies, o dėl įnešto pašalinio ugnies šaltinio, nes iš 2020-08-20 teisme gauto AB „ESO“ pažymėjimo matyti, jog pagal V. P. vardu sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo (paslaugų teikimo) sutartį (kliento kodas Nr. 56560452), adresu (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2019-04-25 elektros energijos tiekimas yra nutrauktas (3 t., 58 b.l.). Be to, aplinkybes, jog pas nukentėjusįjį D. P. pastaruoju metu nebuvo elektros, patvirtina pati kaltinamoji I. V. bei nukentėjusieji D. P., J. L., liudytojas T. G.. Šiais duomenimis paneigiami B. V. parodymai, kad pas D. P. buvo elektra, kad kažkoks ūkininkas ją buvo pajungęs savo sąskaita. Iš ESO pažymos matyti, jog elektra buvo iki 2019 m. balandžio 25 d., paskui elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas (priežastis nenurodyta). Įvykis buvo 2019 m. birželio 15 d., todėl liudytojas B. V. galėjo sąžiningai klysti dėl elektros energijos tiekimo gaisro metu.

Antra, gaisras kilo ne pastato gyvenamojoje dalyje, o prieangyje, nes iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad buvo atliktas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, pagal išdegimo ir gaisro plitimo požymius nustatyta gaisro židinio zona - ūkinio pastato prieangio patalpa. Ši patalpa išdegusi labiausiai, visos degios konstrukcijos bei langai sukritę. Tolstant nuo jos, išdegimo požymiai mažėja. Iš 2019 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad labiausiai išdegusi pietvakarinė stogo dalis, tai yra, nuo prieangio pusės.

Trečia, nenustatyta, kad ugnies šaltinis būtų vietinis, tai yra palikta be priežiūros deganti dujų viryklė ar krosnis, taip pat ne žaibo iškrova, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog sudegęs dujų balionas (nesprogęs, reiškia – buvęs be dujų), tą patvirtino D. P. ir J. L., kad jie dujų virykle bei krosnimi vasarą nesinaudojo, nes ruošdavo maistą už pavėsinės esančioje lauko krosnyje. Tą dieną nebuvo lietaus, nebuvo debesuota, nežaibavo.

Ketvirta, vertinant 2019 m. birželio 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus aktą bei liudytojos E. M. parodymus, daroma išvada, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – padegimas (įneštas pašalinis ugnies šaltinis).

Dėl gaisro pasekmių bei žalos

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo (su nuotraukomis) bei nukentėjusiųjų D. P., J. L., Ž. P., I. D. parodymų matyti, jog nukentėjusiesiems buvo padaryta materialinė žala, kuri įvardinta kaltinamajame akte, tai yra 2147 Eur. Civiliniai ieškiniai nepareikšti. Nukentėjusiųjų išvardinti nuostoliai yra protingo dydžio, sudegę daiktai įvertinti nedidelėmis kainomis, o iš nuotraukų matyti, jog iš tiesų dauguma išvardintų daiktų yra sunaikinti. Vertinama, jog dėl sudegusio turto vertės nekilo diskusijų, niekas neprieštaravo.

D. I. V. veiksmų

Kaltinimas dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu (padegant) pareikštas I. V., kuri kaltės nepripažino, tačiau teismas išnagrinėjęs visus bylos duomenis, kurie pagal BPK 20 str. prasmę vertinami kaip įrodymai, jų pagrindu daro išvadą, jog būtent I. V. (ne kas nors kitas) turėjo motyvą (pagrindą) padegti (ar kitaip atkeršyti) J. L.. Pati kaltinamoji patvirtino, jog su J. L. (ją vadina A., A.) ji pykosi dėl jos sutuoktinio B. V. viliojimo. Ji parodė, kad ir anksčiau yra ne kartą J. L. mušusi už tai, kad ji ir B. V. palaiko glaudžius ryšius. Patvirtino, jog gaisro dieną su dviračiu nuvažiavusi pas V., pamatė J., kuri viliojo jos vyrą, ją nustūmė nuo vyro kelių ir pradėjo tąsyti bei mušti. Su taburete trenkė per nugarą, kumščiu į nugarą, už megztuko patampė. Parodė, kad J. ne pirmą kartą nuo jos (I. V.) gauna už vyro viliojimą, kad J. artimi santykiai su jos vyru tęsėsi jau kurį laiką, kad yra juos mačiusi nuogus, tada buvo supykusi ant jos.

Apie tai, jog po šio įvykio I. V. buvo labai susinervinusi ir pyko ant J. L., parodė ji pati, jog ji atvykusi pas D. I., sakė apie tai, jog jos vyras gulėjo su J. ir paklausė, ar neturi ko nors „nervams užgesinti“. Tikėjosi „užgesinti nervus“ su degtine ar kokiu kitu alkoholiu. Kaimynė atnešė alkoholinio gėrimo, tai galėjo būti likeris „Trejos devynerios“ ar kitas spalvotas gėrimas. Kada išėjo iš D. - negali pasakyti, neprisimena. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir D. I.. I. V. parodė, jog su dviračiu važiuodama namo pro D. P. ir J. L. namą, pamatė, kad J. namų durys atviros, tai ir užsuko. Sugalvojo kažką paimti ir paslėpti. Nežinojo, kad nieko nėra namuose. P. J. užsuko, kad ką nors paimti, pavogti ką nors. Būtų paslėpus tarp tų žolių, ar kur kitur. Pasiėmė šuns maistą nuo stalo ir išėjo. Durys ten buvo atidarytos, jie niekada durų nerakina. Įėjusi žmonių nematė, tačiau jai buvo nesvarbu – yra žmonių yra, ar ne. Tuo metu pilnai nesuvokė, ką daro. Pavogė šuns maistą. Šiaip nevagiliauja, o tuo metu pavogė, nes norėjo atkeršyti, kad su jos vyru gulėjo. Išėjusi į lauką, pamatė vaikus ir atsitūpė tarp žolių. Vaikai ją matė. Slėpėsi, kad nepamatytų, jog neša šuns maistą. Ji paskui nuvažiavo, o vaikai pasiliko. Žolėse buvo gal 10-20 minučių. Paskui pasiėmė dviratį ir namo parvažiavo. Šuns maistą paliko tarp žolių, kad vaikai nepamatytų.

Konfliktą tarp I. V. ir J. L. patvirtina ir kiti duomenys.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad tą dieną išėjo pas kaimynus į talką - pas kaimyną A. V.. Atėjo neblaivi kaltinamoji ir ją (J. L.) užpuolė, pradėjo mušti su kėde, nes anot jos, ji (J. L.) vilioja jos vyrą. Buvo visas šonas mėlynas. Kaltinamoji pradėjo mušti su kėde. Ji (J. L.) išėjo pas vyrą, kuris vežė šieną pas G. S.. Nuėjusi pasakė vyrui, kad ją V. sumušė.

Tapačias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis D. P., kuris parodė, kad darbus baigė apie 21 val. ir susėdo prie stalo. Sugyventinė buvo atėjusi dieną ir skundėsi, kad I. V. ją sumušė. Tada ji nuėjo pas kaimynus ir laukė jo (D. P.). Susitiko vienas kitą, kai jis (D. P.) bėgo namo. Kai atėjo ir pasakė, kad gavo mušti, jis tuo metu dirbo prie šieno, apie 13-14 val. Ji atėjo ir pasakė, kad susimušė su I. V. dėl B. V., neva jo sugyventinė jį vilioja. Sugyventinei kairės pusės šone buvo mėlynės. Netiesa, kad sugyventinė vilioja jos vyrą. Ji kaltina visus nebūtais dalykais, kalba nesąmones.

Liudytoja D. I. parodė, kad kaltinamoji pavartoja alkoholį. I. V. atėjo į šalia esantį kiemą ieškoti vyro B. V.. Jos vyras buvo pas A. V.. Ji sakė, kad jai reikia pinigų, nes ji norinti kažkur važiuoti ir eina pasiimti iš vyro pinigų. Jie ten triukšmavo, rėkavo su savo vyru. Daugiau girdėjosi I. balsas. Ji pyko, kad vyras ten išgėrinėja. Kas vyko kieme – nematė. V. I. atėjo ir paklausė, ar neturi butelio stipresnio alkoholio apsiraminimui. Ji turėjo ir davė butelį brendžio. Ji gėrė pas ją (D. I.) namuose. Kai išgėrė, vis tiek neapsiramino. Ji sėdo ant dviračio ir išvažiavo į namų pusę.

