Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistųjų gynėjams advokatams Birutei Strimaitytei, Jonui Langiui, Ipolitui Nekrošiui, Annai Grinevič, Pauliui Bružui, Jurijui Kovalenkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą teismo pagal LR Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme. Pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir nubaustas 10 MGL dydžio, t. y. 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) pinigine bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos ir R. L. paskirta galutinė ir subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką R. L. įskaitytas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2004-05-05 iki 2004-07-07, nuo 2005-03-18 iki 2005-03-21, nuo 2005-07-26 iki 2005-09-01 bei nuo 2010-04-30 iki 2010-09-15, kas vadovaujantis LR BK 65 str. prilyginama atliktoms 474 laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Įpareigotas R. L. per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį padarytos turtinės žalos ir UAB „Statoil Lietuva“ sumokėti 15.000 (penkiolika tūkstančių) litų.

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir LR vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 248 MGL dydžio, t. y. 31 000 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio litų) bauda.

Į paskirtos bausmės laiką G. S. įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004-05-05 iki 2004-05-20 ir vadovaujantis LR BK 65 str. prilyginta sumokėtai 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) baudai.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 160 MGL dydžio, t. y. 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.

Į paskirtos bausmės laiką A. M. įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004-04-30 iki 2004-06-01 ir vadovaujantis LR BK 65 str. prilygintas sumokėtai 8 000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) baudai.

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 160 MGL dydžio, t. y. 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.

Į paskirtos bausmės laiką E. G. įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004-04-30 iki 2004-06-15 ir vadovaujantis LR BK 65 str. prilygintas sumokėtai 11 500 Lt (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų litų) baudai.

S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 160 MGL dydžio, t. y. 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių) litų bauda.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 140 MGL dydžio, t. y. 17 500 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.

Į paskirtos bausmės laiką J. M. įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004-05-13 iki 2004-05-25 ir vadovaujantis LR BK 65 str. prilygintas sumokėtai 3000 (trijų tūkstančių) litų baudai.

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 80 MGL dydžio, t. y. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų bauda.

Į paskirtos bausmės laiką R. K. įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004-03-30 iki 2004-04-01 ir vadovaujantis LR BK 65 str. prilygintas sumokėtai 500 (penkių šimtų) litų baudai.

Civilinio ieškovo UAB „Statoil Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. S., J. M., E. G., A. M., R. K., S. L., R. L. solidariai priteista 939.940.30 (devyni šimtai trisdešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt litų ir trisdešimt centų).

Iš R. L. priteista 5772.73 (penki tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt du litai ir septyniasdešimt trys centai) lt dėl jo atgabenimo iš Lenkijos Respublikos valstybei turėtų proceso išlaidų padengimui (ekstradicijos išlaidos).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-10-20 nutartimi atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundą ir apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendį paliko nepakeistą:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-04-10 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-20 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

LAT kolegija padarė išvadą, jog iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepatikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, (pažeidė BPK 320 str. 3 d.), o jį atmesdama neišdėstė motyvuotų argumentų dėl BK 54 str. 3 d. taikymo (pažeidė BPK 332 str. 3 d.), kas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., G. S., J. M., E. G., A. M., R. K. ir S. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, kartu ir su nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d., apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Statoil Lietuva“ priklausantį didelės vertės turtą ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydami UAB „Statoil Lietuva“ 939 940,30 Lt žalos, o būtent:

