- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-621-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01397-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka (pran.), Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- L. N., I. N.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-834/2014 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo pagal pareiškėjų I. N. ir L. N. prašymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pateiktame prašyme pareiškėjai nurodė ir I. N. teismo posėdyje paaiškino, kad susituokė 2002m. liepos 20d. Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Šeimoje nesutaria ir nuolat konfliktuoja dveji metai, santuokinio gyvenimo nebegyvena ir bendro ūkio nebetvarko, gyvena atskirai pusė metų. Santuokai nutraukti yra visos CK 3.51str. numatytos sąlygos. Prašė nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti jų turimas pavardes: „N.“, „N.“.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu I. N. ir L. N. prašymą tenkino. Šalių santuoką, įregistruotą 2002m. liepos 20d. Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.63 nutraukė. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko jų turimas pavardes: „N.“, „N.“. Patvirtino pareiškėjų I. N. ir L. N. pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Per 2014 m. sausio 15d. nutartimi nustatytą 6 mėnesių terminą susitaikyti sutuoktiniai nesusitaikė ir toliau gyvena atskirai, todėl teismas preziumavo, kad šeima iširo ir jos atkurti nėra galimybių (CK 3.53 str.2 d.). Nurodė, kad yra CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant galimas santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutikimu. Remdamasis šalių pateiktais paaiškinimais ir byloje pateiktais įrodymais, teismas darė išvadą, kad šalių pateikta ir jų pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis viešajai tvarkai neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CK 3.53str.3d, 4d.). Teismas išaiškino pareiškėjai, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pareiškėjai netenka teisės ateityje reikšti ieškinį dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalijimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas L. N. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Priteisti turėtas teismo ir advokato pagalbos išlaidas. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, nes jo valia buvo pasirašyti tokį prašymą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje būtų išspręstas viso santuokoje įgyto turto padalijimas rinkos verte lygiomis dalimis. 2013 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas ir I. N. sudarė sutartį, pagal kurią I. N. įsipareigojo pareiškėjui sumokėti kompensaciją ne 2340 Lt dydžio, bet ½ paduoto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, kurią ir būtų pateikęs teismo pasėdyje, todėl pageidavo dalyvauti teismo posėdyje, bet pirmos instancijos teismas jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino ir bylą nagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas atsitiktinai sužinojo, kad I. N. nuslėpė santuokoje įgytą turtą ir į dalintino santuokoje įgyto turto balansą neįtraukė 37 447,50 Lt, galutinai gautų 2014 m. sausio 2 d. iš AB „Lietuvos draudimas“. Į dalintino turto balansą neįtrauktos ir statybinės medžiagos. Nurodo, jog sodo namelis su žemės sklypu 0,0600 ha ir su žemė sklypu 0,0670 ha pirktas už 13000 Lt, o teismo sprendime nurodyta, kad žemė sklypų su sodo pastatu bendra kaina 8820 litų. Paaiškino, kad po gaisro sodo pastatas yra atstatytas ir jo atstatymui sumokėta 35 000 Lt. Nurodo, jog liko nepadalintas ir kilnojamasis turtas. Teigia, kad teismas nesilaikė CK 3.54 str. 2 d. nuostatų, nes bylos nagrinėjimą atnaujinimo nepraėjus teismo nustatytam 6 mėnesių terminui susitaikyti, kuris iki šiol nepasibaigęs ir baigiasi 2014 m. liepos 15 d. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo išvada, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nei vieno iš sutuoktinių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, neatitinka tikrovės, nes ne visas santuokoje įgytas turtas yra padalintas. Kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pareiškėjai netenka teisės ateityje reikšti ieškinį dėl turto, nenurodyto sutartyje padalijimo, pareiškėjas sužinojo tik gavęs teismo sprendimą, todėl dėl išvardintų aplinkybių jis pasirašė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį esančius byloje suklydimo įtakoje. Teigia, jog sprendime išvardinto turto vertė nėra rinkos vertė, o tai prieštarauja CK 3.119 str., kur pasakyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas. Teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Nurodo, jog teismas patvirtindamas šią sutartį nesilaikė LR CK 3.53 str. 4 d. nuostatų.
Atsiliepimas
Pareiškėja I. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo L. N. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pasirašė byloje pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl tiek prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu turinys, tiek ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinys jam buvo aiškus ir su šiuo turiniu jis sutiko. Nurodo, jog 2013-12-17 sutartis buvo sudaryta apelianto interesais tuo atveju, jei minimi turto objektai būtų buvę parduoti didesne kaina. Nurodo, jog 2014 m. sausio 2 d. iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo gauta ne 37 447,50 Lt suma, o 10000 Lt suma ir šią sumą pareiškėjai yra pasidalinę. Apelianto nurodytas kilnojamasis turtas taip pat yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo, kas aiškiai matyti iš pareiškėjų surašyto teismui pateikto prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, kur nurodyta, jog „kitokio dalintino turto neturime“. Apeliantas teikia teismui naujus įrodymus, tačiau visiškai nemotyvuoja, kodėl jų pateikimo būtinybė atsirado tik šiuo metu, todėl šie įrodymai turi būti atsisakytini priimti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai,teismo sprendimas naikintinas ( CPK 326 str. 1d. 4 p.)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo
CK 3.51 straipsnis nustato santuokos nutraukimo sąlygas, Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51-3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 str.3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka sutuoktiniai gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka teisės aktų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. CPK 376 str. reikalauja imtis priemonių šalims sutaikyti, o pagal CPK 540 str. byla paprastai nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tai suponuoja, jog paprastai teismo posėdyje turi dalyvauti abu pareiškėjai. Tik tokiu atveju teismas gali įsitikinti ar jų raštu išreikšta valia nutraukti santuoka bendru sutikimu yra nepakitusi, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka jų valiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai I. N. ir L. N. 2013-12-18 pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu bei prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tiek pareiškimą, tiek sutartį pasirašė abu pareiškėjai. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškimą patenkino, pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies nutraukti santuoką, bet ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent, apeliantas kelia klausimus dėl turto padalijimo, nes sutuoktiniai kartu nebegyvena.
CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, nes 2013 m. gruodžio 17 d. pareiškėjai sudarė sutartį, pagal kurią I. N. įsipareigojo pareiškėjui sumokėti kompensaciją ne 2340 Lt dydžio, bet ½ paduoto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Minėtą sutartį pareiškėjas būtų pateikęs teismo pasėdyje, todėl prašė sudaryti jam galimybę dalyvauti asmeniškai teismo posėdyje ir nurodė negalėjimo atvykti į posėdį priežastį- buvimą užsienyje. Kolegijos vertinimu tai rimta priežastis. Pažymėtina tai, jog I. N. neneigia tokios sutarties autentiškumo ir atsiliepime į skundą patvirtino, jog ketina turtą parduoti ir lėšas pasidalinti. Tas rodo, jog faktiškai dėl sodo sklypo ir statinių faktiškai buvo kitoks nei nurodytas teismui pateiktoje sutartyje susitarimas. Tas reiškia, jog šalys nebuvo suderinę būtinų suderinti sąlygų ir paliktos prielaidos tolesniems ginčams. Sutartis patvirtinta teismo yra privaloma, o minėtas susitarimas, nesant jo patvirtinimo, gali sąlygoti ginčų kilimą.
Be to, pareiškėjo teigimu I. N. nuslėpė santuokoje įgytą turtą ir į dalintino santuokoje įgyto turto balansą neįtraukė 37 447,50 Lt, galutinai gautų 2014 m. sausio 2 d. iš AB „Lietuvos draudimas“. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog draudimo išmoka išmokėta po sutarties sudarymo (2014-01-02, b.l 79) ir pareiškėjui teigiant jos dalies negavus, t.y. esant ginčui, tas turėjo būti išspręsta papildomu susitarimu. Akivaizdu, jog sutartyje šis klausimas neišspręstas, teismo nutartis, kurios pagrindu ,patvirtinus taikos sutartį, išmokėti 10000 Lt, priimta po 2013-12-17, tad tikėtina, jog pareiškėjui jos priėmimo faktas ir turinys galėjo būti nežinomi, nes pareiškime dėl santuokos nutraukimo Neniškiai nurodė bendrai ūkio nebetvarkantys, šeima iširusi. Be to, į dalintino turto balansą neįtrauktos ir statybinės medžiagos. Nurodo, jog nebuvo padalinti ir namų apyvokos daiktai. I. N. teigia jog tai buvo padaryta anksčiau, bet apelianto priešingas pareiškimas rodo, jog dėl to turto kilo ginčas, nors nutraukiant santuoką bendru sutikimu turi būti išspręsti visi ginčai.
Pareiškėjas tuo pačiu ginčija ir teismo sprendime nurodytą turto vertę ( žemės sklypo su sodo pastatu). Pagal CK 3.119 str. dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kolegijos vertinimu mažai tikėtina, jog maždaug 12 arų bendro ploto sklypų su sodo nameliu rinkos vertė nesiekia nė 9000 Lt. Netiesiogiai tą patvirtina, jog pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2013-12-17 kitą susitarimą I,N. įsipareigoja sumokėti ne 2340 Lt kompensaciją, o pusę gautos turtą pardavus sumos bei ginčo sodo sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pirkimo kaina nurodyta 13000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinių dokumentų apeliacinei instancijai turinį, neturi pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog teismo patvirtinta sutartis realiai neatitinka nurodomos apelianto valios. Esant tokioms aplinkybėms, vertintinas L. N. paaiškinimas apeliaciniame skunde dėl turtinių ginčų neišsprendimo bendru sutarimu.
Nepagrįstas skundo motyvas, kad teismas anksčiau nei pasibaigė teismo 2014-01-15 paskirtas 6 mėnesių terminas susitaikymui.Iš bylos duomenų, jog I. N. prašė teismo bylos nagrinėjimą atnaujinti ir tas buvo atlikta 2014-04-25 nutartimi. Nagrinėjimą atnaujinus, teismas neturėjo skirti posėdžio tik po termino susitaikymui pabaigos-2014-07-15, nes procesas buvo tęsiamas bendra tvarka ( CPK 167 str.3 d.).
Šioje byloje susidarė teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, t.y. tarp šalių iš esmės liko ginčas. Pagal CK 3.66 str.1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str.1 d. 2 p., 2 d.), nes reikalinga patikslinti sutarties sąlygas, pareiškėjams jas suderinti, o nesant tokio sutarimo, spręsti ar tokia sutartis gali būti patvirtinta ir taikyti procedūras sutarčiai suderinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.