Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą nuteistajam A. N., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

Lietuvos Kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos) atstovei G. M.,

teismo posėdyje, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį kvalifikuota veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams; panaikinta papildoma bausmė – turto konfiskavimas; vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime. Bausmės pradžia 2001 m. rugpjūčio 14 d.

2. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2.1. Teikime nurodoma, kad šiuo metu stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys – dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bei siekia keisti savo elgesį teigiama linkme. Nuteistojo požiūris į įstatymus bei auklėjamąsias priemones – teigiamas. Yra motyvuotas formuoti teigiamus santykius su aplinkiniais bei pakankamai orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais. Pabrėžė, kad bendraudamas su administracijos darbuotojais nuteistasis yra mandagus ir taktiškas. Bendravimo įgūdžiai vidutiniai, valios savybės išugdytos patenkinamai, savivertės jausmas vidutinis. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Tikina, kad nuteistųjų subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko.

2.2. Taip pat teikime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietoje įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuo 2006 m. kovo 27 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo staliaus pareigose (11 mėnesių). Perkeltas bausmės atlikti į Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, nuo 2020 m. kovo 12 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), darbininko pareigose. Per visą bausmės atlikimo laiką 17 kartų pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, iš jų 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį nuo 2020 m. kovo 9 iki 2022 m. rugsėjo 28 d. nuteistasis buvo 10 kartų paskatintas.

2.3. Teikime atkreipiamas dėmesys, kad bylos duomenimis pagal įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalėjo išmokėti 996 Eur, išskaičiuota 201 Eur. Nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2016 m. sausio 5 d. buvo atliktas pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė rizika, kuri išliko tiek 2021 m. rugpjūčio 24 d., tiek 2022 m. spalio 13 d. vertinimų metu. Stebima motyvacija įsitraukti į darbinę veiklą, mažėja priklausymas nuo draugų išlaikymo, iškilusias problemas stengiasi spręsti konstruktyviais būdais, dėl nutrūkusių ryšių su šeima nepergyvena. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką. Taip pat teikime išskiriami nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: problemų dėl gyvenamosios vietos nebuvimas, išsilavinimas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, teigiama darbinė motyvacija.

3. Teismo posėdyje Institucijos atstovė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas atmetamas

4. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. N. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (kiek daugiau nei 21 metus), kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik formalaus kriterijaus atitiktis nesudaro pagrindo besąlyginiam teikimo tenkinimui.

7. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas 10 kartų. Be to, A. N. pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2020 m. kovo 12 d. pradėjo darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) medienos ir baldų cecho darbininku, kur dirba iki šiol. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau vien jų, įvertinus ir kitus A. N. asmens byloje esančius duomenis, nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje ir buvo skatinamas, tačiau jis taip pat net 17 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką 14 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į A. N. siekiamą švelnesnę bausmę. Tuo tarpu nuteistojo pavyzdingo elgesio apraiškos pradėjo aktyvėti tik nuo 2020 m. kovo 9 d., t. y. atsiradus galimybei bausmės pakeitimui į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

8. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. A. N. 2022 m. gruodžio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-2906 nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei, o iš 2022 m. spalio 13 d. nuteistojo vertinimo pagal OASys metodiką anketos matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 57 balai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ankstesnių vertinimų metu A. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat atitiko vidutinę: 2016 m. sausio 5 d. – 83 balai, 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 64 balai. Lyginant su ankstesniu 2021 m. rugpjūčio 24 d. vertinimu, akivaizdu, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai (7 balais). Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu šiuo metu ji vis dar išlieka vidutinė, 25 balus sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas, kurių A. N. negali sumažinti. Likusį balų skaičių – 32 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

9. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam A. N. nustatoma nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; dinaminiai – turi mažą, nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); būdingas impulsyvus elgesys (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. N. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis, tinkamu savo elgesio pasekmių įvertinimu. Nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, nuteistasis yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Netenkinant Institucijos teikimo įvertintina ir tai, kad A. N. pripažintas kaltu ir nubaustas už tyčinio, labai sunkaus (BK 11 straipsnio 6 punktas) nusikaltimo, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių mirtį, padarymą. Bylos nagrinėjimo metu A. N. savo kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo nepripažino. 2022 m. gruodžio 6 d. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vertinimo metu nuteistasis iki šiol savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad nusikaltimą įvykdė bendrininkas. Be to, analizuojant teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog nusikalstami veiksmai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, kadangi anksčiau A. N. teistas taip pat už smurtinį elgesį. Yra pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas. Visa tai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, be kita ko, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, o tai neabejotinai labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.

11. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistasis pripažįsta, jog konfliktus spręsdavo destruktyviais būdais, nors šiuo metu ir numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau ne visada geba nustatyti aiškius žingsnius, kurių reikia visa tai įgyvendinti praktiškai. Atkreiptas dėmesys, jog nuteistojo emocinės gerovės ypatumai gali turėti įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje. Konstatuota, jog nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių. Asmens byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis galimai manipuliatyvus, jam trūksta brandumo bei tvirtos nuomonės (siekdamas tikslo (pakeisti kamerą) – yra save žalojęs; norėdamas gauti vaistų – save pasibraižė). Tokios nuteistojo elgesio ir mąstymo apraiškos, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti apie pakankamą atliktos bausmės poveikį nuteistajam, todėl neabejotina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme, vis dar būtų per anksti.

12. Vadovaujantis 2022 m. lapkričio 10 d. parengta Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos finansų skyriaus pažyma Nr. 25-3457 „Apie vykdomuosius dokumentus“ nuteistasis A. N. privalo išmokėti 996 Eur, tačiau išskaičiuota tik 201 Eur. Išdėstytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad nuteistasis pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad atlikdamas bausmę A. N. ilgą laiką nedirbo, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo tik 11 mėnesių, o pataisos namuose dirba tik nuo 2020 m. kovo 12 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbinė veikla yra ne vien pajamų šaltinis, bet ir viena iš socialinės reabilitacijos formų. Todėl darbinių įgūdžių įgijimas (atkūrimas) taip pat rodytų realų nusiteikimą grįžti (integruotis) į visuomenę. Tuo tarpu paminėti duomenys patvirtina, kad darbiniu užimtumu nuteistasis iš esmės susidomėjo tik artėjant galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, kas leidžia manyti, jog A. N. yra labiau suinteresuotas tik kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne keisti gyvenimo būdą, ugdyti savo darbinius įgūdžius, įsitvirtinti darbo rinkoje. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau suinteresuotumo įgyti profesinę kvalifikaciją nepareiškė.

13. Pakankamo pagrindo tenkinti Institucijos teikimą nesudaro ir nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik šių aplinkybių egzistavimas net ir šiuo metu išimtinai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra pagrindo.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. N. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei joje akcentuotą valstybės pareigą apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Svarbu tai, kad taikyti BK 51 straipsnį ir jo pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis A. N. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, o paties nuteistojo nuomonė ir švelnesnės bausmės siekis neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas, M. Ž. teikimo dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.