- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- eI-247-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01266-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2018-02-05 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo:
1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Pagėgių rinktinės (toliau – ir Pagėgių rinktinė) 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (21/22)-10-2216 „Dėl informacijos pateikimo“ priimtą sprendimą neperskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažo (toliau – ir Skundžiamas sprendimas);
Šalies argumentai
2) įpareigoti Pagėgių rinktinės vadą perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, įskaitant į jį tarnybos laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d.
Pareiškėja nurodo, jog eina Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkės pareigas. Teigia, kad nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2002 m. rugpjūčio 5 d. dirbo Jurbarko rajono policijos komisariato tardytojos pareigose – pakaitine specialiste, nuo 2002 m. rugpjūčio 6 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. dirbo Jurbarko rajono policijos komisariato Kvotos poskyrio specialiste, nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. dirbo Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus specialiste – karjeros valstybės tarnautoja. Paaiškina, jog dirbdama minėtose pareigose vykdė visas ikiteisminio tyrimo tyrėjo funkcijas, Pabrėžia, kad jos vykdomos pareigos ir jos atliekamos funkcijos buvo analogiškos statutinio valstybės tarnautojo pareigoms ir funkcijoms: ji vykdė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse numatytas kvotėjo ir tardytojo funkcijas ir pareigas, atliko ikiteisminį tyrimą (parengtinį tardymą) baudžiamosiose bylose, turėjo teisės aktų suteiktus specialiuosius viešojo administravimo įgaliojimus, jai buvo keliami aukštesni nei bet kuriam asmeniui ar nestatutiniam valstybės tarnautojui reikalavimai, ji turėjo specialų teisinį statusą, naudojosi policijos ir kitų teisėsaugos institucijų duomenų bazėmis, turėjo tam reikiamus (specialiuosius) leidimus, dirbo (susipažino) su valstybės ar tarnybos paslaptimis.
Mano, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis, laikotarpis nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. turi būti įskaitytas į jos vidaus tarnybos stažą. Nurodo, kad kartą Pagėgių rinktinės vado 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. TE-6 pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. jau nebuvo įskaitytas į vidaus tarnybos stažą, kaip priskirtinas karjeros valstybės tarnautojo pareigoms. Teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymu Nr. 166-2017 kreipėsi į Pagėgių rinktinės vadą, prašydama vėl perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą, įskaitant į jį tarnybos laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d., tačiau Skundžiamu sprendimu vidaus tarnybos stažą perskaičiuoti atsisakyta vėl motyvuojant tuo, kad šis laikotarpis priskirtinas karjeros valstybės tarnautojo pareigoms.
Atsiliepimas
Pagėgių rinktinė (nuo 2018 m. sausio 1 d. prijungta prie Tarnybos) atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėja apie tai, jog ginčijamas laikotarpis neįskaičiuotas į vidaus tarnybos stažą žinojo jau 2015 m. sausio 15 d., todėl mano, kad yra praleistas terminas paduoti skundą teismui ir nėra svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Mano, kad Skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlė – jame tik atkartojami ankstesni sprendimai dėl pareiškėjos vidaus tarnybos stažo paskaičiavimo.
Nurodo, jog Statuto 46 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą ir į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybinėse įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Paaiškina, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, siekiant įskaityti darbo Jurbarko rajono policijos komisariate laiką į vidaus tarnybos stažą būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) kad asmuo, siekiantis įskaityti stažą, ėjo pareigas Jurbarko rajono policijos komisariate darbo sutarties pagrindu; 2) kad asmuo, eidamas pareigas darbo sutarties pagrindu, vykdė funkcijas, kurias vėliau perėmė įgijęs pareigūno statusą. Teigia, kad šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija lemia, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu, kurį siekia įskaityti į vidaus tarnybos stažą, ėjo pareigas ne darbo sutarties pagrindu, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, t. y. buvo karjeros valstybės tarnautoja, todėl laikotarpis nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d., kai pareiškėja ėjo Jurbarko rajono policijos komisariato kvotos poskyrio specialistės (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas. Mano, kad nustačius tai, jog pareiškėja ginčijamu laikotarpiu ėjo pareigas ne darbo sutarties pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos eitos pareigos neatitinka Statuto 46 straipsnio 1 dalies 5 punkte (Statuto 37 straipsnio l dalies 5 punkte (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija)) nustatytų kriterijų, siekiant išdirbtą laiką įskaityti į vidaus tarnybos stažą.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (21/22)-10-2216 „Dėl informacijos pateikimo“ priimto sprendimo neperskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado įpareigojimo perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, įskaitant į jį tarnybos laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d.