Nuteistieji, panaudodami UAB „Statoil Lietuva“ pagal 2003 m. liepos 8 d. sutartį UAB „Galopas“ išduotas 10 Routex kreditinių degalų pylimo korteles su bendru 12 000 Lt limitu, organizavo pigesnį kuro įsigijimą įvairiems asmenims ir iš jų gautus pinigus pasisavino, t. y. įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių degalinėse į jas atvykusiems vairuotojams siūlydavo įsipilant kurą pasinaudoti jų pateiktomis kredito kortelėmis. Kurą ar kitas prekes pirkę, mokėję kelių mokesčius vairuotojai degalinėje atsiskaitydavo jų pateiktomis kortelėmis, o nuteistiesiems sumokėdavo grynaisiais, tam tikrą, iš anksto sutartą pinigų sumą. R. L. ir G. S., siekdami užmaskuoti organizuotos grupės narių dalyvavimą sukčiaujant ir neketindami su UAB ,,Statoil Lietuva“ atsiskaityti, UAB „Galopas“ akcijas bei valdymą fiktyviai perdavė kitiems, nieko apie tai nežinantiems asmenims – 2003 m. rugpjūčio 29 d. J. A., o šis 2003 m. rugsėjo 3 d. bendrovę neva perleido M. A.. UAB „Galopas“ vardu išduotos kredito kortelės buvo perduotos UAB „Antazeta”, kurios akcijos priklausė R. L. ir jomis buvo atsiskaitoma už degalus ir kitas prekes degalinėse iki tol, kol kortelės buvo užblokuotos.

Be to, R. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytu laiku pagamino netikrus dokumentus – automobilio ,,VW Passat“ panaudos 2004 m. vasario 20 d. sutartį ir šios sutarties vertimą į rusų kalbą su tikrovės neatitinkančiais, suklastotais įrašais, parašais, antspaudais; šiuos netikrus dokumentus 2004 m. vasario 22 d.–2004 m. kovo 30 d. panaudojo vykdamas automobiliu į užsienį, taip pat nuo 2004 m. vasario 29 d. iki 2004 m. gegužės 13 d. šiuos žinomai suklastotus netikrus dokumentus realizavo perduodamas J. M., kuris, naudodamasis jais, automobiliu 10 kartų vyko į Ukrainą.

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. L. taikyta LR BK 54 str. 3 d. Pagal BK 182 str. 2 d. paskirti laisves atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams. Šią bausmę vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 300 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams ją atliekant pataisos namuose. Panaikinti BK 65 str. taikymą ir vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2004-05-05 iki 2004-07-07, nuo 2005-03-18 iki 2005-03- 21, nuo 2005-07-26 iki 2005-09-01 bei nuo 2010-04-30 iki 2010-09-15; panaikinti įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį padyros turtinės žalos ir UAB „Statoil“ sumokėti 15 000 litų. Bausmės pradžią R. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. S. taikyta BK 54 str. 3 d. Pagal BK 182 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 3 metams. Panaikinti G. S. BK 65 str. taikymą ir vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtos bausmės laiką G. S. įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-05-05 iki 2004-05-20. Bausmės pradžią G. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M. taikyta BK 54 str. 3 d. Pagal BK 182 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Panaikinti A. M. BK 65 str. taikymą ir vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtos bausmės laiką A. M. įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-04- 30 iki 2004-06-01. Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. G. taikyta BK 54 str. 3 d. Pagal BK 182 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams. Panaikinti E. G. BK 65 str. taikymą ir vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtos bausmės laiką E. G. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-04-30 iki 2004-06-15. Bausmės pradžią E. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. L. taikyta BK 54 str. 3 d. Pagal BK 182 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams. Bausmės pradžią S. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. M. taikyta BK 54 str. 3 d. Pagal BK 182 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 3 metams. Panaikinti J. M. BK 65 straipsnio taikymą ir vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtos bausmės laiką J. M. įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-05-13 iki 2004- 05-25. Bausmės pradžią J. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. taikyta BK 54 str. 3 d. Pagal BK 182 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams. Panaikinti R. K. BK 65 str. taikymą ir vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtos bausmės laiką R. K. įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004-03-30 iki 2004-04-01. Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo dalis dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo nuteistiesiems R. L., G. S., A. M., E. G., S. L., J. M., ir R. K. nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė. Nurodo, jog kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti EŽTT praktikoje. Tai konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis; padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius; įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas; teisiniai bylos aspektai); asmens elgesys baudžiamajame procese; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė. Tais pačiais kriterijais vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-192/2011, 2K-358/2011).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ilgą ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą lėmė nusikalstamos veikos mastas, pobūdis ir nuteistųjų elgesys proceso metu. Nors nusikalstama veika tęsėsi gana trumpą laiką, tačiau ji padaryta organizuotos grupės asmenų (nuteisti 7 asmenys), nusikalstamai veikusių ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse, taigi ištirti šį nusikaltimą, nustatyti kaltininkus, atskleisti kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikaltimą ir detalizuoti veiksmus, prireikė nemažai laiko. Jokių faktų, kad byloje buvo nepateisinamų procesinių delsimų, dėl kurių buvo būtina švelninti bausmę, teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas bylos nagrinėjimo etapus, įžvelgė vienintelę užtrukusio proceso priežastį – nekokybišką ikiteisminį tyrimą, dėl to byla du kartus buvo grąžinta prokurorui, tačiau kitų aplinkybių, turinčių ne mažesnę reikšmę nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, nenagrinėjo ir į jas neatsižvelgė. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kaltinamųjų skaičių, įtariamojo R. L. elgesį ikiteisminio tyrimo metu (pažeisdamas paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, išvyko į Lenkiją, kur padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo kalinamas Lenkijos įkalinimo įstaigoje), todėl šis terminas, apelianto teigimu, nelaikytinas nepateisinamai užsitęsusiu. A. M. taip pat ne kartą pažeidė paskirtos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sąlygas, dėl to nebuvo galima įvykdyti teismo priimtos nutarties atvesdinti jį į teismą. Kiti kaltininkai taip pat dėl įvairių priežasčių neatvykdavo į teismo posėdžius, dėl ko bylos procesas užsitęsė. Atkreipė dėmesį, jog nors bylos procesas truko ilgą laiką, tačiau kaltininkams griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikyta tik ikiteisminio tyrimo pradžioje ir neilgai, vėliau ši kardomoji priemonė pakeista į lengvesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba dokumentų paėmimą. Kardomųjų priemonių paskyrimas nesutrukdė jiems ne tik dirbti, išlaikyti šeimas, bet ir kai kuriems iš jų – R. L. ir A. M. – pasislėpti nuo teismo, padaryti kitų nusikaltimų.

Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl, apelianto manymu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar pačių nuteistųjų pavojingumą (nuosprendyje išvardyti nuteistuosius apibūdinantys duomenys nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, o nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių teismas apskritai nenurodė). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir savo sprendimo išsamiai nemotyvavo. Teismas neįvertino, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik viena sunkinanti, kad šios bylos nagrinėjimo metu R. L., A. M. ir J. M. padarė kitų nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti. R. L., A. M. ir J. M. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai bei jau išnykę ankstesni R. L. ir A. M. teistumai apibūdina juos kaip nenorinčius paklusti įstatymams ir linkusius daryti nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką organizavo ir koordinavo R. L., G. S. ir J. M., kiti nuteistieji taip pat buvo aktyvūs nusikaltimo dalyviai, savo kaltės nė vienas nepripažino, neatlygino padarytos žalos. Teismas taip pat neįvertino, kad nuteistieji įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, per nepilnus keturis mėnesius pasisavino svetimo turto beveik už 1 mln. Lt. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad tokio pobūdžio nusikaltimų teismas nelaiko labai pavojingais, nors įstatymų leidėjas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai ir dėl to numatė tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Mano, jog, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, padarytos žalos dydį – 939940,30 Lt, žymiai viršijantį 250 MGL, dėl ko padaryta veika kvalifikuojama pagal 182 str. 2 d., esant vienai jų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti švelnesnes bausmes yra nepagrįstas, nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie ankstesnių teistumų ir administracinių nuobaudų nebuvimą, darbinę veiklą, šeimyninę padėtį, apelianto manymu, nėra išimtinės, nesudarančios pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašo prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kiti nutarimai).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, atskleisdamas teisinės atsakomybės esmę ir paskirtį, konstatavo, jog tai yra kryptingi atitinkamose teisės normose numatyti asmens suvaržymai dėl jo smerktino veikimo ar neveikimo, kuris tomis normomis yra draudžiamas (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Todėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnis). Šios nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no.22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti).

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2003-12-16 (t.1, b.l. 3) ir baigtas 2005-08-16 (t.10, b.l. 42). Bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme tęsėsi nuo 2005-10-27 iki 2007-05-09 (t.11, b.l. 2; t.14, b.l. 19). 2007-10-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t. 14, b.l. 48) buvo panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-09 nuosprendis ir byla perduota prokurorui. Pakartotinis bylos ikiteisminis tyrimas vyko iki 2008-04-01 (t.15, b.l. 123). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-06 nutartimi byla vėl perduota prokurorui kaltinamajame akte nustatytiems trūkumams pašalinti (t.15, b. l. 166). Vilniaus apygardos teismo 2008-06-26 nutartimi prokuroro apeliacinis skundas dėl bylos perdavimo atmestas ir palikta galioti 2008-05-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis (t. 15, b. l. 202). Trečią kartą bylos ikiteisminis tyrimas tęsėsi iki 2009-01-13, kai baudžiamoji byla trečią kartą buvo perduota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir buvo nagrinėjama nuo 2009-03-17 iki 2011-06-10.

Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir mastą, byla yra sudėtinga. Ji padaryta organizuotos grupės asmenų (nuteisti 7 asmenys), nusikalstamai veikusių ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse, padarytos žalos dydis – 939940,30 Lt, todėl ištirti šį nusikaltimą, nustatyti kaltininkus, atskleisti kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikaltimą ir detalizuoti veiksmus, prireikė nemažai laiko, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo atliktas pakankamai uoliai, kruopščiai ir išsamiai. Tai patvirtina, jog byla du kartus buvo grąžinta prokurorui tyrimui papildyti, visa įrodinėjimo našta faktiškai buvo perkelta teismui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-192/2011, 2K-358/2011 baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą lemia konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis; padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius; įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas; teisiniai bylos aspektai); asmens elgesys baudžiamajame procese; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors byla yra sudėtinga, tačiau, būtent dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo, procesas užsitęsė nepateisinamai ilgai – pats prokuroras pripažįsta, jog griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas kaltininkams buvo taikyta tik ikiteisminio tyrimo pradžioje, ji netrukus buvo pakeista į lengvesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba dokumentų paėmimą, kas leido R. L. ir A. M. netrukdomai pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei padaryti naujus nusikaltimus. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta, kad kas nors būtų trukdęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą (pavyzdžiui, prokurorui atskirti ikiteisminį tyrimą R. L. atžvilgiu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 170 str. 4 d. 1 p., nelaukiant vienerių metų ir aštuonių mėnesių, kol R. L. už padarytą naują nusikaltimą atliks bausmę Lenkijoje ir bus perduotas Lietuvai).

Tačiau taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, visiems nuteistiesiems vienodai taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas dėl nepateisinamai ilgai užsitęsusio proceso, tinkamai neįvertino kaltininkus charakterizuojančius duomenis bei jų elgesį proceso metu, tam, kad nustatyti, ar kuris iš jų savo veiksmais neprisidėjo prie baudžiamojo proceso vilkinimo. Priešingu atveju, asmenims, tyčiniais savo veiksmais vilkinusiems procesą, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai išvengti griežtesnės bausmės, kas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmai, bet taip pat ir R. L. veiksmai (pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, Lenkijoje padarė naują nusikaltimą, kur buvo nuteistas ir atliko bausmę) bei A. M. veiksmai (pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo) taip pat sąlygojo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje užsitęsė nepateisinamai ilgai.

