Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys P. R., R. J., Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė J. K., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti Gyventojų registro duomenis apie visus galimus palikėjos S. J. įpėdinius (vaikus, įvaikius, sutuoktinį, tėvus, įtėvius). Pareiškėjui neištaisius nutartimi nustatytų trūkumų Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

9. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad toks teismo nustatytas įpareigojimas yra perteklinis, mano, kad tai bylos nagrinėjimo vilkinimas, byloje notarė J. K. atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. J. palikimą priėmė jos sūnus R. J., o palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre. Teismas, būdamas aktyvus šioje byloje, galėjo išreikalauti duomenis iš Gyventojų registro apie palikėjos S. J. šeimos sudėtį, kadangi pareiškėjas nurodė, kad yra socialiai remtinas ir neturi galimybių tai padaryti.

10. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis).

12. Teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

13. Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2024 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti Gyventojų registro duomenis apie visus galimus palikėjos S. J. įpėdinius; Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitros“ duomenis apie palikėjos vardu registruotą turtą; pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą; patikslinti pareiškimo reikalavimą.

14. Pareiškėjas šalindamas pareiškimo trūkumus pateikė patikslintą pareiškimą. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi nusprendė, kad nepašalinti visi teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai, todėl pareiškėjui nustatė naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti Gyventojų registro duomenis apie visus galimus palikėjos S. J. įpėdinius ir VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ duomenis apie palikėjos vardu registruotą turtą. Pareiškėjas šalindamas nutartimi nustatytus trūkumus 2024 m. kovo 22 d. teismui pateikė duomenis apie palikėjos vardu registruotą turtą bei Testamentų registro išrašą. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi nusprendė, kad šalindamas dalį teismo nurodytų pareiškimo trūkumų ir pateikdamas patikslintą pareiškimą, taip pat pateikdamas papildomus įrodymus pareiškėjas nepateikė Gyventojų registro duomenų apie visus palikėjos S. J. galimus įpėdinius, todėl nustatė naują terminą teismo 2024 m. kovo 13 d. ir 2024 m. kovo 18 d. nutartyse nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, jis teismo buvo patenkintas nustatant naują terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas šalindamas teismo nustatytą trūkumą 2024 m. balandžio 29 d. pateikė išrašą iš Testamentų registro. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėjo pareiškimą priėmė ir nustatė terminą atsiliepimams pateikti, nors byloje ir nebuvo pateiktas išrašas iš Gyventojų registro apie palikėjos S. J. galimus įpėdinius.

15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi paskyrė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi nuspręsta procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2024 m. lapkričio 11 d. Minėta teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi įrodymų tyrimas atnaujintinas atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinio sprendimo surašymo metu nustatyta, jog prie pareiškėjo pateikto patikslinto pareiškimo nėra pateikta Gyventojų registro duomenų apie visus galimus palikėjos S. J. įpėdinius (vaikus, įvaikius, sutuoktinį, tėvus, įtėvius). Teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad jau ne kartą įpareigojo pareiškėją pateikti teismui duomenis bei įrodymus apie S. J. šeimos sudėtį, tačiau pareiškėjas teismo įpareigojimų neįvykdė ir šių duomenų nepateikė, todėl teismas nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis iš Gyventojų registro apie palikėjos S. J. įpėdinius. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad būtų pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo ieškinio palikimas nenagrinėto, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

17. Nors skundžiama teismo nutartis formaliai ir yra pagrįsta, tačiau atsižvelgtina į byloje esančias specifines aplinkybes. Visų pirma į tai, kad ankstesnėmis nutartimis pareiškėjas stengėsi operatyviai pašalinti teismo nustatytus trūkumus. Antra, pareiškėjas 2024 m. balandžio 29 d. teismui pateikė Testamentų registro išrašą, nors teismas reikalavo ir išrašo iš Gyventojų registro, tačiau, teismui priėmus pareiškimą, pareiškėjas turėjo lūkestį, kad trūkumai buvo pašalinti tinkamai. Trečia, pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų vilkinęs procesą ir (ar) proceso metu jo elgesys būtų buvęs nesąžiningas, nerūpestingas. Vertintina ir tai, kad ši civilinė byla nagrinėjama daugiau nei pusę metų, kad byla Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. 11.00 val. paskirtame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka jau buvo išnagrinėta ir 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo nuspręsta procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2024 m. lapkričio 11 d. 13.30 val. Tačiau procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 11 d. teismo nutartimi įrodymų tyrimas atnaujintinas. Todėl šiuo atveju pareiškimo palikimas nenagrinėto sudarytų pagrindą pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą reiškiant tapačius reikalavimus, būtų atitinkamai didinamos ir proceso dalyvių bei teismo išlaidos, laiko sąnaudos. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis).

18. Pažymėtina tai, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Kadangi pareikštas pareiškimas nagrinėtinas pagal CPK 443 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teismas, ypatingosios teisenos bylose turėdamas būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nurodytus duomenis iš Gyventojų registro galėjo gauti savo iniciatyva, bet ne taikydamas pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.

19. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui iš esmės nepagrįstai pareiškimas buvo grąžintas nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, iš esmės yra nepagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neigiamų procesinių padarinių pareiškėjui taikymas, paliekant jo pareiškimą nenagrinėtą, šiuo atveju neatitinka pareiškimo palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir pareiškėjo patikslinto pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. R. patikslinto pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.