Liudytojas B. V. teismo posėdžio metu parodė, kad išgėrinėjo jis ir D. P. sugyventinė J. D. P. nebuvo. P. pas S. vežė šieną. Atėjo jo (B. V.) žmona I. ir visus pravaikė. J. gavo nuo I. V. į kailį su kėde, nes jis vieną kartą lankėsi pas J. Čia dėl pavydo. Smūgių pėdsakų nematė. J. išbėgo. Buvo didelis triukšmas. J. pasakė, kad I. kažką padarys ir jai bus blogai, kažką blogo padarys. Paskui išsiskirstė. Nuėjo į kaimo galą su J., D., gal dar kažkas buvo, nebepamena. I. išvažiavo namo su dviračiu. Jie toliau vartojo alkoholį.

Liudytoja A. T. parodė, kad tą dieną A. V. kieme buvo balius. Čia jos kaimyno kiemas, jis matosi per tvorą. Ten balius vyko gal 2 savaites. J. ten ir girta vartosi. Papasakoti net nėra kaip, kas ten vyksta. Tame kieme buvo ir V. 2 savaites su ta ponia J. Tuo laiku D. P. minėtame kieme nebuvo, nes kažkur dirbo, šieną vežė. Gaisro dieną gėrė J., V. ir A. I. atvažiavo su dviračiu pas vyrą, bet panelė J. „blatnavojo“ vyrus apsikabinusi. Kai I. V. atvažiavo į V. kiemą, tai buvo po pietų, į pavakarę. Išgirdo, kad Irutė skėlė antausį J.

Nors I. V. kaltės dėl namo padegimo nepripažino, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų nustatyti, jog būtent kaltinamoji iš keršto J. L., padegė D. P. namą, kuriame jis gyveno su J. L..

Pati kaltinamoji patvirtino, kad po to, kai sumušė J. L. dėl jos nederamo elgesio, ji dviračiu nuvažiavo pas D. I. ir norėdama „nuraminti nervus“, kartu išgėrė butelį alkoholinio gėrimo (iš D. I. parodymų – butelį brendžio), paskui būdama nenusiraminusi, sėdo ant dviračio ir išvažiavo pro D. P. namą į savo namus, tačiau sustojo prie jo namo, užėjo į vidų ir iš ten pavogė maišelį sauso maisto šuniui, paskui išėjusi į lauką, pamatė netoli žaidžiančius vaikus ir pasislėpė žolėje, o paskui maždaug po 10-12 min. atsistojo, paliko šuns maistą žolėje ir išvažiavo namo. Suprato, kad ją vaikai matė. Pasislėpė, nes bijojo, kad vaikai nesuprastų, jog ji padarė vagystę.

