Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-23 · Byla Nr. ATP-541-579/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
ATP-541-579/2016
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00223-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-541-579/2016Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00223-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko (toliau – Institucija) Aivaro Dumčiaus apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 19 d., 18 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), 34,98 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio griovio sankasą bei eismo įvykio metu apgadino automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Nordea Finance Lithuania“.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla A. Š. atžvilgiu nutraukta. Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nenustačius faktinės aplinkybės, kad A. Š. vairavo automobilį ir kad buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą. Skunde nurodoma, kad A. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta byloje surinkta medžiaga, o jo parodymų keitimas vertintinas tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Skunde taip pat pažymima, kad teismas be pagrindo vadovavosi liudytojo Ž. G. parodymais, kad jis po eismo įvykio matė atdaras vairuotojo pusės dureles, tačiau vairuotojo nebuvo, A. Š. sėdėjo keleivio vietoje, o nuo vairuotojo pusės buvo matyti pėdsakai, vedantys į mišką. Apelianto vertinimu, šie liudytojo parodymai yra abejotini, kadangi iš eismo įvykio metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad 2014-12-19, 18.22 val., liudytojas minėtų pėdsakų negalėjo matyti dėl tamsaus paros laiko ir buvusių meteorologinių oro sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepime A. Š. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai vertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad jie kelia abejones ir dėl to negali būti pagrindu pripažinti jį padarius administracinį teisės pažeidimą. A. Š. pažymi, kad jo parodymai dėl to, kad jis pažeidimo metu automobilio nevairavo, yra nuoseklūs, ir jais teismas pagrįstai vadovavosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų, galinčių įrodyti A. Š. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kodėl jie patikimai nepagrindžia A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde Institucijos atstovas, nurodydamas, kad nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, nepateikia jokių argumentų, dėl kurių skundžiamame nutarime nebūtų pasisakęs apylinkės teismas ir kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar abejoti priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju A. Š. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispoziciją, tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus ir ši pavojinga veika buvo priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, tai yra šiuo atveju byloje surinkti įrodymai turėtų patvirtinti išvadą, kad A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir, nepasirinkęs saugaus greičio bei nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į kelio griovio sankasą, ir eismo įvykio metu apgadino automobilį „Nissan Qashqai“.

Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčytina aplinkybė, kad būtent A. Š. eismo įvykio metu vairavo minėtą transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra nustatyta. A. Š. nuo administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad eismo įvykio metu jo automobilį vairavo kitas nepažįstamas asmuo. Šioje dalyje A. Š. parodymai buvo nuoseklūs, jis nurodė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo vyras, kurį jis paėmė pakelėje prie Kauno ir sutiko pavežti iki Jurbarko. Kelyje (duomenys neskelbtini), A. Š. perdavė automobilį vairuoti keleiviui, nes pats norėjo atsigerti alaus. Minėtam asmeniui vairuojant automobilį įvyko eismo įvykis, po kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, A. Š. įvykio metu ištiko šokas ir jis prisimena tik tą akimirką, kai buvo traukiamas iš automobilio. Nors aplinkybė, kad A. Š. davė automobilį vairuoti nepažįstamam asmeniui, ir jo parodymų prieštaravimai dėl to, kuriuo momentu jis vartojo alkoholį automobilyje (jam būnant Kaune ar po to, kai jis perdavė automobilį vairuoti nepažįstamajam) teismui kelia abejonių dėl jų tikrumo, tačiau A. Š. nurodomą teisiškai reikšmingą faktą, kad jis automobilio pažeidimo metu nevairavo, patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl vien tai nėra pakankamas pagrindas abejoti visų jo parodymų objektyvumu ir pripažinti jo versiją gynybine, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai vadovavosi į įvykio vietą pačio pirmo atvykusio liudytojo Ž. G. teisme duotais paaiškinimais, kuomet jis nurodė, jog matė A. Š., sukniubusį keleivio vietoje be sąmonės, vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos, tačiau jokio asmens prie vairo nebuvo, buvo išsiskleidusios dvi oro pagalvės. Liudytojas ištraukė A. Š. iš automobilio ir tuomet prie jų sustojo kiti pravažiuojantys asmenys. Šie parodymai atitinka tiek A. Š. parodymus, tiek teismo posėdyje apklaustos policijos pareigūnės A. P. parodymus bei rašytinius N. S. ir A. S. paaiškinimus, kuomet jie taip pat nurodė matę nuvažiavusį nuo kelio visureigį su dviem išsiskleidusiomis priekinėmis oro pagalvėmis, kurio lauke sėdėjo vyriškis, užsiėmęs už galvos ir kalbėjęs nerišliai. Dėl apeliaciniame skunde ginčijamos liudytojo Ž. G. parodymų dalies, kuomet jis nurodė matęs pėdsakus nuo A. Š. automobilio vairuotojo durelių pusės link miško, pažymėtina, kad net ir pripažinus Institucijos nurodomas aplinkybes, kad liudytojas dėl buvusio tamsaus paros meto ir oro sąlygų negalėjo matyti minėtų pėdsakų, tai nepatvirtina fakto, kad automobilį vairavo A. Š.. Šiuo atveju Ž. G. parodymai apie pėdsakus, priimant skundžiamą procesinį sprendimą nebuvo laikomi savarankišku ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu A. Š. paaiškinimus, kad automobilį vairavo ne jis, o tik papildoma detalė ištirtų įrodymų visete, kuriame nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad būtent tada, kai kilo eismo įvykis, automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas kruopščiai ir išsamiai ištyrė A. Š. versiją, ją objektyviai patikrino, lygindamas jo parodymus su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl greičio matuokliu užfiksuotos nuotraukos, oro pagalvių ir kt.), ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie paneigtų A. Š. versiją, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo kitas asmuo. Tokių duomenų nepateikta ir administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliaciniame skunde.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo gi atveju byloje esančių objektyvių duomenų pagrindu galima daryti tik tikėtiną išvadą dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl sprendžiant A. Š. administracinės atsakomybės klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį A. Š. atžvilgiu nutraukti, naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentais nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko Aivaro Dumčiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys