- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- 2SA-74-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Penki kontinentai“, UAB „Kriptonika“
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Kriptonika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis G. B. 2006-06-05 kreipėsi į Vilniaus m 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas skirti UAB „Penki kontinentai“ generaliniam direktoriui I. D. baudą už Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1835-44/ 2006 nevykdymą (b.l.1-2). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1835-44/ 06 uždraudė UAB „Penki kontinentai“ atlikti išvardinus veiksmus, susijusius su 2006-02-11 nuomos sutarties įgyvendinimu. UAB „Penki kontinentai“ rašte Nr. 01/65/1 pripažino, jog ginčo pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (uždraustus vykdyti) darbus atlieka jo samdyti rangovai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Kriptonika“ atsiliepimu į pareiškimą (b.l.9) su juo sutiko ir prašė tenkinti.
Suinteresuotas asmuo UAB „Penki kontinentai“ atsiliepimu į pareiškimą (b.l.10) pareiškimą laikė nepagrįstu ir prašė atmesti. Paaiškino, kad UAB „Penki kontinentai“ raštas Nr. 01/65/1 neįrodo, jog uždrausti darbai yra atliekami po 2006-05-17, kai UAB „Penki kontinentai“ gavo Vilniaus apygardos teismo 2006-05-15 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1835-44/ 2006. Be to, net jeigu uždrausti darbai atliekami, tai juos atlieka ne UAB „Penki kontinentai“, bet tretieji asmenys, kuriems minėta teismo nutartis negalioja.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2006-07-05 nutartimi pareiškimą patenkino ir skyrė UAB „Penki kontinentai“ generaliniam direktoriui I. D. 500 Lt dydžio baudą už Vilniaus apygardos teismas 2006-05-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1835-44/ 06 nevykdymą (b.l.23-24) (CPK 771 str.). Pirmosios instancijos teismas iš 2006-05-18, 2006-05-22, 2006-05-23, 2006-05-24, 2006-05-25, 2006-05-30 antstolio aktų konstatavo, jog rangovai UAB „Penki kontinentai“ užsakymu vykdo statybos, glaistymo, dažymo, valymo, įrengimo ir kitokius darbus, nors jie nuo 2006-05-15 yra uždrausti pagal Vilniaus apygardos teismo 2006-05-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1835-44/ 2006.
UAB „Penki kontinentai“ generalinis direktorius I. D. 2007-07-10 dieną padavė Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal antstolio G. B. pareiškimą skirti baudą UAB „Penki kontinentai“ generaliniam direktoriui I. D. už Vilniaus apygardos teismo 2006-05-15 nutarties nevykdymą CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p. pagrindais. Prašyme nurodė, jog Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-06-07 nutartyje ir Vilniaus apygardos teismas 2006-09-28 nutartyje nustatė, kad už nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo pažeidimus gali būti taikomi CPK 149 str. ar 585 str.; tuo tarpu CPK 771 str. taikomos tik galutinio sprendimo vykdymo pažeidimo atveju, vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). CPK 771 str. 7 d. numato, jog už neteisėtus juridinio asmens veiksmus bauda gali būti skiriama juridinio asmens vadovui. Tačiau nei CPK 149 str., nei 585 str., kurie ir turėjo būti taikomi, įstatymų leidėjas nenumatė galimybės tokią baudą skirti juridinio asmens vadovui, t.y. bauda gali būti skiriami fiziniam arba juridiniam asmeniui. Pagal savo prievoles juridinis asmuo atsako asmeniškai, o kiti asmenys, pvz., juridinio asmens dalyviai, pagal juridinio asmens prievoles atsako tik įstatymuose nustatytais atvejais (CK 2.50 str. 2 d.). Antra, nagrinėjamoje byloje UAB „Penki kontinentai“ generalinis direktorius I. D. nebuvo patrauktas dalyvauti suinteresuotu asmeniu, bet teismas nutartyje pasisakė dėl jo atsakomybės (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), nors byloje nėra konstatuota, kad rangovai dirbtų I. D. nurodymu. Teigia, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo 2007-06-14, kada UAB „Šiaulių titanas“ perdavė minėtas teismų nutartis ir kitus su jomis susijusius dokumentus.