Bylos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. P. (buvusi pavardė – V.) nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 1998 m. vasario 8 d. laikinai buvo priimta ir dirbo Tauragės rajono policijos komisariato Kvotos poskyrio jaunesniosios inspektorės pareigose darbo sutarties pagrindu (tai patvirtina byloje pateikta 1997 m. spalio 21 d. darbo sutartis Nr. 15, 1997 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 286TE „Dėl J. V. priėmimo laikinam darbui“). Pareiškėja nuo 1998 m. vasario 9 d. iki 1999 m. vasario 28 d. buvo laikinai priimta ir dirbo Tauragės rajono policijos komisariato Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose darbo sutarties pagrindu (tai patvirtina byloje pateikta 1998 m. vasario 9 d. darbo sutartis Nr. 2, Tauragės rajono policijos komisariato 1998 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 35, 1998 m. gruodžio 15 d. darbo sutartis Nr. 13, Tauragės rajono policijos komisariato 1998 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 313). Pareiškėja nuo 1999 m. kovo 2 d. iki 2000 m. balandžio 5 d. buvo laikinai priimta ir dirbo Tardymo poskyrio prie Jurbarko rajono policijos komisariato tardytojos pareigose darbo sutarties pagrindu (tai patvirtina byloje pateikta 1999 m. kovo 2 d. darbo sutartis Nr. 53, pareiškėjos 1999 m. gegužės 20 d. prašymas su ant jo esančiais sutikimais, Jurbarko rajono policijos komisariato 2000 m. kovo 25 d. raštas Nr. 2718 „Dėl leidimo dirbti“). Pareiškėja nuo 2000 m. balandžio 6 d. iki 2001 m. kovo 15 d. buvo laikinai priimta ir dirbo Jurbarko rajono policijos komisariato Kvotos poskyrio kvotėjos pareigose darbo sutarties pagrindu (tai patvirtina byloje pateikta 2000 m. balandžio 6 d. darbo sutartis Nr. 68, Jurbarko rajono policijos komisariato komisaro 2000 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 22TE „Dėl J. V. paskyrimo“). Taigi, pareiškėja laikotarpiu nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 15 d. dirbo pagal darbo sutartį (samdos būdu, t. y. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo, galiojusio nuo 1997 m. liepos 16 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu) ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Pareiškėja nuo 2001 m. kovo 16 d. paskirta Jurbarko rajono policijos komisariato Kvotos poskyrio pakaitine specialiste (tai patvirtina byloje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Jurbarko rajono policijos komisariato komisaro 2001 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 23TE „Dėl J. V. paskyrimo“). Pareiškėja nuo iki 2002 m. rugpjūčio 6 d. paskirta Jurbarko rajono policijos komisariato Kvotos poskyrio specialiste (tai patvirtina byloje pateiktas Jurbarko rajono policijos komisariato komisaro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 50TE „Dėl J. P. paskyrimo“). Jurbarko rajono policijos komisariato komisaro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 50TE patvirtinta išvada „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“, kurioje nurodyta, jog 2002 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjos tarnybos valstybei stažas yra 4 metai 9 mėnesiai 10 dienų. Pareiškėja nuo 2003 m. gegužės 1 d. paskirta Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus specialiste (tai patvirtina byloje pateiktas Jurbarko rajono policijos komisariato komisaro 2003 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. P-21 „Dėl tarnybos eigos“). Pareiškėja nuo 2005 m. birželio 30 d. atleista iš Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus specialistės pareigų (tai patvirtina byloje pateiktas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. P-23 „Dėl J. P. atleidimo“). Taigi, pareiškėja laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. dirbo karjeros valstybės tarnautoja (t. y. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindu) ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Pareiškėja nuo 2005 m. liepos 1 d. paskirta Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja (statutine valstybės tarnautoja) (tai patvirtina byloje pateiktas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2005 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. P-25 „Dėl J. P. paskyrimo į pareigas“). Pareiškėja nuo 2007 m. kovo 30 d. perkelta į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę ir skirta į Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigas (statutine valstybės tarnautoja), nustatyta, kad 2007 m. kovo 30 d. pareiškėjos vidaus tarnybos stažas yra 1 metai 8 mėnesiai 29 dienos, o tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 5 mėnesiai 5 dienos (tai patvirtina byloje pateiktas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 98-TE-20 „Dėl inspektorės J. P. perkėlimo“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. TE-132). Taigi, pareiškėja laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki šiol dirba valstybės vidaus tarnybos pagrindais (t. y. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pagrindu) ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
Pareiškėja 2014 m. lapkričio 4 d. prašymu „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“ kreipėsi į Pagėgių rinktinės vadą, prašydama perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą į jį papildomai įskaitant laikotarpį nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Pagėgių rinktinės Komisija ginčams, kilusiems dėl tarnybos stažo skaičiavimo, spręsti 2015 m. sausio 13 d. posėdžio metu (2015 m. sausio 13 d. posėdžio protokolas Nr. 5-12) konstatavo, kad darbo laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 5 d. jau yra įskaitytas į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą Tarnybos vado 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. TE-179 ir byloje ginčo dėl šios aplinkybės ir dėl šio laikotarpio nėra. Komisija taip pat konstatavo, kad pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. priskiriamas karjeros valstybės tarnybai, todėl į vidaus tarnybos stažą šis laikotarpis neįskaitytinas. Komisija vienbalsiais nutarė, pareiškėjos prašymo netenkinti ir nurodė, kad sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pagėgių rinktinės vado 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. TE-6 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei ir vidaus tarnybos stažo patvirtinimo“ patvirtinta, kad pareiškėjos vidaus tarnybos stažas yra 12 metų 11 mėnesių 2 dienos, o tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 17 metų 2 mėnesiai 16 dienų.
Pareiškėjos atstovas 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymu Nr. 166-2017 ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašymu Nr. 172-2017, be kita ko, prašė perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą įskaitant į jį laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. Pagėgių rinktinė 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (21/22)-10-2216 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. priskiriamas karjeros valstybės tarnybai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies 5 punktu, į vidaus tarnybos stažą šis laikotarpis neįskaitytinas ir pareiškėjos vidaus tarnybos stažas perskaičiuotas nebus bei nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.
Dėl pareiškėjos reikalavimų
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (21/22)-10-2216 „Dėl informacijos pateikimo“ priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos atstovo prašymus perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą įskaitant į jį laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. ir nurodytos atsisakymo priežastys. Taigi, pareiškėjos atstovo prašymai buvo išspręsti iš esmės. Akivaizdu, kad Skundžiamas sprendimas pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl toks sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos atstovas skundą teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo teismui padavimo terminą. Pagėgių rinktinės atsiliepime nurodyti argumentai dėl skundo teismui padavimo termino praleidimo ir skundžiamo sprendimo informacinio pobūdžio atmestini kaip nepagrįsti.