Be to, iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje, R. L., A. M. ir J. M. įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo, kas juos charakterizuoja neigiamai, kaip nedarančius teisingų išvadų, nenorinčius paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir linkusius nusikalsti, į ką pirmosios instancijos teismas, jų atžvilgiu taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, privalėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė, todėl šioje dalyje šių asmenų atžvilgiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Atsižvelgus į tai, kad nėra R. L., A. M., J. M., atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 2 p.), jų padarytas nusikaltimas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), visi yra teisti, todėl jiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgus į tai, kad R. L. vaidmuo darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nebuvo antraeilis, jis yra vienas iš nusikalstamos grupės organizatorių ir pagrindinis organizuotos grupės narių veiksmų koordinatorius, taip pat į tai, kad jis yra vedęs, dirba, išlaiko šeimą, 2012-02-21 pavedimu sumokėjo UAB „ Lietuva Statoil“ 141.500,00 Lt ir tokiu būdu pilnai įvykdė tarp UAB „Lietuva Statoil“ ir jo (R. L.) pasirašytą taikos sutartį vykdomajame procese, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, į kurią, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime R. L. išbūtas laikas – nuo 2004-05-05 iki 2004-07-07, nuo 2005-03-18 iki 2005-03-21, nuo 2005-07-26 iki 2005-09-01 bei nuo 2010-04-30 iki 2010-09-15, Bausmės pradžia R. L. skaičiuotina nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Atsižvelgus į tai, kad J. M. vaidmuo darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nebuvo antraeilis, jis yra vienas iš nusikalstamos grupės organizatorių, taip pat į tai, kad jis yra vedęs, dirba, išlaiko šeimą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, į kurią, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime J. M. išbūtas laikas nuo 2004-05-13 iki 2004-05-25.

Atsižvelgus į tai, kad A. M. vaidmuo darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., yra antraeilis – jis, vykdydamas E. G. nurodymus, kelis kartus panaudojo svetimas kuro atsiskaitymo korteles, – todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, į kurią, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime A. M. išbūtas laikas nuo 2004-04-30 iki 2004-06-01.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat būtina pažymėti, jog netinkamas vienų kaltinamųjų elgesys proceso metu neturėtų lemti kitiems, tinkamai besielgusiems kaltinamiesiems nepalankių išvadų. Byloje nėra duomenų, kad S. L., G. S., R. K. ar E. G. nuo 2003-12-16 per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nevykdytų jiems paskirtų įpareigojimų, slapstytųsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, vengtų atvykti į teismo posėdžius ar kitokiais būdais vilkintų procesą, ar padarytų naujas nusikalstamas veikas, todėl konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas S. L., R. K., E. G., G. S. atžvilgiu baudžiamojoje byloje truko nepateisinamai ilgai, jų teisė – ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo – nebuvo užtikrinta, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas S. L., R. K., E. G., G. S. atžvilgiu pritaikė tinkamai. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. Ž. Teisių Teismo praktikai, todėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis likusioje dalyje nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

nusprendė:

Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendį.

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme. Pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir nubaustas 10 MGL dydžio, t. y. 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) pinigine bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrintus apėmimo būdu, R. L. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką R. L. įskaitytas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2004-05-05 iki 2004-07-07, nuo 2005-03-18 iki 2005-03-21, nuo 2005-07-26 iki 2005-09-01 bei nuo 2010-04-30 iki 2010-09-15, kas vadovaujantis LR BK 65 str. prilyginama atliktoms 474 laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Įpareigotas R. L. per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį padarytos turtinės žalos ir UAB „Statoil Lietuva“ sumokėti 15.000 (penkiolika tūkstančių) litų;

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 140 MGL dydžio, t. y. 17 500 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.

Į paskirtos bausmės laiką J. M. įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004-05-13 iki 2004-05-25 ir vadovaujantis LR BK 65 str. prilygintas sumokėtai 3000 (trijų tūkstančių) litų baudai;

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nubaustas 160 MGL dydžio, t. y. 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.

Į paskirtos bausmės laiką A. M. įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004-04-30 iki 2004-06-01 ir vadovaujantis LR BK 65 str. prilygintas sumokėtai 8 000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) baudai.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

- pagal BK 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija) ir nuteisti 10 MGL dydžio, t. y. 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) pinigine bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. L. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime R. L. išbūtą laiką – nuo 2004-05-05 iki 2004-07-07, nuo 2005-03-18 iki 2005-03-21, nuo 2005-07-26 iki 2005-09-01 bei nuo 2010-04-30 iki 2010-09-15. Bausmės pradžią R. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime J. M. išbūtą laiką – nuo 2004-05-13 iki 2004-05-25. Bausmės pradžią J. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems mėnesiams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime A. M. išbūtą laiką – nuo 2004-04-30 iki 2004-06-01. Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendį palikti nepakeistą.