Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-381 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-381 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundas tenkinamas, Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. RV-25-381 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. G. nepatvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y., kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, kad lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, iš jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. 2022 m. vasario 12 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant A. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, kad kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-381 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. G., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Iš nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 20 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-223 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis Komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Teismas, spręsdamas nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgia į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad yra A. G. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: bausmės atlikimo metu vykdė Individualų socialinės reabilitacijos planą, atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirąją koloniją sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, jo požiūris į darbą tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigoje yra teigiamas, lygtinio paleidimo metu planuoja toliau tęsti individualią veiklą statybos sektoriuje, stebima aukšta motyvacija dirbti, nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas į katilinės darbininko pareigas, 2017 m. rugsėjo 8 d. A. G. atliktas Smurto rizikos vertinimas taikant HCR-20 metodiką, nustatyta maža rizika. Nuteistasis, nuo 2021 m. lapkričio 11 d. atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose, taip pat dalyvavo įvairiose organizuojamose veiklose: paskaitoje apie mediaciją, dalyvavo Asociacijos „Aktyvus Jaunimas“ organizuojamose paskaitose, „Smurto artimoje aplinkoje prevencija“ paskaitose ir kt., dalyvavo individualioje konsultacijoje su socialine darbuotoja, konsultavosi pas psichologą. Vilniaus pusiaukelės namuose jis dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, geranoriškai atlieka nemokamus aplinkotvarkos darbus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis 16 kartų skatintas, paskutinį kartą – 2021 m. liepos 7 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, nors ir du kartus bausmės atlikimo pradžioje svarstytas drausminėje komisijoje dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo, tačiau jam nuobaudos neskirtos. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad A. G., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą, sulaukia artimųjų palaikymo, jo ryšys su šeimos nariais yra tvirtas ir artimas, kas jam gali padėti greičiau integruotis visuomenėje. Be to, bausmės atlikimo metu nefiksuota A. G. piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau dabartiniu metu jos negali būti laikomos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad šiuo metu nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis A. G. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju nepakanka patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Taigi, teismas, vertindamas nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą bei pobūdį, atliktą bausmės dalį bei kitas teismų praktikoje nurodomas svarbias aplinkybes. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti visiškai sumenkinamos ar ignoruojamos, kadangi apie nuteistojo asmenybę, jos pokyčių raidą neutralia, teigiama ar neigiama linkme galima spręsti tik iš esmės retrospektyviai įvertinus esminius su jo praeitimi susijusius gyvenimo įvykius, juolab svarbus BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas. Šiuo aspektu pritartina prokurorės skunde išdėstytai pozicijai, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Bausmės dydis nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas įstatymo sankcijos ribose atsižvelgiant būtent į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti, ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.

Kaip minėta, A. G. nuteistas už vieno labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (t. y. nužudymo – vieno iš pavojingiausių nusikaltimų) padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos – dėl nuteistojo A. G. nusikalstamos veikos buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, ją nustato tokio dydžio, kuri, įvertinus visus reikšmingus duomenis, atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmei keliamus tikslus. Taigi, šiuo atveju buvo įvertinta, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. G. atlikus 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis A. G. jau atliko daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. buvo pakankamai didelė – 2 metai 6 mėnesiai ir 12 dienų. Tai, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savaime nesuponuoja išvados, kad bausmės tikslai gali būti siekiami jo nebeizoliuojant nuo visuomenės. Be to, A. G. iš viso teistas tris kartus, vieną kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis vėl nusikalto, jo nusikalstamos veikos sunkėjo. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. dalį dinaminių veiksnių, kuriuos dar tikslinga koreguoti ir kurie reikalauja tolimesnės korekcijos, sudaro tai, kad nuteistasis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, negeba atpažinti problemų ir stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis A. G. pokalbyje pakankamai atviras, logiškas, komunikabilus, emocingas ir bausmę atlieka už nužudymą, dėl kurio kaltę pripažįsta, tačiau teigia, jog tai buvo daugiau savigyna, nukentėjusysis mirė po kurio laiko, tačiau jis nemato skirtumo tarp problemų, kurios yra paviršutiniškos, lengvai išsprendžiamos ir tarp rimtų problemų, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai. Tai rodo, kad nuteistasis A. G. labiau yra linkęs įžvelgti problemų sprendimo būdus, kai kalbama apie kitus asmenis, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, dėmesį sutelkia į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes pasekmes. Tokios aplinkybės, teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu nuteistasis vis dar negeba vertinti savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nepakankamai suvokia savo neigiamo elgesio pasekmių. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Pagrindą tokiai išvadai sudaro ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad nors pastaruoju metu yra stebima teigiama nuteistojo A. G. elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis, yra stebimas pokytis mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau A. G. iš dalies įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytas rekomendacijas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, remiantis ankstesne 2022 m. birželio 15 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-166 (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 14–21), po kurios priimtas Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. G., dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išliko tie patys ir nepakito. Teismo vertinimu, nors nuo vasaros nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, sudalyvavo organizuojamose veiklose, tačiau kelių mėnesių laikotarpis neturėjo akivaizdžios ir esminės įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams.

Teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad po padaryto nusikaltimo nuteistajam pasireiškė dideli finansiniai sunkumai – apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu iš jo yra priteista atlyginti padarytą žalą ir patirtas proceso išlaidas daugiau nei 18 000 Eur suma, o pagal Lietuvos antstolių rūmų pateiktą 2022 m. sausio 14 d. informaciją, dėl nuteistojo buvo vykdoma 14 vykdomųjų bylų, bendra suma pagal vykdomuosius dokumentus 46 814,53 Eur. Pravieniškių pataisos įstaigoje buvo iš nuteistojo išskaičiuota 1140,50 Eur, Vilniaus pusiaukelės namuose nuteistasis sumokėjo 4 kartus po 50 Eur ieškiniams dengti, pagal antstolio S. O. Grašio 2022 m. lapkričio 10 d. „Dėl išieškojimo iš skolininko A. G.“ liko išieškoti 4 264,27 Eur. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą reikšmingas ne tik turimų įsiskolinimų dydis, itin svarbu tinkamai įvertinti tai, kokias pastangas nuteistasis deda siekdamas padengti turimas skolas. Nuteistasis A. G. bausmę pradėjo atlikti 2016 m. rugpjūčio 12 d. Iš asmens bylos matyti, kad, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, jis dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 2021 m. lapkričio 11 d. atvykęs į pusiaukelės namus įsidarbino 2021 m. gruodžio 13 d., kur išdirbo apie pusę mėnesio, o nuo 2022 m. sausio 11 d. įsigijo individualios veiklos pažymą, pagal kurią dirbą ir šiuo metu. Per pastarąjį laikotarpį, kaip minėta, iš nuteistojo išskaičiuota 1140,50 Eur ir jis savo iniciatyva sumokėjo keturis kartus po 50 Eur. Tai patvirtina, kad, nors A. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirba daug laiko, tačiau jis tik nežymiai atlygino padarytą žalą, t. y. nuteistasis nededa daug pastangų, kad būtų sumažinamas įsiskolinimas nukentėjusiajai (pavyzdžiui, per daugiau kaip vienerius metus sumokėjo vos 200 Eur). Be to, nors nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra siejama su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais, tačiau sudaro prielaidą, kad kol nuteistasis nesutvarkys ieškinių mokėjimo, tai bus nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo A. G. pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad A. G. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas šiuo metu nėra įmanomas. Teismo vertinimu, A. G. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad A. G. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl vyriausiosios prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-381 tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-25-381 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo maksimalią motyvaciją keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės skundą tenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-25-381 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. G. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.