Atsiliepimas
Antstolis G. B. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l.76-78) šio prašymo nepripažino ir prašė jį atmesti. Akcentavo, jog vienos Vilniaus apygardos teismo 2006-09-28 nutarties buvimas neįrodo susiformavusios teismų praktikos dėl CPK 149 str., 585 str. ir 771 str. taikymo, o Vilniaus m. 1-ojos apylinkės teismo 2007-06-07 nutartis apskųsta, taigi neįsiteisėjusi ir ja nėra pagrindo remtis. Kontrargumentuodamas pareiškėjui dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip pagrindo procesui atnaujinti nebuvimo pateikė Vilniaus apygardos teismo 2006-06-15 nutartį, kurioje sakoma, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 4 d.), taigi ir bauda UAB „Penki kontinentai“ generaliniam direktoriui pagrįstai buvo paskirta pagal CPK 771 str. Be to, tiek CPK 771 str, tiek 149 str. ar 585 str. yra analogiškos pagal atsakomybės rūšį (bauda) ir dydį (iki 1 000 Lt), o CPK draudžia naikinti iš esmės teisingą nutartį vien formaliais pagrindais, t.y. nurodant kitą normą, kuri sukelia tas pačias pasekmes. UAB „Penki kontinentai“ buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, bauda paskirta jos vadovui kaip valdymo organui, tai reiškia, jog jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, taigi nėra ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytojo pagrindo atnaujinti procesą. Pažymi, kad pareiškėjas praleido 3 mėn. terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-07 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8160-110/ 2006, užbaigtoje priimant 2006-07-05 nutartį (b.l.116-120). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisės taikymo klaida nebuvo padaryta: nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 4 d.), t.y. taikant CPK 771 str. Ypatumas pagal CPK 149 str. šiuo atveju tik toks, kad bauda išieškoma valstybės naudai, kas ir buvo padaryta. Paneigė Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo 2006-07-05 nutarties ir pareiškėjo pateiktose nutartyse nurodytų faktinių aplinkybių analogiją. Pabrėžė, jog bauda buvo paskirta I. D., kaip UAB „Penki kontinentai“ vadovui, kuris atsako už įmonės veiklos teisėtumą, todėl I. D., kaip fizinio asmens, nereikėjo įtraukti į bylą, o UAB „Penki kontinentai“ buvo įtraukta suinteresuoto asmens teisėmis. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas praleido 3 mėn. terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą ir atnaujinti jo neprašė. Tokią savo poziciją dėl termino praleidimo motyvavo tuo, jog teisės normų tinkamo taikymo nežinojimas negali būti pagrindu neskaičiuoti prašymo padavimo 3 mėn. termino pradžios nuo 2006-07-11, kai pareiškėjas gavo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-05 nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. D. atskiruoju skundu (b.l.121-127) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-07 nutartį ir perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui proceso atnaujinimo klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog tik teismai, vykdydami teisingumą, yra kompetentingi taikyti ir aiškinti teisės normas (CPK 2 str.), o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-05 nutartyje padarytos teisės normų taikymo klaidos motyvuojamos atsižvelgiant į sukurtus precedentus analogiškose bylose. Esant teisės normai, reglamentuojančiai konkretų teisinį santykį, nėra pagrindo taikyti kitas teisės normas, todėl CPK 149, 585 ir 771 str. sankcijų panašumas nesudaro pagrindo šias teisės normas taikyti tam pačiam teisiniam santykiui. CPK 149 str. taikomas pažeidus nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo draudimus; CPK 585 str. – nevykdant antstolio reikalavimų; CPK 771 str. – nevykdant teismo sprendimų, kuriais byla buvo išspręsta iš esmės. Apelianto įsitikimu, CPK 149 str. yra speciali norma CPK 771 str. atžvilgiu, todėl pastaroji norma byloje taikyta neteisėtai. Ydingas CPK 771 str. taikymas (vietoj CPK 149 str.) lėmė tai, jog bauda paskirta ne UAB „Penki kontinentai“, o jo vadovui išieškant iš asmeninių apelianto lėšų, jog bauda paskirta ne valstybės, o išieškotojo naudai. Be to, pagal CPK 149 str. teisė kreiptis į teismą priklauso ne antstoliui, o dalyvaujantiems byloje