Panašiai šią situaciją apibūdina ir liudytojas T. J.. Jis 2019 m. rugpjūčio 6 d. apklausos metu parodė, kad vakare, laiko tiksliai negali nepasakyti, su šeimos nariais namų kieme kepė šašlykus. Tada pastebėjo, kad iš D. P. sodybos pradėjo kilti daug dūmų. Apie tai pasakė broliui E. ir su juo kartu, su motoroleriu nuvažiavo pažiūrėti. P. sodyba nuo jų sodybos randasi apie 300-400 metrų atstumu. Nuvažiavus prie P. sodybos, sustojo prie kelio, kitoje kelio pusėje nei yra įvažiavimas į jo kiemą. Pamatė kaimo gyventoją Ireną, kurios pavardės nežino. Ji stovėjo prie kieme esančio ūkinio pastato priestato. Minėtas priestatas degė. Matėsi liepsna ir dūmai. I. stovėjo ir žiūrėjo į degantį priestatą. Netrukus atvažiavo kaimynas D. S. su savo drauge. Jis atsisukęs į D. S. pažiūrėjo. O atsisukęs į kiemą, pamatė, kad I. jau nebėra. Kaip ji pasišalino, jis nematė. Kuomet pradėjo rinktis žmonės, buvo ir A., kuri pasakė, kad ji buvo susimušusi su minėta I., kuri pasakė, kad ji padegs jos namus. K. I. būtų ką su savimi turėjusi stovėdama kieme, nematė. Kokiomis aplinkybėmis ir kada ji atvyko į minėtą sodybą, nematė (1 t., b. l. 96-97). Iš 2019 m. lapkričio 28 d. nepilnamečio liudytojo T. J. apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolo matyti, kad kada buvo įvykis datos neprisimena. Prisimena, kad tai buvo 2019 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, apie 19 – 20 val. Jis ir brolis išėjo į lauką. Brolis rūkė. Kai jis atsisuko į A. (J.) namą, pamatė dūmus. Tada jis broliui pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki ten. Kai nuvažiavo, viskas jau buvo liepsnose. Nuo ugnies gal apie 10-15 m. stovėjo šviesi, apkūni moteris ir žiūrėjo. Žino, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini), vardu I. Kai tą moterį matė, jie stovėjo ant keliuko ir matė visą vaizdą. Gal už 2 min. atvažiavo kaimynas D. S.. Ir kai paskui atsisuko, tos moters jau nebebuvo. Paskui pradėjo rinktis žmonės. Atėjo ir A. sugyventinis D.. D. ir A. verkė. A. sakė, kad susimušė su I. dėl to, kad jos vyras geria. A. sakė, kad kai jos susimušė su I., ji sakė, kad padegs jos namą. Kai kaimynas atvažiavo, jis atsisuko ir I. tada jau nebebuvo. Kai jis tą moterį pamatė, buvo ant keliuko. Jokie krūmai ir medžiai jos neužstojo. Ta moteris buvo apsirengusi šviesiais rūbais. Aplinkui dar buvo sukrautos lentos. Jokio dviračio jis nematė. Kai gaisro metu namą pamatė, veranda jau degė atvira liepsna. Ta moteris nuo verandos stovėjo gal apie 10 m. Kai pamatė tą moterį, ar kas nors buvo jos rankose, neatsimena. Viskas vyko labai staiga (1 t., b. l. 119-121).

Nepilnamečio liudytojo T. J. parodymus teisme patvirtino ir kartu su juo buvęs liudytojas E. L., kuris parodė, kad viskas vyko prieš metus, buvo gal ruduo. Nelabai pamena. G. P. kaime. Buvo namie. Pamatė rūkstančius dūmus. Pagalvojo, kad dega laužas. Pasiėmė dviratį ir su broliu nuvažiavo iki tos vietos. Pamatė, kad dega D. P. namai. Jis (E. L.) pažįsta D. P.. Pamatė moterį, pravažiuojančią nuo tos vietos pro miškelį. Ten buvo pavėsinė, tai nuo tos pusės, kur buvo pavėsinė. Ji važiavo dviračiu. Gal ir prabėgo. Daug jau ką pamiršo. Nepastebėjo, kaip ji apsirengusi. Negali pasakyti, ar tai buvo I. V., nes viskas vyko labai greitai. Buvo jau pradėję temti. Kai atvažiavo, degė jau visas pastatas. Iš jo (E. L.) telefono skambino priešgaisrinei pagalbai kaimynė Birutė ir pranešė apie gaisrą. Priešgaisrinė atvyko greitai. Paskui buvo D. P.. Patys gesinti nebandė. Suprato, kad dviračiu važiuoja moteris, iš plaukų, ji buvo apkūni. Plaukų spalvos negali pasakyti. Nežino, ar brolis buvo susijaudinęs. I. V. pažįsta, kaip kaimynę. Nesipyksta su ja, kartais pabendrauja. Su nukentėjusiaisiais santykiai kaimyniški. Kai atvažiavo gaisrinė ir atbėgo D. P., nematė, kas vyko toliau, nes išėjo. Matė, kai atėjo D. P. su sugyventine. Buvo daug žmonių kelio pakraštyje. I. V. nematė. Nuo kelio parėjo namo. Kiti žmonės liko. Ką jie veikė, nežino.

Patvirtinant I. V. kaltę, svarbios yra ir aplinkybės, kuomet I. V., atvykusi dviračiu prie gaisravietės, kaimynams ją kaltinant padegimu, ji iš pradžių neigė kaltę, paskui kaltę pripažino, atsiprašydama D. P., kuris buvo dėl gaisro labai susijaudinęs ir verkė, jam buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba.

Tą patvirtina nukentėjusysis D. P., kuris parodė, jog į gaisravietę atvažiavo kaltinamoji su dviračiu. Jis (D. P.) ją pastūmė, nes ji ėjo artyn. Ji pasakė, kad atsiprašo, jog padegė namus. Tada nukentėjusysis atsisėdo ant žemės, nes pasidarė negera. Ji buvo atsiklaupusi prieš jį. Visko nepamena, nes svaigo galva, buvo šokas. Norėjo ją pastumti, tačiau A. sulaikė.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad I. V. atsiklaupusi prieš Darių pasakė: „atsiprašau, kad padegiau tavo namus“. D. ją kaltino padegimu. Ji prisipažino. I. V. tuo metu buvo girta. Ji pasakė, kad paleido šunį, įėjo į vidų ir paėmė nuo stalo šunų maistą. Ji atsiklaupė ant kelių prieš D. ir pasakė, kad atsiprašo, jog padegė namus. D. norėjo jai trenkti, tačiau jį sulaikė žmonės. Vaikai sakė, kad I. V. atvyko jau persirengusi kitais rūbais. I. V. pati sakė, kad paleido šunį, kad nuo stalo paėmė šunų maistą.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykę į gaisro vietą, susirinko kieme pas A. T.. I. V. važiavo keliu dviračiu ir sustojo. D. P. ją puolė. Jis (A. G.) spėjo jį sulaikyti. Nežino, kas vyko prieš tai, tačiau jis rėkė, kad ji padegė jo namus. Nežino, ar kaltinamoji buvo blaivi. D. P. puolė, kaltino ją, jog ji padegė jo namus. Iš pradžių I. V. teisinosi, kad nepadegė jo namų. D. P. jis (A. G.) nuramino, pasodino kieme. Jis rėkė. D. P. nusiraminęs atėjo į kiemą ir sėdėjo. Tada I. V. pasakė D. P.: „gerai, padegiau, atsėdėjau vieną kartą, atsėdėsiu dar kartą“. Kai I. V. pasakė, kad ji padegė namą, šalia buvo jo (A. G.) žmona, D. P. sugyventinė. Žmona tai girdėjo. Jam (A. G.) atrodo, jis su I. V. buvo apsikabinę. Buvo prietema. Kai D. P. stūmė, I. V. dviratis atsitrenkė į jo (A. G.) automobilį. Ji buvo priėjusi prie D. P., atsiprašinėjo.

L. R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje moterys kalbėjo, jog I. V. padegė D. P. namą, ją kaltino. I. V. su dviračiu atvažiavo vėliau. Kalbėjo, kad kažkas įvyko tarp A. ir kaltinamosios ir todėl padarė išvadą, kad ji galėjo padegti D. P. namus. Ji su dviračiu nubrozdino automobilį, nes D. P. ją pastūmė. Atėjo D. P. su sugyventine ir užpuolė I. V.. Ar I. V. buvo blaivi, negali pasakyti. D. ją stūmė, o jos (R. G.) vyras juos skyrė. Ji (R. G.) buvo nuošaliau, kokie 3 metrai. Nematė, ar jie kalbėjo, ar glebėsčiavosi. I. V. prisipažino, kad padegė D. P. namus, kai buvo šalia jos. Šalia jos buvo ir D., ir I. V.. I. V. iš pradžių neigė, o paskui prisipažino. Prisipažinimo metu šalia jos buvo nemažai žmonių, jie turėjo visi girdėti.

Paneigiami I. V. parodymai, jog ji pasislėpusi prie D. P. namo, žolėje išbuvo apie 10 - 20 min., parvažiavo dviračiu namo, užtruko apie pusvalandį, nes pašėrė viščiukus, pasidarė kavos ir gerdama kavą bei supdamasi supynėse pamatė, kad D. P. namo pusėje rūksta dūmai, todėl skambino savo vyrui ir pasakė, kad dega D. P. ir J. L. namas. Liudytojai T. J. ir E. L. patvirtino, kad jie pažino I. V., kuri stovėjo šalia gaisro. Jie ją atpažino iš veido, ūgio, kūno sudėjimo, nes yra to paties kaimo gyventojai. Buvo dar šviesu. Pagal parodymus ir žemėlapį iš www.maps.lt (1 t., 29 b.l.) atstumas nuo liudytojų iki degančio namo buvo apie 20 -30 metrų, I. V. nuo gaisro stovėjo šone, apie 10 – 15 metrų atstumu, todėl liudytojų parodymai, jog jie pažino konkretų asmenį – to paties kaimo gyventoją I. V., patvirtinami. Jie nėra susipykę su kaltinamąja, jie nėra nukentėjusiųjų draugai ar giminaičiai ar kitaip suinteresuoti duoti neteisingus parodymus.

