- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-950-520/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 705-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo 705-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovei J. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 705-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau ir GNSB) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovės J. B. priteisti 2 929,25 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2002-05-01 iki 2008-08-31, 605,62 Lt už bendrojo naudojimo objektų remontus, atliktus 2004-2008 m., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas atlieka darbus, prižiūrėdamas bendrijos nariams ir patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įgyvendindamas jam priskirtas pareigas ir tikslus, bendrija yra pasirašiusi sutartis su paslaugų tiekėjais: dėl liftų techninės priežiūros, dėl atliekų vežimo ir pan. Kai reikia ir bendrijos nariai sutinka, jis pasirašo sutartis dėl bendrų patalpų ir konstrukcijų remonto bei kitų būtinų darbų atlikimo. Bendrija turi 27 narius, nors name yra 36 butai. Ne visi butų savininkai įstojo į bendriją, tačiau beveik visi (tiek nariai, tiek ne nariai) tinkamai ir laiku moka mokesčius. Atsakovė nepripažįsta savęs bendrijos nare, tačiau ji naudojasi bendrijos paslaugomis- gauna mokesčių apskaičiavimus, naudojasi liftu, šiukšlių išvežimo paslaugomis, kabeline televizija ir kt. Bendrijos narių susirinkimo, vykusio 2004-10-14, metu buvo nuspręsta kaupti lėšas stogui remontuoti- iš kiekvieno buto po 2,50 Lt už vieną kvadratinį metrą naudingojo ploto, stogo remontą atliko UAB „Arinstata“, už atliktus darbus atsakovė liko skolinga 4,39 Lt. Bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2005-05-10, buvo nutarta remontuoti stogą, remonto kaina- 6 200,23 Lt. Remiantis susirinkimo sprendimu, 2005-05-10 buvo sudaryta sutartis su UAB „Stelalita“ dėl stogo remonto darbų, kuriuos bendrija apmokėjo. Atsakovės neapmokėta dalis už šiuos darbus yra 135,46 Lt. 2007-12-21 bendrijos narių susirinkimo sprendimu buvo nutarta skubiai atlikti stogo remontą virš 18 buto, darbus atliko A. N., kuriam bendrija už darbus ir medžiagas sumokėjo 13 645,22 Lt, atsakovės dalis sudaro 294,67 Lt, kurių ji neapmokėjo. 2008 m. buvo atliktas namo cokolio remontas, kurio kaina 9 600 Lt, atsakovės neapmokėta dalis sudaro 171,10 Lt. Bendra atsakovės skola bendrijai už bendrų konstrukcijų (namo stogo bei cokolio) remontus sudaro 605,62 Lt. Atsakovė nuo 2002 m. skolinga už jai teikiamas komunalines paslaugas. Nuo 2002 m. iki 2005 m. pabaigos atsakovė iš dalies apmokėdavo jai kas mėnesį pateikiamas sąskaitas, jos mokėjimuose nebuvo jokios sistemos, kiekvieną mėnesį ji mokėdavo skirtingas sumas. Nuo 2005 m. lapkričio mėn. atsakovė apmoka kas mėnesį po 60 Lt, nepriklausomai nuo jai priskaičiuotos sumos.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovės priteisė 1 389,39 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 389,39 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, jog ieškovas buvo įregistruotas 2004-04-04, kad bendrijos nariai 2004-10-14 susirinkime nusprendė kaupti lėšas stogui remontuoti, kad 2005-05-10 susirinkime buvo nuspręsta remontuoti stogą už 6 200,23 Lt sumą, kad 2007-12-21 susirinkime buvo nuspręsta atlikti stogo remontą virš 18 buto, kad šių darbų vertė sudarė 6 873,22 Lt (įskaitant PVM), kad už 2008 m. atliktą už namo cokolio remontą rangovui buvo sumokėta 9 600 Lt, kad atsakovė už pirmiau išvardytus darbus liko skolinga 605,62 Lt, už komunalines paslaugas nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2005 m. pabaigos liko skolinga 2 929,25Lt. Teismas, vadovaudamasis CK 4.82 str. 3 d., padarė išvadą, kad atsakovė, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė privalo proporcingai savo daliai mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas namui atnaujinti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus bei įsiskolinimo apskaičiavimus, konstatavo, kad nesant įsteigtos bendrijos ar sudarytos jungtinės veiklos sutarties, galimas patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas formaliai nėra paskirtas administratoriumi, bet faktiškai vykdo administratoriaus veiklą, padarė išvadą, jog ieškovui mutatis mutandis taikomos administratoriaus veiklą reglamentuojančios teisės normos, kurios susijusios su įmokų už bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimą ir priežiūrą, surinkimą ir išlaidų paskirstymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, dėl ko neteisingai ir nepagrįstai apskaičiavo atsakovės įsiskolinimą, sutikdamas su atsakovės argumentuotais apskaičiavimais, padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai gali reikalauti tik 1 389,39 Lt įsiskolinimo.
Šalies argumentai
Ieškovas 705-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas, t. y. priteistas jam iš atsakovės 2 929,25 Lt įsiskolinimas už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2002-05-01 iki 2008-08-31 bei 605,62 Lt už bendrojo naudojimo objektų remontus, atliktus 2004-2008 m., 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, jog byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo bendrija nėra įsteigta, jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, todėl mutatis mutandis taikytinos administratoriaus veiklą reglamentuojančios teisės normos. Tokia teisės norma teismas nurodo Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus (toliau ir nuostatai). Teismas, konstatuodamas gyvenamojo namo bendrijos neįsteigimo bei jungtinės veiklos nebuvimo aplinkybes, absoliučiai ignoravo akivaizdų ir neginčijamą faktą, kuris buvo žinomas nuo pat ieškinio padavimo dienos- gyvenamojo namo bendrija yra įsteigta ir realiai veikia nuo 2000 m. pagal įregistruotus įstatus, turi juridinio asmens statusą, įregistruota Juridinių asmenų registre. Jis (ieškovas) buvo įsteigtas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 5 str. Jis yra nors ir gyvenamojo namo statybos, bet visgi bendrija, turinti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus įstatus, suteikiančius teisę bendrijai tvarkytis šiuose įstatuose nustatyta tvarka. Teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti minėtus nuostatus, kurių 1 p. aiškiai nurodo jų taikymo ribas. Byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors savivaldybės sprendimą paskirti administratorių gyvenamajam namui, taip pat nėra duomenų apie kokius nors mero patvirtintus nuostatus. Į bylą yra pateikti bendrijos įstatai. Jis nesutinka su teismo teiginiu, jog atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nuostatomis bei Konstitucinio Teismo 1999-06-23 nutarimu, remdamasi CK 4.85 str., pateikė bendrųjų išlaidų, mokėtinų bendrijai apskaičiavimus, pagal kuriuos ji pripažįsta skolą dėl 2 022,84 Lt bendrųjų išlaidų, nurodė, kad išlaidos 906,41 Lt nepagrįstos jokiais ūkinę ar kitokią operaciją pagrindžiančiais dokumentais, todėl atsakovės apskaičiavimu, jis iš atsakovės galėtų reikalauti tik 1 389,39 Lt įsiskolinimo. Jis nesutinka su atsakovės skaičiavimais lentelėse, kurios buvo pateiktos kartu su 2010-08-10 rašytiniais paaiškinimais. Teikdama skaičiavimus, atsakovė paaiškinimuose teigė, kad bendrija nesilaikė CK 4.82 str. įtvirtinto proporcingumo principo, t. y. skaičiavo tik butų ir viso gyvenamojo namo ploto proporciją, į namo plotą neįtraukdama kitų patalpų (garažų) plotų. Tokią savo poziciją atsakovė grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsamus išaiškinimas praktikoje pasirodė 2009 m. pabaigoje, kai ieškinyje reikalaujama skola už 2002-2008 m., kai darbai atlikti, mokesčiai sumokėti. Perskaičiuoti atgaline tvarka visus mokesčius vienai atsakovei būtų nesąžininga kitų savininkų atžvilgiu. Dauguma (jei ne visos) Lietuvos bendrijų bendrą namo plotą skaičiuoja sudėdamos visų butų plotus. Atsakovė ignoruoja savo teisę aktyviai dalyvauti susirinkimuose, reikšti savo nuomonę, ginčyti sprendimus, teikti pasiūlymus, o savo santykius su bendrija bando spręsti tik per teismą. Mokesčių skaičiavimai buvo atliekami pagal bendrijos aukščiausiojo valdymo organo- visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus, kuriuos atsakovė savo skaičiavimais tiesiog pakeitė, neturėdama tam jokio bendrijos narių sutikimo. Bendrijos nariai sutarė, jog mokesčiai skaičiuojami nuo bendro buto ploto, apie garažų ir kitų patalpų plotų įtraukimą į bendrą namo plotą nariai nebuvo sutarę ir bendru namo plotu laiko visų butų plotų sumą. Teismui pritarus atsakovės skaičiavimams, faktiškai neteko galios visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai, kurių pagrindu buvo skaičiuojami mokesčiai, tapo niekiniais visi per daugelį metų atlikti skaičiavimai. Teismas savo spendimu įsikišo į bendrijos veiklą, sukėlė painiavą, atėmė iš bendrijos narių teisę savo nuožiūra spręsti vidaus santykius, versdamas paklusti atsakovės nuomonei. Atsakovė nepateikė priešieškinio, kuriuo ginčytų bendrijoje nustatytą skaičiavimų tvarką, nieko iš esmės neginčijo (nei susirinkimo protokolų, nei nutarimų, nei skaičiavimų bei kt.), savo dalies bendroje nuosavybėje nustatyti neprašė, tik pateikinėjo abejotinus skaičiavimus, suvestines, balansus, vien jai žinomais metodais nustatinėjo savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Ieškinio padavimo dieną namo kadastriniai matavimai dar nebuvo atlikti, namas iki šiol nepriduotas valstybinei komisijai, galutiniai plotai vis dar tikslinami. Šiuo metu parengta kadastrinė byla, pagal kurią namo naudingas plotas - 3 285,76 kv. m, garažų plotas - 826,38 kv. m. Be garažų name yra kitų patalpų (pagalbinių, rusių ir kt.), kurių bendras plotas - 1 494,09 kv. m, šios patalpos neturi konkrečių savininkų, todėl tai reiškia, jog jos yra bendroji namo bendraturčių nuosavybė. Taip pat tai reiškia, kad atsakovės dalis yra ir šiose patalpose - apie 33 kv. m, o atsakovės faktiškai turimas plotas name (nepriklausomai nuo įteisinimo fakto) sudarytų virš 100 kv. m. Jeigu nustatinėti atsakovės dalį pagal jos pačios nurodomą metodiką, tai atsakovė savo apskaičiavimuose turėtų priskirti sau ir bendrų patalpų dalį. Proceso metu teismas pažeidė CPK 21 str. įtvirtintą teismo nešališkumo principą, nes buvo akivaizdžiai šališkas, teismas besąlygiškai priėmė ir palaikė kelias abejotinas atsakovės skaičiavimų lenteles, o jo pateiktus įrodymus teismas paliko apskritai be jokio dėmesio, jų nevertino, neanalizavo. Teismas toleravo bylos vilkinimą, tenkindamas atsakovės prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo ir tuo pačiu pažeisdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Konstitucinis Teismas 1999-06-23 nutarime konstatavo, kad bendrijos įsteigimas nereiškia, jog privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas 2000-12-21 nutarimu išaiškino, kad joks fizinis asmuo negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, todėl tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Butų ir kitų patalpų savininkai, nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariai, negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Ieškovas pats prisiskyrė sau ir realiai vykdo faktines namo administratoriaus/daugiabučio namo savininkų bendrijos funkcijas, nors tokios teisės galiojantys teisės aktai jam nesuteikia. Bendrijos įstatuose nėra numatyta galimybė bendrijai vykdyti daugiabučio namo administravimo veiklą. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovės negalėjo paaiškinti, kokiais konkrečiais teisės aktais bendrija grindžia vykdomą administravimo veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, jog bendrijos veiklai mutatis mutandis taikytinos administratoriaus veiklą reglamentuojančios teisės normos. Pareigos apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti ji neginčija, tačiau ji turi teisę žinoti tikslią ir teisingą šios pareigos apimtį, ypač kiek tai liečia daromas išlaidas. Ieškovas, ieškiniu pareiškęs 2 929,25 Lt dydžio reikalavimą, iš esmės apsiribojo jos (tariamos skolos) abstrakčiu deklaravimu, o jokių objektyvių duomenų ir/ar juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Bendrijai pateikus dalį reikalautų dokumentų, paaiškėjo, jog ieškovas klaidingai apskaičiavo jai tenkančią išlaidų bendram turtui išlaikyti, dalį, t. y. bendrija iki 2005 m. kovo mėn. jos mokėtiną sumą apskaičiuodavo remdamasi klaidingais duomenimis apie jai priklausančio buto plotą, nesilaikė CK 4.82 str. įtvirtinto proporcingumo principo. Dalies išlaidų bendrija nepagrindė jokiais ūkinę ar kitokią operaciją patvirtinančiais dokumentais. Ji apskaičiavimus (lenteles) rengė, vadovaudamasi bendrijos pateiktas dokumentais, remdamasi CK 4.82 str. įtvirtintu proporcingumo principu. Bylos nagrinėjimo teisme metu bendrija neginčijo pateiktų skaičiavimų (lentelių), tik baigiamosiose kalbose ieškovo atstovė užsiminė apie tai, jog skaičiavimai yra suprantami tik pačiai atsakovei. Jai nuosavybės teise priklausančio buto plotas visuomet buvo 72,75 kv. m. Iki 2005 m. bendrija teikdavo mokėjimų pranešimus, kuriuose nebuvo nurodoma, koks buto plotas imamas kaip pagrindas atliekamiems mokesčių skaičiavimams. Bendrija neteikė jokios informacijos apie skaičiuojamų ir prašomų sumų pagrįstumą, todėl ji neturėjo objektyvios galimybės sužinoti apie tai, jog bendrija skaičiuoja mokesčius pagal klaidingą buto plotą. 2005 m. bendrija pradėjo teikti kitokios formos atsiskaitymų už suteiktas paslaugas žiniaraščius, kuriuose jau buvo nurodomas buto plotas. Pastebėjusi klaidingą buto plotą, ji nedelsdama kreipėsi į bendriją. Bendrija pati pripažįsta, jog 2005 m. gegužės mėnesį iš VĮ Registrų centro gavo duomenis apie tikrąjį buto plotą, tačiau, nepaisant to, bendrija nevykdo pareigos perskaičiuoti klaidingai apskaičiuotus mokesčius. CK 4.82 str. 3 d. galioja nuo 2001-07-01. Kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009, šios ir kitų CK ketvirtosios knygos normų nepakeitė - minėtoje nutartyje buvo pateiktas detalus aktualių teisės normų taikymo išaiškinimas. Negalima sutikti, jog mokesčių perskaičiavimas būtų nesąžiningas kitų savininkų atžvilgiu, kadangi jiems tektų primokėti papildomas sumas arba šios sumos liktų neatlygintos. Bendrijos vykdytas skaičiavimas yra nesąžiningas, dėl ko savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso ne tik butai, bet ir garažas (o kai kuriems - keli garažai) mokėjo ir moka neproporcingai mažus mokesčius,- ženkliai mažesnius, nei jiems priklausytų, o iš jos visą laiką buvo reikalaujama neproporcingai didelių mokesčių, įskaitant mokesčius už garažo patalpų apšvietimą, valymą, remontą ir pan. Ji yra tinkamai įvykdžiusi visas jai kaip bendraturtei tenkančias pinigines prievoles, susijusias su gyvenamojo namo statybos/remonto darbų išlaidų apmokėjimu. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl ieškovo kaltės, kadangi jis sistemingai ignoruodavo teismo įpareigojimus pateikti papildomus dokumentus, dėl ko jai ne kartą teko prašyti, o teismui įpareigoti ieškovą pateikti visus teismo reikalaujamus dokumentus, o ne subjektyviai pasirinktą jų dalį. Nei vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl jos kaltės- teismo posėdžiai buvo atidedami tik dėl to, kad ieškovas neteikdavo teismo reikalaujamų dokumentų arba abiejų šalių prašymu (sutikimu), siekiant pabandyti ginčą išspręsti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš dalies tenkino ieškovo 705-osios GNSB ieškinį dėl 2 929,25 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2002-05-01 iki 2008-08-31, 605,62 Lt už bendrojo naudojimo objektų remontus, atliktus 2004-2008 m., priteisimo iš atsakovės J. B., t. y. priteisė 1 389,39 Lt skolos už komunalines paslaugas ir bendrojo naudojimo objektų remontus pagal atsakovės pateiktus apskaičiavimus, atsižvelgiant į į atsakovės buto plotą (72,75 kv.m) ir į tai, kad skaičiuojant jai pagal CK 4.82 str. mokesčius turėjo būti įvertinta tai, kad kai kuriems bendraturčiams daugiabučiame gyvenamajame name priklauso garažai ir jų plotas turėjo būti įtrauktas apskaičiuojant mokesčius. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimų, nes ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais, prieštarauja CK 4.82 str. nuostatoms. Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, darytina išvada, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti pagrįstais atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2000-04-04 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo įregistruoti 705-osios GNSB įstatai, kuriuose nurodyta, kad ši GNSB yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius gyvenamaisiais namais arba butais (T. 1, b. l. 5-12). Pagal įstatų 4 p. bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame susirinkime, taip pat vėliau priimami šių įstatų nustatyta tvarka asmenys. Įstatų 10 p. numatyta, kad gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų gyvenamąjį namą ar butą, kuriais disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė. Tokia ieškovo veiklos esmė nurodyta ne tik jo įstatuose, bet 1993-04-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 1 p. Ieškovo įstatų 6 p. numatyta, kad bendrija vadovaujasi savo veikloje įstatymais, įstatymų papildomaisiais aktais, ir įstatais. Ieškovas privalo laikytis pastatų ir gyvenamųjų patalpų projektavimo, statybos, rekonstravimo, techninio eksploatavimo normų bei taisyklių, taip pat sanitarijos, priešgaisrinės saugos ir gamtosaugos reikalavimų; nustatytąja tvarka pateikti valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui dokumentus, kurių reikia pastatų, statinių ir žemės sklypų techniniam inventorizavimui atlikti, ir jiems teisiškai įregistruoti; laiku mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir rinkliavas (1993-04-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 8 p., ieškovo įstatų 8 p.). Pagal įstatų 30.4 p. visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, nustato stojamojo mokesčio ir kitų įmokų mokėjimo tvarką. Pagal 1993-04-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 36 p., ieškovo įstatų 43 p. ginčai tarp bendrijos ir jos narių sprendžiami teismine tvarka. Pagal įstatų 4 p. bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame susirinkime, taip pat vėliau priimami šių įstatų nustatyta tvarka asmenys. Į gyvenamųjų namų statybos bendriją nariai jungiasi pajinių įnašų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1156/2002). Bendrija yra savanoriškas asmenų susivienijimas, todėl jos nariu tapęs asmuo privalo laikytis bendrijos lokalinių aktų, o visuotinio narių susirinkimo nutarimai yra privalomi bendrijos nariams, o nesutinkantis su nutarimu bendrijos narys turi teisę ginčyti jį teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2007). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovę ieškovas 705-oji GNSB aprūpino butu, kad atsakovė buvo asmuo, kuris dalyvavo steigiant bendriją tam, jog būtų aprūpinta butu. Kadangi ieškovas neaprūpino ieškovės butu, todėl atsakovė negalėjo būti bendrijos nare ir į šią bendriją įstoti. Pagal bylos duomenis atsakovė butą įsigijo 2000-03-27 priėmimo-perdavimo akto, 2000-03-28 statybos rangovo pažymos Nr. 14-4, statybos inspektoriaus 2001-07-18 pažymos pagrindu (T. 3, b. l. 18). Atsakovės nuosavybės teisė į butą įregistruota 2000-03-29, t. y. iki 2000-03-30, kai įvyko bendrijos susirinkimas steigti bendriją. Remiantis byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad atsakovei ieškovo narių priimti nutarimai nėra privalomi. Atsakovė, kuriai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga, privalo šiuos objektus valdyti, tinkami prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.), privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Ieškovas nėra daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu nėra pavesta administruoti gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas privalėjo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Kaip jau buvo minėta, pagal ieškovo įstatus ieškovas yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius gyvenamaisiais namais arba butais, tačiau pagal bylos duomenis ieškovas užsiima bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, todėl ieškovas atsakovei mokesčius turėjo apskaičiuoti taip, kaip numato CK 4.82 str. 3 d. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovas, apskaičiuodamas šiuos mokesčius, nesilaikė įstatymo reikalavimų, t. y. mokesčius skaičiavo ne pagal ieškovės buto plotą iki 2005 m. kovo mėn., apskaičiuodamas mokesčius, neteisingai apskaičiavo atsakovei tenkančią mokesčių dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad kitiems namo bendrasavininkiams turėjo būti skaičiuojami mokesčiai, įvertinant tai, jog jiems nuosavybės teise priklauso žymiai didesnis plotas, nei kad yra buto plotas, t. y. kad jiems nuosavybės teise priklauso priklauso garažai.
Iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. 705-osios GNSB narių surinkimų protokolų, sudarytų sutarčių su paslaugų tiekėjais dėl liftų techninės priežiūros, dėl atliekų vežimo, dėl stogo ir kitų patalpų remonto, matyti, kad bendrija prižiūri bendrojo naudojimo patalpas, konstrukcijas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2004-10-14 visuotinis bendrijos narių susirinkimas nusprendė rinkti lėšas stogui remontuoti- iš kiekvieno buto po 2,50 Lt pagal buto kvadratūrą, stogo remontą atliko UAB „Arinstata“, kuriai buvo apmokėta už atliktus darbus; 2005-05-10 visuotinis bendrijos narių susirinkimas nusprendė pradėti tvarkyti stogo dalį, kuri leidžia vandenį, pagal UAB „Stelalita“ lokalinę sąmatą, nurodant, kad išskaitymai bus daromi dalimis, įsipareigojama sumokėti iki 2005-12-24; 2005-05-10 buvo sudaryta sutartis su UAB „Stelalita“ dėl stogo remonto darbų, už kuriuos bendrija apmokėjo. 2007-12-21 visuotinis bendrijos narių susirinkimas nusprendė, kad reikia skubiai atlikti stogo remontą virš 18 buto, darbus atliko A. N., kuriam bendrija už darbus ir medžiagas sumokėjo 13 645,22 Lt. Taip pat bendrija pateikė įrodymus, kad UAB „DARNER“ 2008 m. atliko namo cokolio remontas, kurio kaina 9 600 Lt. Ieškovas 2008-11-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad atsakovė neapmokėjo jai tenkančios dalies už stogo ir cokolio remontą ir yra skolinga 605,62 Lt, t. y. už UAB „Arinstata“, atliktą stogo remontą - 4,39 Lt, už UAB „Stelalita“ atliktą stogo remontą - 135,46 Lt, už A. N. atliktą stogo remontą - 294,67 Lt, už UAB „DARNER“ atliktą cokolio remontą - 171,10 Lt. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė neapmokėjo ir už jai teikiamas komunalines paslaugas ir už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2008-08-31 jos skola yra 2 929,25 Lt. Ieškovas pateikė lentelę, kurioje nurodė, kaip buvo apskaičiuojamos bendrosios išlaidos, kurias turi mokėti atsakovė laikotarpiu nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (T. 1, b. l. 163-165). Iš šios lentelės matyti, kad iki 2005 m. balandžio mėn. atsakovei mokesčiai buvo skaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad jos buto plotas yra 74,51 kv. m, o nuo 2005 m. balandžio mėn. skaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad atsakovės buto plotas yra 72,75 kv. m. Ieškovas taip pat pateikė 2001-06-14 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. 166, iš kurio matyti, kad buvo pritarta bendrijos pirmininkės pasiūlymui nustatyti, kaip turi būti mokama už komunalinius mokesčius ir bendrijos išlaidas (T. 1, 166). Protokole nėra nurodyti koeficientai, pagal kuriuos turi būti apskaičiuojami mokėjimai, tačiau jie nurodyti lentelėje, pagal kurią buvo apskaičiuojami mokėjimai. Iš šios lentelės matyti, kad už komunalines paslaugas ir papildomas bendrijos išlaidas reikia mokėti pagal koeficientą, kuris buvo nustatytas pagal buto kvadratūrą. Atsakovei buvo nustatytas koeficientas 1, nes buvo nustatyta, kad jos buto kvadratūra yra nuo 60 iki 100 kv. m, tai koeficientas 1 (T. 1, b. l. 168). Apskaičiuojant atsakovei mokesčius už komunalines išlaidas ir kitas išlaidas, už stogo ir cokolio remontą nebuvo atsižvelgiama į bendrąjį viso gyvenamojo namo plotą, į kurį būtų įskaičiuotas ir garažų plotas. Atsakovė byloje pateikė paaiškinimus ir jai priklausančių mokėti komunalinių išlaidų ir kitų išlaidų apskaičiavimą, vadovaudamasi CK 4.82 str. įtvirtintu proporcingumo principu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009. Iš atsakovės paaiškinimų ir atliktų apskaičiavimų (T. 2, b. l. 253-273) matyti, kad atsakovė ieškovui yra skolinga 1 389,39 Lt. Atsakovė mokėjimus apskaičiavo, atsižvelgdama į gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų ir garažų plotą, į tai, kad jos buto plotas yra 72,75 kv. m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstais pripažino atsakovės atliktus apskaičiavimus (T. 2, b. l. 262-273) ir jų pagrindu iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovės iš viso 1 389,39 Lt.
Išnagrinėjus atsakovės apskaičiavimus, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, kad šie apskaičiavimai yra pagrįsti, nes nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, jog pagal kadastro duomenis atsakovės buto plotas yra 72,75 kv. m, šie duomenys yra įregistruoti 2001-07-16 (T. 2, b. l. 325) ir šiuos duomenis ieškovas turėjo galimybę gauti. Ieškovas byloje neteikė įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovę, jog ji pateiktų duomenis apie buto plotą tam, jog jis galėtų tinkamai apskaičiuoti mokesčius, o atsakovė tokių duomenų nepateikė. Taip pat byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovei sąskaitose dėl mokesčių apmokėjimo buvo nurodomas buto plotas ir atsakovė ieškovo neinformavo apie tai, kad neteisingai nurodomas plotas ir dėl to neteisingai apskaičiuojami mokesčiai. Taip pat atsakovė, teikdama atsikirtimus į ieškinį, ir pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nes šioje nutartyje išaiškinta CK 4.82 str. 5 d. nuostata, kuri yra aktuali šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo nariams, gyvenamojo namo bendraturčiams nuosavybės teise gyvenamajame name priklauso ne tik butai, bet ir garažai, tačiau apskaičiuojant mokesčius į tai nebuvo atsižvelgiama, o tai reiškia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas. Pagal bylos duomenis garažai yra gyvenamajame name, t. y. jie neturi atskiro stogo ar kitos atskiros inžinerinės įrangos, tačiau apskaičiuojant už stogo remontą, kitas patirtas bendrąsias išlaidas, nebuvo atsižvelgiama į garažų plotą, dalis mokesčių, priklausančių apmokėti garažų savininkams, buvo įskaičiuota į atsakovės mokėtinų mokesčių dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad gyvenamajame name yra kitų pagalbinių patalpų, rūsių, kurių bendras plotas sudaro 1 494,09 kv. m, šių patalpų dalis (33 kv. m) priklauso atsakovei. Taip pat nurodoma, kad atsakovei faktiškai priklauso iš viso apie 100 kv. m ploto, todėl atsakovė turėjo į savo apskaičiavimus įtraukti visą jai priklausantį plotą. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė faktiškai užima dar apie 33 kv. m ar 100 kv. m patalpų, esančių gyvenamajame name. Pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtos patalpos, rūsiai yra bendro naudojimo plotas, kuris neturi konkrečių savininkų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neaišku, kokiais duomenimis apie bendrą gyvenamojo namo plotą, garažų plotą, rėmėsi atsakovė apskaičiavimų lentelėse. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė rėmėsi byloje esančias duomenimis. Tai, kad po to, kai byla buvo išnagrinėta, buvo parengta gyvenamojo namo kadastrinė byla, nesudaro pagrindo atsakovės apskaičiavimų pripažinti nepagrįstais. Ieškovas nurodo, kad atsakovė į 2 lentelę įtraukė darbus, kurie visiškai nesusiję su ieškinio reikalavimais – bendros tvoros įrengimas (duomenys neskelbtini) 2002 m., vartų ir vartelių įrengimas (duomenys neskelbtini), priešgaisrinės signalizacijos ir gesintuvų įrengimas. Dėl to, kad atsakovė įtraukė šiuos darbus, jos pateikti apskaičiavimai negali būti pripažinti nepagrįstais, nes lentelėje atsakovė nenurodė jokių ieškovo apskaičiuotų mokėjimų už šiuos darbus (T. 2, b. l. 267). Ieškovas teigia, kad 3 lentelėje atsakovė nurodė, jog per 2002-2008 m. sumokėjo 937,27 Lt sumą, kurią 5 lentelėje atima iš ieškovo reikalaujamos sumos, neatsižvelgdama į tai, kad ieškovas įsiskolinimą yra apskaičiavęs, įvertinęs tai, jog ieškovė yra šią sumą sumokėjusi. Atsakovė nurodė, kad ji į kaupiamąjį fondą sumokėjo 937,27 Lt, šios lėšos turėjo būti panaudotos ieškovo ieškinyje nurodytiems darbams. Ieškovas byloje buvo nurodęs, kad atskiros sąskaitos kaupiamajam fondui bendrija neturi, visi pinigai renkami bendroje atsiskaitomojoje sąskaitoje, o iš šios sąskaitos atliekami visi atsiskaitymai su paslaugų tiekėjais, mokami atlyginimai darbuotojams, perkamos įvairios prekės (T. 1, b. l. 228). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė 2002-03-06, 2003-27, 2003-09-06, 2003-03-29, 2004-05-28, 2005-09-03, 2006-11-30, 2008-10-14 raštais kreipėsi į ieškovą dėl mokesčių apskaičiavimo. Ieškovo pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovė nėra sumokėjusi pinigų į kaupiamąjį fondą, nepaneigti atsakovės argumentai, kad ji mokėjo pinigus į kaupiamąjį fondą. Atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas atsakovės apskaičiavimus, nepateikė tikslių apskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti atsakovės skolą, atsižvelgiant į jos sumokėtas sumas ir sumas, kurias ji turėjo sumokėti pagal buto plotą (72,75 kv. m) ir pagal gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų ir garažų plotą, todėl apeliacinio skundo argumentai nepripažinti pagrįstais ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistinas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, t. y. bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Ieškovas nenurodė CPK 65, 66 str. numatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, tai, kad buvo pripažinti pagrįstais atsakovės paaiškinimai ir atlikti apskaičiavimai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 1 p. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 3 460 Lt ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovei iš ieškovo priteistina 1 440 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių trukmę, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo 705-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atsakovei J. B. 1 440 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.