asmenims, tad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo privalėjo būti atmestas vien formaliais pagrindais. Ta aplinkybė, jog bauda skirta I. D., kaip UAB „Penki kontinentai“ vadovui, nepaneigia to fakto, kad ji paskirta asmeniškai I. D., nes bauda išieškoma iš jo, kaip iš fizinio asmens, vadinasi, teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti asmens, ko neleidžia CPK 266 str.. Vilniaus apygardos teismo 2008-01-28 nutartyje (c.b. Nr. 2S-40/2008) vienareikšmiškai sakoma, kad sprendžiant dėl baudos skyrimo juridinio asmens darbuotojui, jis yra traukiamas dalyvauti byloje. Tuo tarpu apelianto veiksmų neteisėtumas byloje nebuvo vertintas nei įrodytas, t.y. teismas nenagrinėjo, kas būtent davė nurodymą rangovams atlikti (tęsti) nutartimi uždraustus darbus. Tokiu būdu iš apelianto buvo atimta teisė ginčyti antstolio aktus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas 2006-07-05 dienos nutartį. Išvardina kitus pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, kurie, jo manymu, sukliudė apskųsti 2006-07-05 nutartį atskiruoju skundu. Dėl praleisto 3 mėnesių termino pareikšti prašymą CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodė, jog negalima sutapatinti skundžiamos nutarties žinomumo UAB „Penki kontinentai“ ir apeliantui, kaip įmonės vadovui. Maža to, net jei aukštesnės instancijos teismas termino praleidimo klausimu nuspręstų kitaip, nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio svarstyti, ar atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimas
Antstolis G. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.130-133) prašė skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 20008-03-07 nutartį nepakeistą. Anot antstolio, apeliantas klaidina teismą, jog bauda išieškota UAB „Kriptonika“ naudai. Nors skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nenurodyta, kieno naudai skirta bauda, tačiau vykdomasis raštas išrašytas tik valstybės naudai. Apelianto pateiktose nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tomis nutartimis nesivadovavo. Ir atvirkščiai, Vilniaus apygardos teismas 2006-06-15 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-14 nutartį skirti I. D. baudą pagal CPK 771 str. 7 d. už tos pačios Vilniaus apygardos teismo 2006-05-15 nutarties (kitu periodu) nevykdymą. CPK 149 str. nustato, kad bauda gali būti skiriama „kaltiems asmenims“. CPK 771 str. 7 d. detalizuoja, kas laikomas „kaltu asmeniu“, kai nutarties nevykdo juridinis asmuo: juridinio asmens vardu veikia jo organai, visų pirma – vadovas. Žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su 3 mėn. termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimu ir galimybių jį atnaujinti nebuvimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje yra kilęs ginčas tiek dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, tiek dėl termino paduoti prašymą atnaujinti procesą praleidimo ir jo atnaujinimo (CPK 370 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas neįrodė egzistuojant proceso atnaujinimo pagrindams, įvardintiems CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p.
Teismas nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. turi nustatyti dvi aplinkybes: 1) kad asmuo turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir 2) kad teismo sprendimu (nutartimi) pažeistos jo teisės bei įstatymų saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/ 2007, kat. 124.2.7.). Apeliantas, kaip UAB „Penki kontinentai“ vadovas, neprivalėjo būti įtrauktas į bylą asmeniškai, nes bendrovės vadovo atsakomybė kyla bendrais pagrindais, t.y. vien todėl, kad jis yra vadovas, jeigu nėra kitų svarbių aplinkybių, eliminuojančių jo atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, būdamas UAB „Penki kontinentai“ vadovu, turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į antstolio pareiškimą skirti jam, minėtos bendrovės generaliniam direktoriui, baudą (b.l.10), šiame paties pasirašytame atsiliepime išdėstė ir savo nuomonę bei argumentus dėl baudos jam, I. D., nepaskyrimo, taigi realiai teismo buvo išklausytas (audiatur et altera pars), turėjo galimybę teikti įrodymus ir naudotis kitomis šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 37 str. 2 d., 42 str. 1 d., 55 str. 1 d.).
Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog taikant CPK 149 str. ar 585 str., priešingai negu 771 str., bauda gali būti skiriama fiziniam ar juridiniam asmeniui. Visose trijose normose, nepriklausomai nuo lingvistinių skirtumų, kalbama apie baudos skyrimą kaltam asmeniui. CPK 771 str. 7 d. nėra įtvirtinta nauja taisyklė, o detalizuota, kad kaltu asmeniu juridinio asmens atveju laikomas įmonės vadovas. Tokia padėtis paaiškintina tuo, jog jeigu bauda būtų skiriama juridiniam asmeniui kaip tokiam ir išieškoma iš jo lėšų, tai nedarytų jokios ženklesnės įtakos įmonės vadovui, kuris būtent ir išreiškia bendrovės valią santykiuose su kitais asmenimis (pvz., nepaisyti draudimo). Todėl juridinio asmens atveju bauda visada yra skiriama vadovui, nebent šis paneigtų savo atsakomybę, kylančią bendrais pagrindais. Civilinės bylos Nr. 2-8160-110/ 2006 nagrinėjimo metu nebuvo nuginčytas Vilniaus apygardos teismo 2006-05-15 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas - uždraustų darbų atlikimas - , užfiksuotas antstolio G. B. 2006-05-18, 2006-05-22, 2006-05-23, 2006-05-24, 2006-05-25 ir 2006-05-30 aktuose. Proceso atnaujinimo stadijoje apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių faktus, nustatytus įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-05 nutartimi. Apelianto nurodytos prielaidos, kad gal jis nedavė rangovams įsakymo stabdyti uždraustus darbus (t.y. pastarieji veikė savo rizika), gal jis nepavedė vykdyti konkrečių funkcijų kitam asmeniui, ar jis tuo laiku neatostogavo, nebuvo laikinai nedarbingas, išvykęs į komandiruot ir t.t., kas reikštų, jog jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybei yra taikytina išimtis, negali sudaryti proceso atnaujinimo pagrindo jokiu atveju, nes sprendimo ar nutarties teisėtumas bei pagrįstumas peržiūrimi naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvusių bylos nagrinėjimo metu bei turinčių esminę reikšmę, kontekste.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai paneigė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-06-07 nutarties (tas pats galioja ir Vilniaus apygardos teismo 2006-09-28 nutarties atžvilgiu) reikšmę sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Minėtoje byloje aiški teisės taikymo klaida pasireiškė ydingai nustatytu subjektu, kurio naudai išieškoma paskirta bauda: išieškotojas vietoj valstybės. Šioje nagrinėjamoje byloje, nors pirmosios instancijos teismas 2006-07-05 nutartyje įsakmiai ir nenurodė, kieno naudai išieškotina bauda, tačiau vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo (b.l.87) buvo išduotas būtent valstybės naudai. Vilniaus apygardos teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-40/ 08 iš esmės skiriasi nuo šios civilinės bylos, nes joje bauda skirta eiliniam įmonės darbuotojui, kuris pagal įstatymą neturi teisės duoti privalomų vykdyti nurodymų, susijusių su jo darbinėmis funkcijomis, tretiesiems asmenims. Tuo tarpu apeliantui bauda yra skirta kaip UAB „Penki kontinentai“ generaliniam direktoriui, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d. veikiančiam juridinio asmens vardu.
Susiklosčius tokiai situacijai, darytina išvada, kad apeliantas nepagrindė CPK 366 str. 1 d. 7 p. ar 9 p., kuriems esant būtų privalu atnaujinti procesą byloje, taikymo.
Dėl termino prašymui paduoti teisėjų kolegija pažymi, kad tiek jurisprudencijoje, tiek teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuomonės, jog, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kada buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame, kaip sakoma, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo (jo atstovas) dalyvavo jį paskelbiant (CPK 51 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/ 04 D.T. v. R.B.), arba nuo to momento, kai sprendimas (nutartis) buvo įteiktas CPK 275 str. 1 d. (ar CPK 292 str.) nustatyta tvarka asmenims, nedalyvavusiems teismo posėdyje, kuriame skelbiamas sprendimas (nutartis). Diena, kada neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo sužinojo apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (ar nutartį), turinčius įtakos jo teisėms arba įstatymo saugomiems interesams (šiuo atveju – Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-05 nutartį), gali būti termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo pradžia, jeigu padaryta aiški teisės taikymo klaida ar pažeistas įstatymo saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 apžvalgos Nr. 1-2007 „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ 6.6 d.). Procesinių dokumentų, adresuotų juridiniam asmeniui, įteikimas šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams ir/ arba raštinės darbuotojui yra laikomas tinkamu įteikimu (CPK 123 str. 2 d.) ir sužinojimo apie jį data. Taigi 3 mėn. terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. prasidėjo ne vėliau kaip kitą dieną po Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-05 nutarties įteikimo apeliantui - 2006-07-12 (b.l.27), o baigėsi atitinkamai 2006-10-12. Apeliantas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą pavėlavęs beveik 9 mėn. - 2007-07-10 dieną (b.l.34-39). Aptartų nutarčių, priimtų kitose bylose, įteikimas apeliantui 2007-06-14 nesusijęs su šia byla (Nr. 2-8160-110/ 2006). Taip yra todėl, kad teismo išvados dėl teisės normų taikymo vienoje byloje savaime nereiškia, jog sprendimas (arba nutartis), taikant tuos pačius įstatymus kitoje byloje irgi yra nepagrįstas, nes teismas pasisako dėl teisės taikymo individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į joje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija jau išsamiai argumentavo, kodėl nagrinėjamos ir kitų civilinių bylų ratio decidendi nesutampa.
Esant šioms aplinkybėms, traktuotina, jog žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė procesinio termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytais pagrindais atskaitos tašką, termino praleidimo trukmę ir termino atnaujinimo pagrindų nebuvimą.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.