Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-316/2011

Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01407-2010-2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu:

pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;

pagal LR BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo J. Mc civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo J. M. J. Mc naudai 1200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Taip pat tenkintas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir priteista iš J. M. 35,36 Lt gydymo išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent:

jis, 2010-08-11 apie 12.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo J. Mc kelnių dešinės pusės kišenės ištraukė dokumentų dėklą, neturintį materialinės vertės, kuriame buvo DnB NORD banko mokėjimo kortelė, išduota J. Mc vardu, asmens tapatybės kortelė, išduota J. Mc vardu, SEB banko elektroninės bankininkystės kodų kortelė, DnB NORD banko elektroninės bankininkystės kodų kortelė, išduotos J. Mc vardu, SEB banko mokėjimo kortelė, išduota R. M. vardu, DnB NORD banko mokėjimo kortelė, išduota D.J. vardu, bei 1200 litų grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiais veiksmais pasikėsino pagrobti J. Mc priklausantį 1200 litų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Be to, J. M. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

jis, 2010-08-11 apie 12.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra, tuo metu, kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvaus reagavimo poskyrio patrulis A.Č., įtaręs jį vagystės padarymu, priėjo ir, parodęs policijos pareigūno pažymėjimą, bandė sulaikyti J. M., jis dešine ranka iš dešinės pusės kelnių kišenės išsitraukė peilį, nukreipė į A.Č. pusę, pargriautas ant žemės, jis įdrėskė A.Č. į kairę ranką, bandė spirti koja į dešinį šoną bei kaire ranka smogti pastarajam į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo J. M. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su jam paskirta per griežta bausme. Be to, jis nesutinka su jam priteista civilinio ieškinio suma, kadangi nesupranta, kur galėjo prapulti nukentėjusiojo pinigai. Nors jis ir pripažįsta pasipriešinimo faktą, tačiau nurodo, kad jo veiksmai būtų kitokie, jei pareigūnai būtų buvę uniformuoti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo J. M. nusikalstamas veikas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 286 str.

Nors nuteistasis nurodo, kad jis pasipriešinimo faktą pripažįsta, tačiau jo veiksmai būtų kitokie, jei pareigūnai būtų uniformuoti, kolegija nelaiko tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, kad būtų pagrindas pateisinti jo tokį elgesį (priešinimąsi) ir nekvalifikuoti jo nusikalstamos veikos pagal LR BK 286 str., kaip pasipriešinimo valstybės tarnautojui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A.Č. (policijos pareigūnas) patvirtino, kad sulaikant J. M., jis paėmė jį už dešinės rankos, prisistatė policijos pareigūnu, o liudytoja I.S. (policijos pareigūnė) parodė jam tarnybinį pažymėjimą ir irgi prisistatė. Liudytojas J.K. (buvęs kartu su nuteistuoju J. M.), taip pat patvirtino, kad matė kaip J. M. priešinosi sulaikomas. Liudytojas J.K. nesuprato, kas vyksta, tačiau su jais buvęs asmuo V. Č. jam pasakė, kad jį (J. M.) sulaikinėja pareigūnas, nes ant jo rankos pamatė antrankius. Tai, kad policijos pareigūnai J. M. sulaikymo metu buvo neuniformuoti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sulaikomas asmuo J. M. nesuprato ar negalėjo suprasti, jog jis sulaikomas būtent policijos pareigūnų, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, jį sulaikantys policijos pareigūnai, nors ir neuniformuoti, sulaikymo metu prisistatė.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo J. M. parodymus, kad jis nesuprato, nesuvokė, kad jį sulaikinėja policijos pareigūnai, o todėl priešinosi bei kad jis neištraukė iš kelnių kišenės peilio, nei jo nenukreipė į nukentėjusiojo (policijos pareigūno) A.Č. pusę, vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Taigi, kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo J. M. veiksmus pagal LR BK 286 str., kadangi bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog J. M. aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam priteista civilinio ieškinio suma, kadangi nesupranta, kur galėjo prapulti nukentėjusiojo pinigai.

Kolegijos nuomone, nelaikytini pagrįstais tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent dėl J. M. nusikalstamų veiksmų, kuomet jis ištraukė iš nukentėjusiojo J. Mc kelnių kišenės dokumentus, banko mokėjimo korteles ir 1200 Lt grynųjų pinigų įvairiomis kupiūromis, ir sulaikymo metu aktyviai priešinosi policijos pareigūnams, pagrobti pinigai dingo. Kolegijos nuomone, būtent dėl J. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis J. Mc neteko minėtos pinigų sumos, jam buvo padaryta turtinė žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo J. Mc civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo J. M. 1200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis apeliacinius skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kuri, jo manymu, jam paskirta per griežta bausmė.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmę, atsižvelgė į tai, nėra J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis padarė tyčinį apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, anksčiau net 9 kartus teistas, išvadų iš savo ankstesnių teistumų nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė ir vėl daro naujas nusikalstamas veikas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas šias nurodytas aplinkybes, pagrįstai paskyrė J. M. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas bausmės dydžius už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, artimus straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių vidurkiui.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi J. M. anksčiau 9 kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, t.y. esant nusikalstamų veikų recidyvui, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas J. M., kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo J. M. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. M. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padaryti nusikaltimai pavojingi visuomenei, jis anksčiau net 9 kartus teistas, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas J. M. skirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.