Aplinkybė, jog atsakovė, jau anksčiau buvo išnagrinėjusi tokį patį pareiškėjos prašymą ir priėmusi sprendimą, kuris nebuvo apskųstas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog išnagrinėjus naują analogišką pareiškėjos prašymą naujai priimtas sprendimas negali būti skundžiamas teismui. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Šios dalies 4 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o šios dalies 5 punkte – jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis ne imperatyviai nurodo, jog esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms prašymai ar skundai turi būti nenagrinėjami, o suteikia viešojo administravimo subjekto vadovui arba jo įgaliotam pareigūnui ar valstybės tarnautojui diskrecijos teisę. Nagrinėjamu atveju Pagėgių rinktinė neatsisakė nagrinėti pareiškėjos atstovo prašymų, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, ir, kaip minėta, išnagrinėjusi pareiškėjos atstovo prašymus iš esmės, priėmė Skundžiamą sprendimą.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538), 1 straipsnyje nurodyta, kad Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Pareigūno vidaus tarnybos stažo skaičiavimas reglamentuojamas Statuto 46 straipsnio 1 dalyje. Pareigūno vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą. Statuto 46 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta, kokie darbo laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai, buvę iki 1990 m. kovo 11 d.) į pareigūno vidaus tarnybos stažą įskaitomi papildomai. Statuto 46 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybinėse įmonėse laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, tiek dirbdama laikotarpiu nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 15 d. Darbo sutarčių pagrindu, tiek dirbdama laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. karjeros valstybės tarnautoja, tiek dirbdama laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki šiol faktiškai vykdo pareigas, priskirtas pareigūno pareigoms. Byloje pateikti Jurbarko rajono policijos komisariato komisaro 2002 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 38TE patvirtintas Jurbarko rajono policijos komisariato Kvotos poskyrio specialisto pareigybės aprašymas, Jurbarko rajono policijos viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtintas Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialisto pareigybės aprašymas bei Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 98-V-53 patvirtintas Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymas patvirtina, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. vykdė statutiniam valstybės tarnautojui priskirtinas funkcijas, kurios išliko analogiškos, nuo 2005 m. liepos 1 d. paskyrus ją į statutines pareigas – atskleisti ir užkardyti nusikaltimus, pagal policijos vadovo ar jo įgaliotų asmenų pavedimus, atlikti greitą, išsamų ikiteisminį tyrimą baudžiamųjų bylų bei pareiškimų ar pranešimų apie padarytus nusikaltimus tyrimą, pateikti patikrinimui baudžiamąsias bylas prokurorams, vykdyti jų nurodymus, nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, pagal kompetenciją priimti dėl jų sprendimu ir kt.
Pažymėtina, kad tiek laikotarpis nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 15 d., tiek laikotarpis nuo 2005 m. liepos 1 d. iki šiol yra įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjos darbo laikotarpio nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. karjeros valstybės tarnyboje įtraukimas į vidaus tarnybos darbo stažą. Teisės aktai nenumato galimybės į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaityti darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybinėse įmonėse laiką būtent Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, nors ir tos pareigos vėliau priskirtos pareigūno pareigoms. Atsakovės manymu, būtent tai sudaro pagrindą pareiškėjos darbo laiką laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. neįskaityti į vidaus tarnybos stažą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įstatymo analogija arba teisės analogija, taip pat bendrieji įstatymų pradmenys ir jų prasmė, teisingumo ir protingumo kriterijai kaip specialieji juridiniai metodai, naudojami tada, kai konkrečiu atveju būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragas, tam, kad būtų galima išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Teismo vertinimu, tai jog Statuto 46 straipsnio 1 dalis nustato galimybę papildomai į vidaus tarnybos stažą įskaityti darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybinėse įmonėse laiką tik Darbo sutarties įstatymo pagrindais, tačiau nenumato galimybės įskaityti darbo laiko Valstybės tarnybos įstatymo pagrindu, nors ir tos pareigos vėliau taip pat buvo priskirtos pareigūno pareigoms, laikytina įstatymo spraga.
Nagrinėjamu atveju, kuomet pareiškėjos darbo laikas laikotarpiu nuo 1997 m. spalio 21 d. iki 2001 m. kovo 15 d. ir laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki šiol yra teisėtai ir pagrįstai įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, ypač nėra jokio loginio pagrindo pareiškėjos darbo laiko laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. neįskaityti į vidaus tarnybos stažą, kadangi darbas laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. nuo darbo kitais minimais laikotarpiais ginčo sprendimui aktualiu aspektu niekuo nesiskyrė (t. y. šis darbas vėliau buvo priskirtas pareigūno pareigoms). Vadovaujantis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos pareigos laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d. vėliau buvo priskirtos pareigūno pareigoms, sudaro pagrindą papildomai įskaityti šį pareiškėjos darbo laiką į vidaus tarnybos stažą.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, išnagrinėjęs bylą administracinis teismas gali priimti sprendimą patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 2 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Vadovaujantis šiomis ABTĮ nuostatomis, pareiškėjos skundas tenkintinas ir Skundžiamas sprendimas naikintinas, o atsakovė įpareigotina perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, įskaitant į jį tarnybos laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (21/22)-10-2216 „Dėl informacijos pateikimo“ priimtą sprendimą neperskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažo.
Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, įskaitant į jį tarnybos laikotarpį nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. birželio 30 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.