- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- e2-9952-272/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02179-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D.-U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
G. D.-U. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės interesus, vaikų poreikių užtikrinimui, patvirtinti šias laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje: 1) E. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama G. D.-U., iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; 2) Priteisti iš atsakovo J. U. nepilnamečio vaiko naudai laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 234 Eur kas mėnesį, pervedant išlaikymą į ieškovės G. D. sąskaitą; 3) Areštuoti nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje; 4) Patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką: 1. Tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.; 2. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną savaitę 2 darbo dienas po ne mažiau, kaip 3 val. per dieną, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią bendravimo su vaiku dieną ir pasiėmimo bei grąžinimo laiką ateinančiai savaitei tėvas suderina su vaiko motina iki einamos savaitės penktadienio 20 val.; 3. Tėvas bendrauja su vaiku neporiniais kalendoriniais metais per katalikiškas Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 20 val.; poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 20 val.; 4. Tėvas bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Šv. Velykas pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. Šv. Velykų išvakarėse ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20 val. bei neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Velykas antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. Šv. Velykų antrą dieną ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;
5. Tėvas bendrauja su vaiku per vaiko gimtadienius kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos/gyvenamosios vietos 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaiką sekančią po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą ,jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 20 val. į jo gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas bendrauja su vaiku per vaiko gimtadienius kiekvienais poriniais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas. Konkretų bendravimo su vaiku laiką tėvas suderina su mama iki einamos savaitės penktadienio 20 val.
Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo G. D.-U. motyvuoja tuo, kad su atsakovu bendro ūkio nebeveda nuo 2020-07-23, šiuo metu šeimoje vyksta nesutarimai dėl turto, bendravimo su vaiku bei vaiko išlaikymo. Nurodė, kad vaikas E. U. faktiškai gyvena su mama G. D.-U. ir seserimi K. O., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja (mama G. D.-U.), iki galutinio teismo sprendimo priėmimo skyrybų byloje. Taip pat nurodė, kad vaiko tėvas J. U. neteikia vaikui E. U. išlaikymo nuo 2020 m. birželio mėnesio, nors ji ne kartą prašė jo geranoriškai mokėti išvaikymą vaikui, tačiau J. U. atsisako, todėl prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai laikiną išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, mokamą periodinėmis išmokomis po 234 Eur kas mėnesį, pervedant išlaikymą į ieškovės G. D. sąskaitą. Be to, nurodė, kad dėl vykstančių turto dalybų galimi nesąžiningi J. U. veiksmai, bandymai perleisti nuosavybės teisę tretiesiems asmenims, todėl, atsižvelgiant į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti nekilnojamąjį turtą - J. U. vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise sutuoktiniui klausimas skyrybų byloje, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą, nes J. U. yra Latvijos pilietis, geranoriškai nemoka išlaikymo vaikui, o išvykęs iš šalies galimai ir toliau vengs mokėti vaikui išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
G. D.-U. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvardijo save kaip ieškovę, o J. U. – kaip atsakovą. Kadangi G. D.-U. kartu su prašymu nepateikė ieškinio, teismas sprendžia, kad šį prašymą ji pateikė, vadovaudamasi CPK 147 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. <...> Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. <...> Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas <...>.
Tačiau prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nieko nėra nurodyta apie tai, ar G. D.-U. ketina reikšti ieškinį teismui, taip pat nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, bei nėra sumokėta pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato. Pažymėtina, kad pateikusi šį prašymą G. D.-U. jame taip pat, vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 3 dalimi, pareiškė prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodama tuo, kad ji nuo 2021-01-26 nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, viena augina du nepilnamečius vaikus, moka vartojimo kreditą, o sutuoktinis J. U. neprisideda prie šeimos ir vaiko išlaikymo, kreditų mokėjimo, jos gaunamos pajamos yra Sodros bedarbio išmoka 470 Eur, dukters tėvo K. O. mokami pinigai išlaikymui 200 Eur ir valstybės mokami vaiko pinigai 70 Eur, o įsipareigojimai siekia 263 Eur už vartojimo kreditus ir 120 Eur mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų tiekėjams, todėl jos turtinė padėtis yra sunki. Teismas pažymi, kad pareiškėja nenurodė, nei kokia būtų ieškinio suma (jeigu ji visgi ketina jį reikšti), nei kokio dydžio žyminis mokestis už jį turėtų būti mokamas, nei nuo kokios žyminio mokesčio dalies ji prašo ją atleisti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštas CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
prašymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.