Paneigtina gynėjo išsakyta mintis, taip pat ir liudytojo (I. V. sutuoktinio) B. V. parodymai dalyje, kad gaisrą galėjo sukelti pati J. L.. B. V. parodė, kad po muštynių J. L. grasino I. V., kad kažką jai padarys, kad praneš policijai, kad ji pati galėjo sukelti gaisrą ir tyčia dėl gaisro apkaltinti I. V., tačiau iš nukentėjusiosios J. L. parodymų matyti, jog ji parodė priešingai, kad mušdama J. L., I. V. žadėjo už vyro viliojimą sudeginti jos namus. Iš nukentėjusiojo D. P. bei kartu girtavusių bei ėjusių į gaisravietę liudytojų parodymų matyti, jog J. L. nebuvo savo namuose, o girtavo visą dieną kartu su kitais, ji taip pat kartu su kaltinamosios sutuoktiniu B. V. ėjo į gaisravietę, pakeliui susitiko D. P., bėgantį ten pat.

Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, juos sugretinęs tarpusavyje, jų pagrindu daro išvadą, kad nustatyta tiek objektyvioji, tiek subjektyvinė veikos pusė, tai yra, kad I. V. tyčia padegė D. P. ir J. L. gyvenamąją patalpą, padarydama jiems bei kitiems nukentėjusiesiems turtinę žalą.

I. V.

veika pagal BK 187 str. 2 d. kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Kaltinamosios I. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nėra duomenų, kad kaltinamosios pavartotas alkoholis prieš nusikaltimo padarymą taptų esmine sąlyga jo padarymui, nes I. V. neblaivumo lygio niekas nenustatė, be to, ir prieš pavartodama alkoholį, I. V. jau turėjo motyvą padaryti nusikaltimą.

Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas byloje nustatytas svarbias aplinkybes tinkamam bausmių individualizavimui. I. V. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kuriuo padaryta žala nuosavybei. Kaltinamoji pirmą kartą teisiama, administracine tvarka nebausta, neįgali (darbingumas 35 proc.), neturi esminių psichikos sveikatos sutrikimų. Ji neturi išsilavinimo, pragyvena iš neįgalumo pašalpos ir savo asmeninio ūkio. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą ilgesnės trukmės, nei tokios bausmės rūšies vidurkis. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks bausmės skyrimo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Netaikytina BK 48 str. 3 d. nuostata dėl intensyvios kaltinamosios priežiūros, nes tokia poveikio priemonė nėra tikslinga, taip pat, pagal 4 d. 1 p. ir 3 p. nuostatas paskirtinas įpareigojimas per 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat, per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Nors civiliniai ieškiniai nėra pareikšti, žalos dydis ir nukentėjusieji nustatyti ir nuosprendžiu patvirtinti, todėl toks įpareigojimas neprieštarauja teisėto ir teisingo nuosprendžio principams.

Netaikytinas prokurorės prašomas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, nes kaltinamoji pati yra neįgali, darbinga tik 35 proc.

Taip pat netaikytinas prokurorės prašomas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes nėra nustatyta, jog I. V. piktnaudžiautų šiomis medžiagomis.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 180-182) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (degėsių pavyzdžiai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, kurie perduoti saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklai, kvito BBB Nr.000566 (2 t., b.l. 8-9,10), klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka – jie sunaikinami.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš I. V. valstybei teismo patirtos išlaidos pašto paslaugoms apmokėti siunčiant šaukimus ir procesinius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

I. V. pripažinti kalta padariusia nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, I. V. įpareigoti per 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje; per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – degėsių pavyzdžius, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, kurie perduoti saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugyklai, kvito BBB Nr.000566, sunaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš I. V. valstybei 38 (trisdešimt aštuonis) eurus teismo išlaidų pašto paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas